VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIAM TEISMUI
Žygimantų g. 2, Vilnius
Pareiškėjas:
Asociacija Lietuvos gėjų lyga
A. Jakšto g. 22-15, Vilnius LT-01105, tel. 261 0314
Atsakovas:
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba
Šeimyniškių g. 1A, LT-09312 Vilnius
Trečiasis suinteresuotas asmuo:
Jolanta Samuolytė
Žmogaus teisių stebėjimo instituto tyrimų vadovė
Didžioji 5, LT-01128 Vilnius
S K U N D A S
Dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2008-11-28 sprendimo Nr. (08)-SN-154 panaikinimo
2009-01-05
Vilnius
I.
Skundžiamas sprendimas
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2008-11-28 sprendimu “Dėl Jolantos Samuolytės bei asociacijos Lietuvos gėjų lyga skundų tyrimo” nusprendė Jolantos Samuolytės bei pareiškėjo asociacijos Lietuvos gėjų lyga (toliau – ir pareiškėjos, LGL) skundus palikti nenagrinėtus ir šį sprendimą įformino 2008-11-28 pažyma.
Minėta pažyma pareiškėjai buvo išsiųsta 2008-11-28 ir gauta 2008-12-03 (voko nuorašas pridedamas), todėl laikydamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje numatytų terminų bei manydami, kad atsakovo priimtas sprendimas yra nepagrįstas, kreipiamės į teismą su šiuo skundu.
II.
Pareiškėjos skundo pagrindai
2008-11-07 pareiškėja kreipėsi į atsakovę su skundu (žr. Priedą Nr.11), kuriuo prašė:
1) Vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo (toliau – ir LGĮ) 14 straipsnio 1 dalimi, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso 416 straipsnio 1 dalimi, pripažinti, kad
– Vilniaus miesto savivaldybės meras Juozas Imbrasas,
– Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas,
– ir Vilniaus miesto savivaldybės taryba
pažeidė Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus ir už lygių galimybių pažeidimus skirti minėtoms institucijoms (pareigūnams) maksimalią Administracinių teisės pažeidimų kodekso 416 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą – 2 000 Lt.
2) Vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6 punktu, įspėti
– Vilniaus miesto savivaldybės merą Juozą Imbrasą,
– Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių Gintautą Palucką,
– ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybą
dėl padarytų šiurkščių Lygių galimybių įstatymo pažeidimų ir įpareigoti ateityje laikytis Įstatymo nuostatų.
3) Vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą ir siūlyti panaikinti Lygių galimybių įstatymui prieštaraujančias Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 1-582 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 35.3.5. punkto nuostatas, pagal kurias „gali būti priimtas sprendimas atsisakyti išduoti leidimą renginiams, kurių metu, policijos arba komisijos nuomone, gali kilti riaušės arba tokie renginiai pagal savo pobūdį gali sukelti neigiamą visuomenės reakciją ar pasipriešinimą arba yra gauta objektyvių duomenų ar kita informacija (gauta raštiška informacija apie organizuotus renginius ir sukeltas neigiamas pasekmes, padaryta visuomenės apklausa dėl numatomų renginių ir pan.) dėl galimų pažeidimų. Tokie renginiai gali būti organizuojami tik uždarose erdvėse, kuriose būtų užtikrintas renginio dalyvių ir žiūrovų saugumas“.
4) Vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nustačius skundžiamų institucijų (pareigūnų) veiksmuose nusikalstamos veikos požymius perduoti tyrimo medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui.
5) Vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 23 straipsnio 5 dalimi, informuoti pareiškėją apie priimtus sprendimus.
Pareiškėja, kreipdamasi į atsakovę su skundu rėmėsi Lygių galimybių įstatymo 5 straipsniu, kuriame numatyta savivaldybių institucijų ir įstaigų pareiga įgyvendinti lygias galimybes. Pareiškėja skunde atsakovei nurodė konkrečius veiksmus (neveikimą), kuriais, jos manymu, skundžiamos savivaldybės institucijos (Vilniaus miesto meras Juozas Imbrasas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto savivaldybės taryba) nesilaikė minėtos pareigos. Pagal Lygių galimybių įstatymo 10 straipsnį, lygių galimybių pažeidimu laikomas šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymas ar netinkamas jų vykdymas ir draudimų nesilaikymas, o skundai dėl lygių galimybių pažeidimo teikiami lygių galimybių kontrolieriui (LGĮ 15 str. 1 d.) ir yra tiriami ir sprendimai dėl jų priimami Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo (toliau – ir MVLGĮ) nustatyta tvarka (LGĮ 15 str. 2 d.). Todėl vadovaujantis šiomis nuostatomis ir buvo pateiktas 2008-11-07 skundas atsakovei. Tačiau 2008-12-04 pareiškėja gavo skundžiamą atsakovės sprendimą (žr. Priedą Nr.5 ), kuriuo be jokio teisinio pagrindo, grubiai pažeidžiant MVLGĮ numatytus procesinius reikalavimus pareiškėjos skundą buvo nuspręsta palikti nenagrinėtu.
