- Asmens dokumentų keitimas teisminio proceso būdu translyčiams asmenims – problemos sprendimas ar laikina priemonė?
- Homoseksualus policijos pareigūnas iš Švedijos: „Siekiant pokyčių reikia atvirumo ir drąsos“
- Žmogaus teisių diskursas viešojoje erdvėje: efektyvus atsakas neapykantos kalbai žiniasklaidoje
- Nepilnamečių apsauga ar LGBT turinio cenzūra?
- J .G. Kosciwas: „Protų nutekėjimą skatinate dar mokyklos suole“
Asmens dokumentų keitimas teisminio proceso būdu translyčiams asmenims – problemos sprendimas ar laikina priemonė?
Nors įpareigojimas reglamentuoti lyties keitimo procedūrą numatytas dar 2001 metais įsigaliojusioje LR civilinio kodekso redakcijoje, Lietuva išlieka viena iš nedaugelio Europos valstybių, kuriose galimybė translyčiams asmenims pasikeisti asmens tapatybės dokumentus ir gauti reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas apskritai nėra reglamentuojama. 2007 metais Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje L. prieš Lietuvą konstatavo, jog neegzistuojanti lyties pakeitimo procedūra
Homoseksualus policijos pareigūnas iš Švedijos: „Siekiant pokyčių reikia atvirumo ir drąsos“
Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL organizuotuose projekto „Come Forward: įgalinant ir suteikiant pagalbą nuo neapykantos nusikaltimų nukentėjusiems LGBT* asmenims“ mokymuose Kaune dalyvavę policijos pareigūnai turėjo išskirtinę galimybę susitikti su Stokholmo apskrities policijos atstovais: Neapykantos nusikaltimų padalinio inspektoriumi ir Švedijos LGBT policijos asociacijos įkūrėju Göran Stanton ir Nusikalstamų tyrimų padalinio ekspertu Jonas Jonzon. Lietuvoje LGL ir
Žmogaus teisių diskursas viešojoje erdvėje: efektyvus atsakas neapykantos kalbai žiniasklaidoje
Š. m. spalio 19 dieną nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL organizavo unikalaus pobūdžio tarptautinį seminarą, kuriame dalyvavę tyrėjai, ekspertai ir viešosios nuomonės formuotojai turėjo galimybę aptarti pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria žmogaus teisių aktyvistai Lietuvoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Seminaro metu buvo aptartas neapykantos kalbos, propagandos ir kitų agresyvios informacijos formų poveikis žmogaus teisių diskursui minėtose
Nepilnamečių apsauga ar LGBT turinio cenzūra?
Viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirstant nuomonių, kad 2009 metais priimtos Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisos nebėra aktyviai taikomos LGBT bendruomenės atžvilgiu, kyla poreikis priminti šių pataisų priėmimo istoriją ir poveikį LGBT bendruomenės atstovų išraiškos ir žodžio laisvei. LR nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas priimtas dar 2002
J .G. Kosciwas: „Protų nutekėjimą skatinate dar mokyklos suole“
Pašaipos mokykloje – visuotinė problema, mano Gėjų, lesbiečių ir heteroseksualių asmenų švietimo tinklo (GLSEN) tyrimų ir strategijos vadovas Josephas G. Kosciwas. Visgi LGBT (lesbietės, gėjai, biseksualai ir transseksualai) moksleiviai jų sulaukia net iš mokytojų. Interviu IQ apžvalgininkei Kotrynai Tamkutei pašnekovas sakė, kad tai iš dalies lemia netgi įstatymai. IQ: Tradiciškai mokyklas suvokiame kaip ugdymo įstaigas.
