- LGL organizuoja mokyklų bendruomenių diskusijas apie homofobines patyčias
- V. Simonko: Pirmieji LGBT aktyvistai Lietuvoje už atvirumą sumokėjo skaudžią kainą
- „Baltic Pride“ eitynių dešimtmetis: Kaip kilo idėja rengti šį LGBT renginį trijose Baltijos šalyse?
- LGL vaizdo klipe – „Baltic Pride“ 2019 eitynių akimirkos
- Vilniuje vykusiose „Baltic Pride“ 2019 eitynėse „Už lygybę!“ – rekordinis dalyvių skaičius
LGL organizuoja mokyklų bendruomenių diskusijas apie homofobines patyčias
Lapkričio mėnesį Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL organizuoja diskusijas su moksleiviais, moksleivių tėveliais bei mokyklų darbuotojais apie su seksualine orientacija ir lytine tapatybe susijusią diskriminaciją, patyčias bei smurtą mokyklos aplinkoje. LGL kviečia dalyvauti diskusijose, kurios prisidės prie įtraukios LGBT moksleiviams mokyklos aplinkos bei bendruomenės kūrimo. Norėtume pabrėžti, kad tyrimo metu Jūsų išsakytos mintys gali būti
V. Simonko: Pirmieji LGBT aktyvistai Lietuvoje už atvirumą sumokėjo skaudžią kainą
Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL vadovą Vladimirą Simonko pelnytai galima vadinti LGBT žmogaus teisių judėjimo Lietuvoje metraštininku. 1995 metais kartu su savo partneriu Eduardu pirmasis Lietuvoje išdrįsęs viešai prabilti apie seksualinę orientaciją, šiandien jis atvėrė kruopščiai LGBT bendruomenės centro bibliotekoje saugomą lietuviškos spaudos archyvą, kuriame surinktos LGBT bendruomenės atstovų atsiskleidimo istorijos. Kokį poveikį pirmųjų LGBT
„Baltic Pride“ eitynių dešimtmetis: Kaip kilo idėja rengti šį LGBT renginį trijose Baltijos šalyse?
Šiemet „Baltic Pride“ eitynės Vilniuje vyko jau ketvirtąjį kartą ir sutapo su „Baltic Pride“ eitynių Baltijos šalyse dešimtmečiu. Nuo 2010 metų, kai Vilniuje pirmą kartą organizuotos LGBT bendruomenės eitynės, šis renginys pasikeitė neatpažįstamai. Kam ir kaip kilo idėja LGBT bendruomenės eitynes kiekvienais metais rengti vis kitoje trijų Baltijos šalių sostinėje? Kaip per devynerius metus šis
LGL vaizdo klipe – „Baltic Pride“ 2019 eitynių akimirkos
Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL paskelbė vaizdo klipą, kuriame nufilmuotos „Baltic Pride“ 2019 eitynių „Už lygybę!“ akimirkos. Birželio 8 dieną vykusiose „Baltic Pride“ eitynėse „Už lygybę!“ dalyvavo 10 000 žmonių. Renginį lydėjo pozityvi atmosfera, laisvės, vienybės ir pasididžiavimo jausmas. Vilniaus miesto centre žygiavusi minia garsiai ir aiškiai pasakė: „Mes esame šeima“. Šio renginio sėkmė parodė,
Vilniuje vykusiose „Baltic Pride“ 2019 eitynėse „Už lygybę!“ – rekordinis dalyvių skaičius
Birželio 8 dieną vykusios eitynės „Už lygybę!“ – ne tik renginys, kuriame švenčiame tai, kuo esame, bet ir protestas, kuriuo reikalaujame lygių teisių LGBT bendruomenės nariams. Oficialus šių metų eitynių šūkis buvo „Mes esame šeima“. Šiais metais „Baltic Pride“ eitynės Vilniuje vyko jau ketvirtąjį kartą. Praėjusiais metais Rygoje vykusiose eitynėse dalyvavo daugiau kaip 8 000
Lapkričio mėnesį Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL organizuoja diskusijas su moksleiviais, moksleivių tėveliais bei mokyklų darbuotojais apie su seksualine orientacija ir lytine tapatybe susijusią diskriminaciją, patyčias bei smurtą mokyklos aplinkoje. LGL kviečia dalyvauti diskusijose, kurios prisidės prie įtraukios LGBT moksleiviams mokyklos aplinkos bei bendruomenės kūrimo. Norėtume pabrėžti, kad tyrimo metu Jūsų išsakytos mintys gali būti
Lietuva turi išduoti leidimą gyventi užsieniečiui, kuris kitoje valstybėje susituokė su tos pačios lyties Lietuvos piliečiu, taip iš dalies pripažindama užsienyje sudarytas homoseksualių žmonių santuokas. Tokį sprendimą paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Tačiau, ką realiai reiškia šis sprendimas – ar, be to, kad suteikia leidimą gyventi Lietuvoje, tai gali tapti postūmiu didesniems pokyčiams homoseksualių žmonių santuokos
1989 metų lapkričio mėnesį Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL vadovas Vladimiras Simonko draugų kvietimu trečią kartą viešėjo Rytų Berlyne. 1989 metų lapkričio 9 dieną jis atsitiktinai tapo Berlyno sienos griūties liudininku ir pirmą kartą lankėsi Vakarų Berlyne. Artėjant Berlyno sienos griūties trisdešimtmečiui, LGL vadovas dalinasi prisiminimais iš įvykių, kurie pakeitė pasaulį. – Kaip Berlyno sienos