III.
Dėl pareiškėjos teisės paduoti skundą atsakovei
Kaip minėta, LGĮ 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta blanketinė norma numato, kad skundai dėl lygių galimybių pažeidimo yra tiriami ir sprendimai dėl jų priimami Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo nustatyta tvarka. Minėta norma nukreipia į Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo V skyrių, kuriame yra reglamentuotas skundų dėl Lygių galimybių įstatymo pažeidimų priėmimo ir jų tyrimo procesas. Skundų priėmimas reglamentuotas 18 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas fizinis ir juridinis asmuo turi teisę pateikti lygių galimybių kontrolieriui skundą dėl lygių teisių pažeidimo. Taigi, net ir nepasitelkiant sisteminio minėto įstatymo normų aiškinimo, akivaizdu, kad tiek fizinis, tiek juridinis asmuo gali kreiptis su skundu į lygių galimybių kontrolierių, t.y. yra tinkami subjektai galintys paduoti skundą. Todėl nesuprantamas atsakovės sprendime nurodomas teiginys, kad nėra aišku, kokiu pagrindu pareiškėjai kreipiasi į lygių galimybių kontrolierių. Pažymėtina ir tai, kad net ir tuo atveju, jei atsakovė būtų nustačiusi, kad pareiškėja nėra tinkamas subjektas, galintis kreiptis su skundu dėl Lygių galimybių įstatymo pažeidimo, ji privalėjo jau skundo priėmimo stadijoje atsisakyti nagrinėti pareiškėjos skundą ir apie tai ją kuo skubiau informuoti. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas buvo išnagrinėtas iš esmės, kas patvirtina atsakovės nurodomų argumentų nepagrįstumą.
IV.
Dėl procesinių pažeidimų, nagrinėjant pareiškėjos skundą
MVLGĮ 21 straipsnyje numatyti atsisakymo nagrinėti gautą skundą pagrindai, kuriuos nustačius, Lygių galimybių kontrolierius atsisako nagrinėti skundą ir ne vėliau kaip per 15 dienų grąžina jį pareiškėjui. Taigi, darytina išvada, kad nenustačius minėtų pagrindų, skundas yra tiriamas iš esmės ir jį ištyrus gali būti priimamas vienas iš MVLGĮ 24 straipsnyje numatytų sprendimų. Nagrinėjamu atveju atsakovė tyrė pareiškėjos skundą iš esmės, tačiau priimdama skundžiamą sprendimą atsakovė procesiniu pagrindu nurodė Lygių galimybių įstatymo 14 straipsnį bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 21 straipsnio 4 dalį, pagal kurią Lygių galimybių kontrolierius atsisako nagrinėti skundą ir ne vėliau kaip per 15 dienų grąžina jį pareiškėjui, jeigu skundas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas, yra nagrinėjamas teisme arba pagal įstatymus turi būti nagrinėjamas teisme. Vadovaujantis minėta norma, 2008-11-07 pareiškėjos pateiktą skundą galėjo būti atsisakyta nagrinėti per 15 dienų, t.y. ne vėliau, kaip iki 2008-11-22, tačiau skundas buvo priimtas nagrinėti ir buvo nagrinėtas bei sprendimas dėl jo priimtas 2008-11-28.
V.
Dėl skundžiamų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto mero ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiksmų
Savivaldybių institucijų ir įstaigų pareiga įgyvendinti lygias galimybes numatyta Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnyje.
Šio straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją privalo (1) užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos.
Pagal to paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo (2) rengti, tvirtinti ir įgyvendinti programas ir priemones, skirtas lygioms galimybėms užtikrinti nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos.
Be to, šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo įstatymų nustatyta tvarka (3) remti religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų, viešųjų įstaigų, asociacijų ir labdaros bei paramos fondų programas, kurios padeda įgyvendinti lygias asmenų galimybes lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu.
