2006 m. Džokjakartos (Indonezija) Gafjah Mada universitete surengta konferencija, skirta viso pasaulio seksualinių mažumų teisėms nagrinėti. 2007 m. kovą išleisti Džokjakartos principai skiriasi nuo ankstesnių pastangų tuo, kad jie „yra principų dėl žmogaus teisių srities tarptautinės teisės taikymo seksualinės orientacijos ir lytinio identiteto atžvilgiu, rinkinys… [kuris] patvirtina privalomus tarptautinius standartus, kurių turi laikytis visos valstybės“. Principai ne išdėsto, kaip turėtų atrodyti seksualinėms mažumoms tinkamas ir teisingas pasaulis, o atspindi privalomus susitarimus, kurie taikomi visoms valstybėms vienodai, ir demonstruoja, kad prievarta prieš seksualines mažumas yra šių įsipareigojimų pažeidimas.

Kitaip nei nacionalinės mažumos ir kai kurios etninės grupės, seksualinės mažumos nėra pareiškusios savo teisių kaip atskira, autonomiška grupė. Vietoje to tokios deklaracijos kaip Džokjakartos principai nustato, kurioms grupėms kyla grėsmė, ir nurodo, kad prievarta prieš šią grupę turėtų būti uždrausta asmens teisių pagrindu. Remdamiesi Visuotine žmogaus teisių deklaracija, Tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių paktu (TPPTP), Tarptautiniu ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktu (TESKTP) ir kitais susitarimais, autoriai yra įsitikinę, kad vyriausybės turi laikytis ir gerbti šias teises neatsižvelgdamos į seksualinę orientaciją ar lytinį identitetą.

Autoriai panaudojo daugelį strategijų, kuriomis naudojosi kitos grupės, siekdamos būti pripažintos tomis, kurioms kyla rizika. Vienas iš grupinių argumentų rezultatų yra platesnis prievartos prieš šias grupes pripažinimas, nepaisant to, ar siekiamas teisinės gynybos būdas yra išdėstytas grupės, ar asmens teisių retorikoje. Tai taip pat paskatino nevyriausybines organizacijas pasikliauti tarptautinės teisės argumentais kaip būdu įgyvendinti mažumų ir vietos žmonių pastangas gauti autonomiją tam tikros suverenios valstybės ribose.

Pagrindinės projekto veiklos kryptys

Projekto veikla susideda iš trijų pagrindinių komponentų:

Pirmasis komponentas. Supratimo didinimas

Iš esmės yra daug nesusipratimų suvokiant LGBT žmonių teises. Taigi kokios yra LGBT žmonių teisės? Labai dažnai LGBT žmonių teisės yra ignoruojamos ar suprantamos bei interpretuojamos netinkamai.

Šio projekto komponento adresatai yra įvairūs suinteresuoti asmenys, tokie kaip praktikuojantys teisininkai, vyriausybės administracija, policija, pedagogai bei visuomenės veikėjai. Be abejo, supratimo didinimas yra susijęs su teisių gynimo veikla, kuri aptariama toliau. Ypatingas dėmesys skiriamas vietinių LGBT bendruomenių informavimui, taip pat žiniasklaidos priemonėms.

Mažiausiai du autentiški straipsniai apie Džokijakartos principus bus publikuojami pagrindiniuose žinių portaluose internete – delfi.lt ir lrt.lt. Bus paruošti trys pranešimai spaudai, informuojantys apie projekto tikslus bei veiklą ir publikuojami bendruomenės interneto svetainėje, taip pat išplatinti žiniasklaidai.

Pagrindiniai šio komponento produktai bus gidas (brošiūra) ir plakatas (1000 kopijų), kurie informuos kaip užkirsti kelią individų diskriminacijai seksualinės orientacijos pagrindu naudojantis priėjimu prie viešųjų paslaugų ir jų funkcijų. Šios priemonės informuos apie šių paslaugų teikėjų pareigas. Tai padės individams, kurie mano, jog su jais buvo pasielgta blogiau dėl jų seksualinės orientacijos, suvokti teisės normas ir sužinoti būdus kaip apskųsti diskriminacijos atvejį. Taip pat šiuo komponentu siekiama prisidėti prie individų diskriminacijos seksualinės orientacijos pagrindu panaikinimo ir skatinti gerą praktiką.

