Sociologiniai tyrimai rodo, jog kas trečias Lietuvos gyventojas mano, kad tik visiškas homoseksualų nebuvimas nekeltų problemų Lietuvos visuomenei. Kaimynystėje su homoseksualais nenorėtų gyventi net 23 proc. respondentų. Vertinant bendras Lietuvos visuomenėje vyraujančias tendencijas, galima konstatuoti, kad Lietuvos gyventojai vieni homofobiškiausių Europoje. Homoseksualumą pateisinančioje skalėje Lietuvos respondentai surinko apie 2 balus iš 10 galimų („Europos vertybių duomenys“). Visuomenėje vyraujančius stereotipus ir neigiamas nuostatas nuolat kursto žiniasklaida, pateikdama visiškai iškraipytus, nužmogintus homoseksualių žmonių įvaizdžius. Dauguma Seimo narių palaiko Bažnyčios propaguojamą poziciją homoseksualumo atžvilgiu. Homoseksualumas, nepaisant 1973 m. Amerikos Psichologų Asociacijos bei 1990 m. Pasaulinės Sveikatos Organizacijos priimtų sprendimų pašalinti homoseksualumą iš psichinių ligų sąrašo, Lietuvoje vis dar dažnai yra minimas su neigiama konotacija. Netradicinė lytinė orientacija vis dar painiojama su psichinėmis ligomis, iškrypimais.

Esant tokiai situacijai kyla reali diskriminacijos ir prievartos grėsmė. Žmonės patiria įvairią priespaudą ir teisių suvaržymus tik dėl jų „netradicinės“ lytinės orientacijos. Ne tik viešoje, bet labai dažnai ir privačioje erdvėje, savo šeimoje, homoseksualūs asmenys bijodami atstūmimo, pažeminimo, įžeidinėjimo, vengia būti savimi, slepia savo seksualinę orientaciją.

Toks gyvenimo būdas, aplinkinių abejingumas ar neapykanta, nuolatinės grėsmės nuojauta gali daryti nemažą įtaką homoseksualių žmonių psichinei, fizinei bei seksualinei sveikatai. Būtent homoseksualai patenka į savižudžių rizikos grupę, jie dažniau žaloja save, dėl didelės emocinės įtampos linkę dažniau vartoti alkoholį, narkotikus. Homoseksualūs asmenys dažniau išgyvena nerimą, įtampą, jų pasitikėjimas savimi ir savigarba žymiai nukenčia dėl patiriamos diskriminacijos.

Susiklosčiusiai situacijai gerinti, nepagrįstiems prietarams ir stereotipams griauti yra būtina visuomenės informavimo ir švietimo kampanija, kurios metu būtų aktyviai kovojama su paplitusia homofobija Lietuvoje, būtų siekiama mažinti diskriminaciją lytinės orientacijos pagrindu, bei pabrėžiama lygių galimybių visiems svarba.

Šiuo projektu buvo siekiama:

• atkreipti visuomenės dėmesį į homoseksualių žmonių diskriminacijos problemą;

• kelti visuomenės informuotumą bei sąmoningumą seksualinės orientacijos srityje, suteikti informaciją apie homoseksualumą, homofobiją, jos pasekmes;

• skatinti LGBT bendruomenės dalyvavimą visuomeniniame gyvenime;

• supažindinti LGBT bendruomenę su lygių galimybių ir lygių teisių politika bei įstatymais;

• akcentuoti žmonių įvairovės teikiamą naudą ir svarbą.

Tokio pobūdžio renginys, skirtas kovai su homofobija bei daugialypės diskriminacijos pagrindų šalinimui, Lietuvoje vyko pirmą kartą. „Vaivorykštės dienos 2007“ gali tapti atspirties tašku, siekiant pakeisti susiklosčiusią homoseksualių žmonių situaciją Lietuvoje – atkreipti visuomenės dėmesį į vis dar egzistuojančią diskriminaciją lytinės orientacijos pagrindu, leisti visuomenei iš arčiau pažvelgti į homoseksualių žmonių patirtis, bent trumpam atsitraukti nuo neigiamos informacijos srauto bei įsigilinti, pažinti homoseksualių žmonių lygių galimybių problemas. Be to, svarbu pabrėžti ne tik sunkumus, su kuriais susiduria homoseksualūs žmonės, bet akcentuoti ir žmonių skirtumų, įvairovės naudą ir būtinumą.

Šis renginys buvo nukreiptas į plačiąją visuomenę. Būtent nuo jos didžia dalimi priklauso homoseksualių žmonių situacija Lietuvoje. Pačiomis įvairiausiomis priemonėmis buvo siekiama atkreipti žmonių dėmesį, kelti jų sąmoningumą, informuotumą apie galimą diskriminaciją lytinės orientacijos pagrindu, ir jos įtaką homoseksualiems žmonėms. Buvo sudarytos galimybės tiesioginės tikslinės grupės (homoseksualios orientacijos žmonėms) atstovams geriau susipažinti su savo teisėmis ir tiesiogiai dalyvauti visuomenėje. Dėl taikomų priemonių įvairovės (televizijos, radijo, spaudos, paskaitų, seminarų panaudojimo) buvo pasiekta labai plati auditorija. Deja, tam tikros priemonės (socialinė reklama ant Vilniaus ir Kauno troleibusų, vaivorykštės vėliavos iškėlimas viešos akcijos metu, antidiskriminacinis vilkikas „Už toleranciją. Prieš diskriminavimą“) taip ir nebuvo panaudotos, dėl homofobinių politikų reakcijų bei lemtingų sprendimų.

Visgi, nepaisant kilusių nesklandumų, bei nesėkmių, šis projektas, keldamas žmonių supratimą ir informuotumą seksualinės orientacijos srityje, skatindamas keisti klaidingu pagrindu susidariusius ir visuomenėje įsišaknijusius stereotipus apie LGBT bendruomenę, įnešė svarbų indėlį į Europos lygių galimybių visiems metus. Projekto rėmuose buvo siekiama ne tik suprasti, kas padėtų LGBT bendruomenei integruotis ir dalyvauti visuomenės gyvenime, bet ir suteikti erdvę, kurioje žmonės, nepaisant jų seksualinės orientacijos, galėtų įsitraukti į bendrą veiklą, bendradarbiauti, pažinti vieni kitus.