Taigi, LGĮ valstybės ir savivaldos valdymo sritį ne tik priskiria prie vienos iš sričių (kartu su darbo, mokslo ir švietimo, vartotojų teisių apsaugos), kuriose turi būti paisoma lygių galimybių principo, tačiau numato pareigą valstybės ir savivaldybės institucijoms bei įstaigoms įgyvendinti lygias galimybes, t.y. imtis aktyvių veiksmų remiant, skatinant ir propaguojant lygių galimybių įgyvendinimą, numatant tam konkrečias priemones ir programas.
Kreipdamasi į atsakovę dėl lygių galimybių įstatymo pažeidimo, pareiškėja rėmėsi būtent aukščiau aptartomis Lygių galimybių įstatymo normomis ir nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nevykdo savo pareigos užtikrinti lygias teises nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, t.y. neišduodama leidimo organizuoti viešus renginius, diskriminuoja tam tikras Lygių galimybių įstatyme numatytas grupes. Taigi, skundas buvo argumentuotas Lygių galimybių įstatymo pažeidimais, bet ne Susirinkimo įstatymo pažeidimais. Tačiau atsakovė minėta apiimtimi net netyrė pareiškėjos skundo, nebandė nustatyti ar Vilniaus miesto savivaldybės adminsitracijos veiksmai prieštarauja pareiškėjos nurodytoms Lygių galimybių įstatymo normoms, motyvuodama tuo, kad pagal Susirinkimų įstatymo 13 straipsnį atsisakymas išduoti pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos ir formos turi būti nagrinėjamas teisme, ir šį atsisakymą kaip renginio organizatorius turėjo teisę apskųsti UAB “Integrity PR”. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek atsakovės, tiek pareiškėjos įgalioti pareigūnai prisidėjo prie skunde atsakovei aptariamo renginio organizavimo, tai patvirtina susirašinėjimas su formaliais kampanijos organizatoriais UAB „Lukrecija BBDO“ bei “Integrity PR” (žr. Priedą Nr. 4 ), todėl akivaizdu, kad savivaldybės institucijų diskriminuojantys veiksmai pažeidė pareiškėjos, kaip vieno iš renginį organizavusios darbo grupės narių teises, todėl ji ir kreipėsi į atsakovę su skundu, siekdama atkreipti dėmesį į galimus Lygių galimybių įstatymo pažeidimus. Be to, kaip matyti iš pridedamo susirašinėjimo su tarptautinių organizacijų įgaliotais pareigūnais, ir pati atsakovė neoficialiai yra nurodžiusi, kad skundžiami savivaldybės institucijų veiksmai yra diskriminuojantys ir ji pati sieks, kad savivaldybės sprendimas neišduoti leidimo minėtam renginiui būtų apskųstas (žr. Priedas nr. 12).
Pažymėtina ir tai, kad dėl galimo diskriminavimo fakto į Vilniaus miesto merą ne kartą kreipėsi Lietuvos ir užsienio oficialios institucijos, tarp jų ir Užsienio reikalų ministerija (raštas pridedamas), nurodydama, kad panašaus pobūdžio draudimai diskriminuoja asmenis dėl jų lytinės orientacijos ir pabrėždama, kad išraiškos ir susirinkimų laisvė turi būti taikomos be jokios diskriminacijos. Todėl būtent galimo diskriminacijos fakto aspektu, o ne Susirinkimų įstatymo prasme atsakovė ir privalėjo jos kompetencijos ribose išnagrinėti pareiškėjos skundą, tačiau to nepadarė.
Ginčytinas ir atsakovės argumentas, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisakydama išduoti leidimą rėmėsi internete paskelbtu straipsniu, o ne kuriais nors iš įstatymu draudžiamos diskriminacijos pagrindų, nes pasitelkiant tokią logiką galima daryti išvadą, kad diskriminacijos faktą galima būtų konstatuoti tik tuomet, jei diskriminuojanti šalis atlikdama diskriminuojantį veiksmą kartu dar nurodytų ir pagrindą, kuris yra laikomas lygių galimybių pažeidimu ir oficialiai atkreiptų atsakovės dėmesį, kad šiuo pagrindu ji vykdo diskriminaciją. Būtent atsakovė, yra atsakinga už Lygių galimybių įstatymo priežiūrą, todėl vadovaujantis minėto įstatymo normomis ji privalo laikydamasi Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų išsamiai ir objektyviai išnagrinėti pareiškėjos skundą jai priskirtos kompetencijos ribose.
