- LGL vykdomos socialinių tinklapių stebėsenos rezultatai
- LGL ieško „Baltic Pride“ projektų vadovo (-ės)
- Asmens dokumentų keitimas teisminio proceso būdu translyčiams asmenims – problemos sprendimas ar laikina priemonė?
- Homoseksualus policijos pareigūnas iš Švedijos: „Siekiant pokyčių reikia atvirumo ir drąsos“
- Žmogaus teisių diskursas viešojoje erdvėje: efektyvus atsakas neapykantos kalbai žiniasklaidoje
LGL vykdomos socialinių tinklapių stebėsenos rezultatai
Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL, bendradarbiaudama su Europos Komisija, „Facebook“, „Instagram“, „Twitter“, „YouTube“ ir „Google+“, vykdo socialinių tinklapių stebėseną dėl neapykantos kalbos seksualinės orientacijos pagrindu. Džiaugiamės ketvirtojo stebėsenos ciklo rezultatais ir tikimės, kad netrukus „Facebook“ taps dar saugesne vieta kiekvienam vartotojui.
LGL ieško „Baltic Pride“ projektų vadovo (-ės)
LGBT bendruomenės interesams atstovaujanti Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL kviečia prisijungti prie šaunios komandos „Baltic Pride“ projektų vadovą (-ę). Jeigu nebijote iššūkių ir galite savo žinias, patirtį ir energiją skirti „Baltic Pride“ veiklų įgyvendinimui, maloniai laukiame Jūsų CV ir motyvacinio laiško el. pašto adresu office@gay.lt iki 2019 m. sausio 20 d. Siūlomo darbo pobūdis Nacionalinių
Asmens dokumentų keitimas teisminio proceso būdu translyčiams asmenims – problemos sprendimas ar laikina priemonė?
Nors įpareigojimas reglamentuoti lyties keitimo procedūrą numatytas dar 2001 metais įsigaliojusioje LR civilinio kodekso redakcijoje, Lietuva išlieka viena iš nedaugelio Europos valstybių, kuriose galimybė translyčiams asmenims pasikeisti asmens tapatybės dokumentus ir gauti reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas apskritai nėra reglamentuojama. 2007 metais Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje L. prieš Lietuvą konstatavo, jog neegzistuojanti lyties pakeitimo procedūra
Homoseksualus policijos pareigūnas iš Švedijos: „Siekiant pokyčių reikia atvirumo ir drąsos“
Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL organizuotuose projekto „Come Forward: įgalinant ir suteikiant pagalbą nuo neapykantos nusikaltimų nukentėjusiems LGBT* asmenims“ mokymuose Kaune dalyvavę policijos pareigūnai turėjo išskirtinę galimybę susitikti su Stokholmo apskrities policijos atstovais: Neapykantos nusikaltimų padalinio inspektoriumi ir Švedijos LGBT policijos asociacijos įkūrėju Göran Stanton ir Nusikalstamų tyrimų padalinio ekspertu Jonas Jonzon. Lietuvoje LGL ir
Žmogaus teisių diskursas viešojoje erdvėje: efektyvus atsakas neapykantos kalbai žiniasklaidoje
Š. m. spalio 19 dieną nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL organizavo unikalaus pobūdžio tarptautinį seminarą, kuriame dalyvavę tyrėjai, ekspertai ir viešosios nuomonės formuotojai turėjo galimybę aptarti pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria žmogaus teisių aktyvistai Lietuvoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Seminaro metu buvo aptartas neapykantos kalbos, propagandos ir kitų agresyvios informacijos formų poveikis žmogaus teisių diskursui minėtose
