- V. Simonko: Pirmieji LGBT aktyvistai Lietuvoje už atvirumą sumokėjo skaudžią kainą
- LGL kviečia translyčius asmenis į grupinę diskusiją
- „Baltic Pride“ eitynių dešimtmetis: Kaip kilo idėja rengti šį LGBT renginį trijose Baltijos šalyse?
- LGL vaizdo klipe – „Baltic Pride“ 2019 eitynių akimirkos
- Vilniuje vykusiose „Baltic Pride“ 2019 eitynėse „Už lygybę!“ – rekordinis dalyvių skaičius
V. Simonko: Pirmieji LGBT aktyvistai Lietuvoje už atvirumą sumokėjo skaudžią kainą
Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL vadovą Vladimirą Simonko pelnytai galima vadinti LGBT žmogaus teisių judėjimo Lietuvoje metraštininku. 1995 metais kartu su savo partneriu Eduardu pirmasis Lietuvoje išdrįsęs viešai prabilti apie seksualinę orientaciją, šiandien jis atvėrė kruopščiai LGBT bendruomenės centro bibliotekoje saugomą lietuviškos spaudos archyvą, kuriame surinktos LGBT bendruomenės atstovų atsiskleidimo istorijos. Kokį poveikį pirmųjų LGBT
LGL kviečia translyčius asmenis į grupinę diskusiją
Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL kviečia translyčius asmenis registruotis dalyvauti grupinėje diskusijoje, kuri vyks rugsėjo 21 d. 14.00-16.00 val. LGBT bendruomenės centre (Pylimo g. 21, Vilnius). Grupinė diskusija organizuojama bendradarbiaujant su Europos Komisija ir „ICF Consulting Services“. Diskusiją ves „ICF Consulting Services“ tyrimų ir vertinimo specialistė Inga Pavlovaitė bei psichologė Grytė Ruzgė. Tyrimą Europos Komisijos
„Baltic Pride“ eitynių dešimtmetis: Kaip kilo idėja rengti šį LGBT renginį trijose Baltijos šalyse?
Šiemet „Baltic Pride“ eitynės Vilniuje vyko jau ketvirtąjį kartą ir sutapo su „Baltic Pride“ eitynių Baltijos šalyse dešimtmečiu. Nuo 2010 metų, kai Vilniuje pirmą kartą organizuotos LGBT bendruomenės eitynės, šis renginys pasikeitė neatpažįstamai. Kam ir kaip kilo idėja LGBT bendruomenės eitynes kiekvienais metais rengti vis kitoje trijų Baltijos šalių sostinėje? Kaip per devynerius metus šis
LGL vaizdo klipe – „Baltic Pride“ 2019 eitynių akimirkos
Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL paskelbė vaizdo klipą, kuriame nufilmuotos „Baltic Pride“ 2019 eitynių „Už lygybę!“ akimirkos. Birželio 8 dieną vykusiose „Baltic Pride“ eitynėse „Už lygybę!“ dalyvavo 10 000 žmonių. Renginį lydėjo pozityvi atmosfera, laisvės, vienybės ir pasididžiavimo jausmas. Vilniaus miesto centre žygiavusi minia garsiai ir aiškiai pasakė: „Mes esame šeima“. Šio renginio sėkmė parodė,
Vilniuje vykusiose „Baltic Pride“ 2019 eitynėse „Už lygybę!“ – rekordinis dalyvių skaičius
Birželio 8 dieną vykusios eitynės „Už lygybę!“ – ne tik renginys, kuriame švenčiame tai, kuo esame, bet ir protestas, kuriuo reikalaujame lygių teisių LGBT bendruomenės nariams. Oficialus šių metų eitynių šūkis buvo „Mes esame šeima“. Šiais metais „Baltic Pride“ eitynės Vilniuje vyko jau ketvirtąjį kartą. Praėjusiais metais Rygoje vykusiose eitynėse dalyvavo daugiau kaip 8 000
Naciai homoseksualumą laikė liga, todėl homoseksualius žmonės persekiojo, suimdavo ir kalino juos koncentracijos stovyklose. Apie tai, ar homoseksualūs žmonės nacių režimo laikotarpiu Lietuvoje buvo persekiojami, istorija nutyli. Dėl istorinių šaltinių šia tema stokos retas istorijos žinovas gali apie tai kalbėti, juolab nesiima plačiau ją tyrinėti. Informacijos neturi Valstybinio Vilniaus Gaono Istorijos tyrimų skyriaus vedėja Neringa
Š.m. Rugsėjo 23-24 d. Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL vadovas Vladimiras Simonko Briuselyje dalyvaus aukšto lygio Europos Komisjos konferencijoje, skirtoje aptarti LGBTI asmenų teisių pažangos Europoje strategijos kūrimą. Konferencijoje Vladimiras Simonko skaitys pranešimą neapykantos nusikaltimų Lietuvoje tema. Europa šiuo metu atsidūrė vertybinėje kryžkelėje, kuomet didėjant neapykantos retorikos LGBTI asmenų atžvilgiu apraiškoms, bendraisiais Žmogaus teisių principais paremtos Europos
Teisinio lytinės tapatybės pripažinimo ir prieigos prie būtinų sveikatos priežiūros paslaugų nebuvimas Lietuvoje lemia, kad translyčiai jaunuoliai susiduria su įvairialypiais iššūkiais mokslo ir darbo aplinkoje. Neturėdami galimybės pakeisti asmens tapatybės dokumentus, gauti būtinas sveikatos priežiūros paslaugas ir nuolat susidurdami su Lietuvos visuomenėje vyraujančia transfobija, translyčiai jaunuoliai patiria socialinę atskirtį ir dažnai neturi galimybės siekti išsilavinimo