Antrasis komponentas. Teisių gynimas nacionaliniu/regioniniu lygmeniu

Projektas bus objektyvios informacijos apie seksualinę orientaciją ir lytinį tapatumą šaltinis, nukreiptas kovoti su išankstine subjektų, kurie priima ir formuoja sprendimus, nuomone, taip pat išankstine visuomenės nuomone. Projekto metu bus paruošta antra publikacija – lietuviška Džokijakartos principų versija (1000 kopijų) skirta politikams, visuomenei, žiniasklaidai, pedagogams ir praktikuojantiems teisininkams. Publikacija bus išplatinta projekto savanorių subjektams, priimantiems ir formuojantiems sprendimus nacionaliniu/regioniniu lygmeniu, nevyriausybinėms organizacijoms, dirbančioms žmogaus teisių srityje, taip pat bus naudojama mokomuosiuose renginiuose tiek regioniniu, tiek nacionaliniu lygmeniu. Ji taip pat patogiu formatu bus prieinama internetu.

Projekto koordinatoriai sujungs pagrindinių projekto publikacijų pristatymą su mokomaisiais renginiais, tokiais kaip seminarai tiesiogiai susijusioms grupėms. Projektas sudarys šiems seminarams turinį bei metodologiją ir išmokys regioninius koornitarius toliau tęsti darbą. LGL organizuos 2 seminarus nacionaliniu lygiu (Vilniuje) pagrindinėms profesionalų grupėms: žurnalistams, psichologams, visuomenės lyderiams ir švietimo darbuotojams. Projekto koordinatoriai surengs tris seminarus trijuose pagrindiniuose regioniniuose centruose – Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Kiekviename seminare tikimasi 20 dalyvių.

Viena speciali informacinė kampanija bus surengta nacionaliniu lygmeniu 2010-aisiais: Savaitė prieš homofobiją “Baltic pride” metu, paminint Tarptautinę dieną prieš homofobiją (gegužės 17 diena). Panaši LGL kampanija jau buvo surengta 2007-aisiais ir pasidorė esanti veiksminga pritraukti žniasklaidos dėmesį ir prisidėjo keičiant visuomenės nuomonę. Dėl padidėjusio žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio, nedidelė visuomeninė demostracija “Baltic Pride” bus organizuojama Vilniuje, su sąlyga, jog bus užtikrintas dalyvių saugumas.

Trečiasis komponentas. Teisių gynimas europiniu lygmeniu

Europos Tarybos Žmogaus teisių komisaro tarnyba siekia parengti su politika susijusį išsamų pranešimą apie situaciją, susijusią su homofobija ir diskriminacija seksualinės orientacijos ir lyties tapatumo pagrindu apimant 47 Europos Tarybos valstybes nares. Jis bus plačiai paremtas Pagrindinių teisių agentūros pranešimo dėl homofobijos ir diskriminacijos seksualinės orientacijos pagrindu metodologija.

Projektas sieks, kad LGBT žmonių teisių pažeidimai Lietuvoje būtų paminėti Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos stebėjimo pranešimuose, Europos Tarybos Žmogaus teisių komisaro pranešimuose, ES žmogaus teisių dialoguose ir t.t.

Europos Tarybos lygmeniu LGL jau bendradarbiauja su Asamblėjos Stebėjimo Komiteto pranešėjais ir atkreips jų dėmesį į žmogaus teisių pažeidimų Lietuvoje detales, tuo būdu įtikinant juos pateikti pasiūlymų Asamblėjos rekomendacijoms. Tai turėtų apimti bet kokį atvejį, kai Lietuvos praktika neatitinka EŽTT jurisprudencijos.