Skundžiamame sprendime pasisakydama dėl Vilniaus miesto mero Juozo Imbraso veiksmų atsakovė nurodė, kad šia apimtimi skundas nenagrinėtinas, nes pagal savo pobūdį vieši politikų ar kitų valstybės pareigūnų pasisakymai nereglamentuojami Lygių galimybių įstatymu ir nepatenka į jo reguliavimo sritį ir tuo pačiu pabrėžiama, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba negali nagrinėti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Toks atsakovės argumentas visiškai nepagrįstas ir nesuprantamas. Kaip matyti iš atsakovės sprendime nurodytų faktinių aplinkybių, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2008-09-25 nutarimu buvo nuspręsta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl J. Samuolytės skundo (kuris vėliau buvo sujungtas su pareiškėjos skundu) dėl Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto mero veiksmų ir šis skundas perduotas tirti atsakovei.
Taigi, prokuratūra, nenustačiusi savivaldybės institucijų veiksmuose baudžiamajame kodekse numatytų veikų sudėties ir manydama, kad šios veikos turi būti įvertintos Lygių galimybių įstatymo prasme, perdavė J. Samuolytės skundą tirti atsakovės kompetencijai. Todėl visiškai nesuprantamas atsakovės argumentas, kuriuo ji atsisako tirti pareiškėjos bei J. Samuolytės skundą šia apimtimi, laikydama, kad būtent pareiškėjai skundžia prokuratūros veiksmus, o tai yra nepriskirtina jos kompetencijai. Tokie veiksmai, pareiškėjos nuomone, gali būti paaiškinami tik kaip vengimas pateikti bet kokį skundžiamų veiksmų įvertinimą Lygių galimybių įstatymo prasme. Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovė nurodo, kad ji netiria viešų pareigūnų pasisakymų, ji pati buvo pradėjusi tyrimą pagal Teisingumo instituto skundą dėl to paties Vilniaus miesto mero J. Imbraso pasisakymų, susijusių su tėvystės atostogomis (pridedama).
Be to, nors ir netirdama pareiškėjos skundo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei Vilniaus miesto mero veiksmų, atsakovė skundžiamu sprendimu visgi pasiūlė Vilniaus miesto savivaldybei svarstyti klausimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-07-16 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių pareiškėjų skunduose ginčijamų nuostatų peržiūrėjimo. Nors tame pačiame sprendime, atsakovė pažymėjo, kad minėto klausimo nagrinėjimas negali būti priskiriamas Lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai.
Pareiškėjos manymu, šie ir kiti skundžiamame sprendime nurodyti prieštaravimai, procesiniai pažeidimai nagrinėjant skundą, sudaro pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą kaip nemotyvuotą, nepagrįstą, priimtą nesilaikant Viešojo administravimo įstatymo nuostatų ir pažeidžiant esmines procesines tokių skundų nagrinėjimo taisykles.
Todėl, remdamiesi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamiesi LR ABTĮ 88 str. 1 d. 2 prašome:
1) panaikinti Lietuvos Respublikos Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2008-11-28 sprendimą Nr. (08)-SN-154 “Dėl Jolantos Samuolytės bei asociacijos Lietuvos gėjų lyga skundų tyrimo” bei įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą ir patenkinti jame nurodytus reikalavimus;
Skundo priedai:
1. LR Užsienio reikalų ministerijos raštas „Dėl seksualinių mažumų padėties Lietuvoje“ — 2 lapai;
2. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008 08 01 raštas – 2 lapai;
3. Spaudos publikacijos – 6 lapai;
4. Susirašinėjimas su vilkiko kampanijos organizatoriais —5 lapai ;
5. LGKT atsakymas — 7 lapai ;
6. Voko nuorašas – 2 lapai;
7. Asociacijos įstatai – 4 lapai;
8. Protokolo išrašas – 1 lapas;
9. Skundo atsakovei kopija (su priedais) – 20 lapų;
10. Pažyma apie žyminį mokestį — 1 lapas;
11. Asociacijos registracijos pažymėjimo kopija — 1 lapas.
12. Susirašinėjimas su ES pareigūne Brigita Degen — 3 lapai.
Valdybos pirmininkas Vladimiras Simonko