Įstatymai prieš diskriminaciją Lygių galimybių įstatymas (6 straipsnis, 2017 m. redakcija) numato, jog švietimo, mokslinės ir akademinės institucijos turi pareigą užtikrinti vienodas priėmimo, stipendijų ir finansavimo skyrimo bei vertinimo sąlygas asmenims, nepriklausimai nuo jų seksualinės orientacijos. Tiksliau, įstatyme numatoma, kad švietimo ir akademinės institucijos bei kitos įstaigos, vykdančios neformalaus suaugusių ugdymo programas, privalo savo kompetencijų
„Įsivaizduokite, kad jus užpuola gatvėje vien dėl to, kas jūs esate, vien dėl to, ką jūs mylite. Liūdna, bet neapykanta yra kasdienio gyvenimo dalis lesbietėms, gėjams, biseksualams, translyčiams ir interseksualiems (LGBTI) asmenims Europos Sąjungoje. Tyrimai rodo, kad neapykantos nusikaltimų, grįstų seksualinę orientacija ar lytine tapatybe, dažnis išlieka aukštas. Apie daugumą atvejų niekada nepranešama, todėl nukentėjusieji
Š. m. gruodžio 3-4 dienomis Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL organizavo projekto „Pasipriešinti transfobiniams, homofobiniams ir bifobiniams stereotipams per geresnį reprezentavimą žiniasklaidoje“ (E.T.HO.S.) partnerių susitikimą Vilniuje. Susitikimo metu buvo aptarti tolesniai žingsniai įgyvendinant projektą, aptartas būsimų projekto veiklų įgyvendinimas ir projekto veiklų sklaida. Š. m. gruodžio 3 dieną Graikijos ambasadoje Vilniuje organizuotas priėmimas projekto „E.T.HO.S.“
Nors įpareigojimas reglamentuoti lyties keitimo procedūrą numatytas dar 2001 metais įsigaliojusioje LR civilinio kodekso redakcijoje, Lietuva išlieka viena iš nedaugelio Europos valstybių, kuriose galimybė translyčiams asmenims pasikeisti asmens tapatybės dokumentus ir gauti reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas apskritai nėra reglamentuojama. 2007 metais Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje L. prieš Lietuvą konstatavo, jog neegzistuojanti lyties pakeitimo procedūra
Š. m. rugsėjo mėnesį atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, jog ieškant darbo daugiau nei 12 proc. gyventojų yra patyrę diskriminaciją dėl negalios, kiek mažiau – dėl socialinės ar šeiminės padėties, lyties ar seksualinės orientacijos. Beveik 45 proc. apklaustųjų teigė, jog nenorėtų dirbti su psichikos negalią turinčiu kolega. Viena iš lapkričio 27 d. Alytaus miesto
Š.m. lapkričio 12 d. Utenos kultūros centre įvyko gyvosios dokumentikos spektaklis „Įvairovės balsai“. Uteniškiai ne tik turėjo galimybę išgirsti diskriminaciją patiriančių ir užuojautos nereikalaujančių moterų istorijų, bet taip pat išvysti Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose pristatytą fotografijų parodą „Įvairovės balsai“ bei susitikti su jos sudarytoja menotyrininke Rūta Ostrovskaja. Žvarbų lapkričio pirmadienį į Utenos kultūros centro didžiąją
Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL organizuotuose projekto „Come Forward: įgalinant ir suteikiant pagalbą nuo neapykantos nusikaltimų nukentėjusiems LGBT* asmenims“ mokymuose Kaune dalyvavę policijos pareigūnai turėjo išskirtinę galimybę susitikti su Stokholmo apskrities policijos atstovais: Neapykantos nusikaltimų padalinio inspektoriumi ir Švedijos LGBT policijos asociacijos įkūrėju Göran Stanton ir Nusikalstamų tyrimų padalinio ekspertu Jonas Jonzon. Lietuvoje LGL ir
Š.m. lapkričio 8 d. Nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL, įgyvendindama tarptautinį projektą „Come Forward“, Kaune vykdė mokymus Lietuvos policijos pareigūnams, dirbantiems neapykantos nusikaltimų srityje, kuriuos vedė Lietuvos policijos mokyklos Policijos veiklos skyriaus viršininko pavaduotojas Vilius Velička bei viktimologijos ekspertė Aliona Palujanova. Mokymų metu Lietuvos policijos pareigūnai taip pat turėjo išskirtinę galimybę susitikti su Stokholmo (Švedija)
LGBT* bendruomenės interesams atstovaujanti Nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL kviečia prisijungti prie šaunios komandos. Jeigu nebijote iššūkių ir galite savo žinias, patirtį ir energiją skirti LGL projektinių veiklų įgyvendinimui, maloniai laukiame Jūsų CV ir motyvacinio laiško el. pašto adresu office@gay.lt iki 2019 m. sausio 7 d. Siūlomo darbo pobūdis Nacionalinių ir tarptautinių projektų koordinavimas Projektų
„Nenoriu būti verkianti mama. Noriu būti laiminga mama.“ Taip savo pasirodymą šių metų spalio 30 d. Ukmergės kultūros centre vykusioje gyvosios dokumentikos spektaklio „Įvairovės balsai“ premjeroje užbaigė garsaus aktoriaus ir renginių vedėjo Dominyko Vaitiekūno mama Jolanta Vaitiekūnienė. Kartu su dar dvejomis moterimis, įtraukaus monologo, šokio ir fotografijos elementais pripildytoje scenoje J. Vaitiekūnienė atskleidė visuomenei dažnai
Š. m. spalio 24-27 dieną Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL atstovai dalyvavo XXII-ojoje metinėje „ILGA-Europe“ konferencijoje Briuselyje (Belgija). Šių metų „ILGA-Europe“ konferencijos tema – „Nuo žodžių prie veiksmų“. „ILGA-Europe“ konferencijos metu buvo oficialiai įregistruoti tarptautinės LGBTI teisių organizacijos „ILGA-Europe“ įstatų pakeitimai. Konferencijos metu taip pat išrinkti nauji asociacijos Valdybos nariai bei 2020 metais vyksiančios konferencijos
Š. m. spalio mėnesį Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL parengė leidinį „Žmogaus teisės prieš agresyvią informaciją“. Šia studija siekiama pateikti bendrą agresyvios informacijos apie pažeidžiamas visuomenės grupes Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos žiniasklaidoje, apžvalgą, atkreipiant dėmesį į minėtose šalyse galiojančius įstatymus ir socialinę aplinką. Studija susideda iš dviejų dalių. Pirmojoje leidinio dalyje pateikiama teorinė informacija apie