Rugsėjo 9 dieną Bratislavoje (Slovakija) Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL atstovai organizavo pirmąjį projekto „Sąmoningumo didinimas dėl vaivorykštės šeimų Europoje priėmimo įtraukiose visuomenėse (R.I.S.E.)“. LGBT teisių advokacijos organizacijos iš Latvijos, Lenkijos, Bulgarijos, Rumunijos ir Slovakijos, vedamos asociacijos LGL, suvienijo jėgas siekdamos sukurti geresnę socialinę ir teisinę aplinką LGBT šeimoms. Susitikimo metu partneriai aptarė pagrindinius projekto tikslus
1995 metų rugsėjo 30 diena, Lietuvos rytas, Audra Telksnienė Rytoj viso pasaulio gėjai ir lesbietės švenčia “Atvirumo dieną”. Tačiau kalbėti apie savo seksualinę orientaciją Lietuvoje kol kas išdrįsta retas homoseksualistas. Į neseniai Vilniaus senamiestyje įkurtą gėjų barą “Amsterdamo klubas” išdrįsta užeiti taip pa t ne kiekvienas. “Kai mes taip staiga išėjome į viešumą, nemažai to
1995 metai, gruodžio 16 d., aut. Audra Telksnienė, “Lietuvos rytas” 25 metų Aušra Chopaitė ir 41 metų Irena Vanglikaitė metus gyvena kartu. Gatvėje jos dažnai vaikšto viena kitai įsikibusios į parankę. Tarp jaunesnės Aušros ir keturiasdešimtmetį peršokusios Irenos – šešiolikos metų skirtumas. Paklaustos, kuo aplinkiniai jas dažniausiai palaiko – mama su dukra, draugėmis ar įtaria,
Rugsėjo 5 dieną Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL surengė LGBT jautrumo mokymus nacionalinio transliuotojo LRT žurnalistams. LGL surengtų mokymų metu siekta padidinti žurnalistikos profesionalų sąmoningumą kovojant su nepageidaujamais homofobijos, bifobijos ir transfobijos reiškiniais žiniasklaidoje. Mokymų metu žurnalistams buvo pristatytos LGL kartu su tarptautiniais „E.T.HO.S.“ projekto partneriais parengtos gairės žiniasklaidos atstovams pranešant LGBT žmogaus teisių klausimais.
2019 09 04 \ Šiandien prasideda šeštasis Vilniaus queer festivalis „Kreivės“. Tarp jo viešnių – ir gerai žinoma queer kino tyrinėtoja Dagmar Brunow. Festivalyje D. Brunow pristatys Barbaros Hammer filmą „Nitratiniai bučiniai“ ir kartu su kitais žiuri nariais vertins „Kreivių“ konkursinę programą. Dagmar Brunow yra viena iš Hamburgo tarptautinio queer filmų festivalio programų sudarytojų, Švedijos
LGBT kruizai – unikalus turizmo reiškinys. Išplaukusieji šiuo kruizu atsiduria savotiškoje socialinėje utopijoje, kuomet visuomenės mažuma kelionės laikotarpiu tampa dauguma. Laisvė būti savimi yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl LGBT žmonės pasirenka tokią atostogų formą. Kruizai vilioja ir pasirinkimų įvairove: veiklos čia atras tiek vakarėlių liūtai, tiek kultūros entuziastai bei turistai. Iki 2019 metų Briuselyje įsikūrusio
Išpopuliarėjus socialiniams tinklapiams kiekvienas interneto vartotojas įgijo teisę laisvai reikšti savo mintis įvairiais klausimais. Daugelis internetinių portalų komentatorių persikėlė į socialinius tinklapius, kurie suteikė galimybę pasisakyti nesant moderatorių. Populiariausias Lietuvoje socialinis tinklapis „Facebook“ suteikė vartotojams iki tol neregėtą matomumą ir nuomonės raiškos laisvę. Tačiau dėl šios priežasties dalis socialinio tinklapio „Facebook“ vartotojų šioje platformoje nebesijautė
Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL vadovą Vladimirą Simonko pelnytai galima vadinti LGBT žmogaus teisių judėjimo Lietuvoje metraštininku. 1995 metais kartu su savo partneriu Eduardu pirmasis Lietuvoje išdrįsęs viešai prabilti apie seksualinę orientaciją, šiandien jis atvėrė kruopščiai LGBT bendruomenės centro bibliotekoje saugomą lietuviškos spaudos archyvą, kuriame surinktos LGBT bendruomenės atstovų atsiskleidimo istorijos. Kokį poveikį pirmųjų LGBT
Tarptautinė LGBT organizacija „OutRight Now“ paskelbė ataskaitą, kurioje pristatomos daugelyje pasaulio šalių taikomos LGBT žmonių „gydymo“ praktikos. Kai kuriose Lotynų Amerikos, Australijos, Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse sustiprėjo diskusijos dėl vadinamosios LGBT žmonių „gydymo“ praktikos draudimo. Tačiau kai kuriose pasaulio valstybėse sąmoningumas šiuo klausimu vis dar yra nepakankamas. „OutRight Now“ ataskaitos tikslas – pakeisti susidariusią