2018 metų rugpjūčio mėnesį Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL užsakymu buvo vykdoma Lietuvos gyventojų apklausa, atskleidusi visuomenės požiūrį į neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą LGBT žmonių atžvilgiu. Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos gyventojai jaučia žymiai mažiau empatijos tos pačios lyties porai ar translyčiam asmeniui, užpultiems gatvėje, nei toje pačioje situacijoje atsidūrusiai heteroseksualiai porai. Atliktą visuomenės
Š. m. spalio 21 dieną Nacionalinės LGBT teisių organizacijos atstovai įteikė „Baltic Pride“ apdovanojimą buvusiam „Barclays“ vadovui Mariano Andrade Gonzalez, šiuo metu einančiam „Moody’s“ Lietuvos padalinio vadovo pareigas. Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL šį apdovanojimą Mariano Andrade Gonzalez skyrė už išskirtinę lyderystę skatinant verslo sektoriaus paramą LGBT žmogaus teisėms. „Barclays“ buvo pagrindinis „Baltic Pride“ festivalio
Š. m. spalio 17 dieną Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL atstovai susitiko su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovais. Susitikimo metu buvo aptarti probleminiai neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos LGBT bendruomenės atstovų atžvilgiu klausimai bei bendradarbiavimo galimybės. LGL Lietuvos policijos atstovams pristatė naujausių tyrimų dėl neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos LGBT bendruomenės atstovų atžvilgiu rezultatus,
Š. m. spalio 16 dieną Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL komunikacijos vadovė Eglė Kuktoraitė dalyvavo Berlyne vykusiame Baltijos Jūros Valstybių Tarybos ir Šiaurės Europos politikos forumo organizuotame renginyje „Duokite mums vietą prie stalo! Jaunimo judėjimai ir jų poveikis būsimam bendradarbiavimui Baltijos jūros regione“. Renginio metu LGL atstovė pristatė gerąją LGL patirtį organizuojant „Baltic Pride“ eitynes
2019 m. spalio 3 d. Nacionalinėje LGBT teisių organizacijoje LGL lankėsi Norvegijos Karalystės ambasadorius J. E. p. Karsten Klepsvik, kuriam buvo įteikta padėkos dovana už ypatingą paramą „Baltic Pride“ 2019 festivalio metu. Šilto susitikimo metu Norvegijos Karalystės ambasados ir LGL atstovai kartu prisiminė ryškiausias “Baltic Pride“ 2019 akimirkas ir aptarė aktualią LGBTI asmenų teisių situaciją,
Kino genijus, vunderkindas, Kanų kino festivalio numylėtinis – tokie epitetai jau daugiau nei dešimtmetį lydi prancūzų kilmės kanadietį, režisierių Xavier Dolan. Filmuose jis renkasi likti ištikimu sau, suasmenindamas pasakojamas istorijas, pirmenybę teikdamas sudėtingų ir komplikuotų žmonių tarpusavio santykių vaizdavimui bei visuose kūriniuose liesdamas LGBT temas. Sunku paneigti, jog X. Dolanas apdovanotas nenusakomu stiliaus pojūčiu, tad
Spalio 1 d. startuoja Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietybės programos lėšomis finansuojamas projektas „ĮVAIRI VAIKYSTĖ: Keičiant socialines nuostatas apie vaikų tapatumo įvairovę Europoje“. Šiuo projektu siekiama pakeisti visuomenėje įsitvirtinusį požiūrį, kad LGBTI vaikai turi atitikti visuomenėje nusistovėjusias lyčių normas. Projektas bus vykdomas dvejus metus. Jo veiklos bus skirtos vaikams ir paaugliams bei specialistams, kurie
Naciai homoseksualumą laikė liga, todėl homoseksualius žmonės persekiojo, suimdavo ir kalino juos koncentracijos stovyklose. Apie tai, ar homoseksualūs žmonės nacių režimo laikotarpiu Lietuvoje buvo persekiojami, istorija nutyli. Dėl istorinių šaltinių šia tema stokos retas istorijos žinovas gali apie tai kalbėti, juolab nesiima plačiau ją tyrinėti. Informacijos neturi Valstybinio Vilniaus Gaono Istorijos tyrimų skyriaus vedėja Neringa
Š.m. Rugsėjo 23-24 d. Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL vadovas Vladimiras Simonko Briuselyje dalyvaus aukšto lygio Europos Komisjos konferencijoje, skirtoje aptarti LGBTI asmenų teisių pažangos Europoje strategijos kūrimą. Konferencijoje Vladimiras Simonko skaitys pranešimą neapykantos nusikaltimų Lietuvoje tema. Europa šiuo metu atsidūrė vertybinėje kryžkelėje, kuomet didėjant neapykantos retorikos LGBTI asmenų atžvilgiu apraiškoms, bendraisiais Žmogaus teisių principais paremtos Europos