Š. m. sausio 21 dieną Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL komunikacijos vadovė Eglė Kuktoraitė dalyvavo Europos Komisijos, socialinių tinklapių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų susitikime dėl neapykantos kalbos stebėsenos socialiniuose tinkluose, kuris vyko socialinio tinklapio „Twitter“ būstinėje Dubline (Airija). Susitikimo metu Europos Komisijos, „Google+“, „Facebook“, „Twitter“, „Instagram“ ir „Youtube“ atstovai aptarė LGL bei kitų Europos nevyriausybinių
Š. m. sausio 17-19 dienomis Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL organizavo projekto „Speak Out“ pradžios partnerių susitikimą Vilniuje. Projektu „Speak Out“ bus siekiama pasipriešinti nepageidaujamiems neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos LGBT asmenų atžvilgiu reiškiniams Europos Sąjungoje. Projekte dalyvauja nevyriausybinės organizacijos iš Vengrijos, Bulgarijos, Lietuvos, Ispanijos, Latvijos, Estijos, Jungtinės Karalystės, Belgijos ir Portugalijos. Projekto „Speak Out“
Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietybės programos lėšomis finansuojamas projektas „Pasipriešinti transfobiniams, homofobiniams ir bifobiniams stereotipams per geresnį reprezentavimą žiniasklaidoje“ („E.T.HO.S.“) inicijuotas dėl būtinybės pasipriešinti egzistuojantiems stereotipams ir nusistatymams prieš LGBT (lesbietes, gėjus, biseksualius ir translyčius) žmones Europos Sąjungoje, siekiant sutelkti dėmesį į vieną svarbiausių reprezentavimo priemonių – žiniasklaidą. Projektu siekiama pasipriešinti stereotipams ir išankstiniam
Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL, bendradarbiaudama su Europos Komisija, „Facebook“, „Instagram“, „Twitter“, „YouTube“ ir „Google+“, vykdo socialinių tinklapių stebėseną dėl neapykantos kalbos seksualinės orientacijos pagrindu. Džiaugiamės ketvirtojo stebėsenos ciklo rezultatais ir tikimės, kad netrukus „Facebook“ taps dar saugesne vieta kiekvienam vartotojui.
![@[130078563815512:Augusto Didžgalvio fotografija]](https://www.lgl.lt/assets/SIG-138291-258x159.jpg "LGL ieško „Baltic Pride“ projektų vadovo (-ės)")
LGBT bendruomenės interesams atstovaujanti Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL kviečia prisijungti prie šaunios komandos „Baltic Pride“ projektų vadovą (-ę). Jeigu nebijote iššūkių ir galite savo žinias, patirtį ir energiją skirti „Baltic Pride“ veiklų įgyvendinimui, maloniai laukiame Jūsų CV ir motyvacinio laiško el. pašto adresu office@gay.lt iki 2019 m. sausio 20 d. Siūlomo darbo pobūdis Nacionalinių
Š. m. gruodžio 5-12 dienomis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje eksponuota fotografijų paroda „Įvairovės veidai“. Parodoje eksponuojamose nuotraukose menininkai užfiksavo įvairovės kasdienybėje atspindžius, realybę, istorijas, (ne)tradicijas, kultūrą bei patirtis. Paroda „Įvairovės veidai“ siekiama sudaryti sąlygas pažinti diskriminaciją patiriančius žmones per jų žmogiškumo iliustravimą, portretus ir kasdienybės vaizdus, kelti klausimus apie negalią, lytinę bei tautinę tapatybę
2018-ieji Nacionalinei LGBT* teisių organizacijai LGL buvo jaudinančių iššūkių ir įkvepiančių laimėjimų metai. Jūsų paskatinimo ir paramos dėka LGL įgyvendino daugybę svarbių veiklų siekiant pagerinti LGBT žmogaus teisių situaciją Lietuvoje. Šiais metais LGL įgyvendino eilę sėkmingų projektų. Ryškiausias jų – jau tradicija tapęs „Vaivorykštės dienų“ festivalis, kurio metu Vilniuje buvo atidaryta pirmoji vaivorykštės spalvų perėja.
Diplomatė, į svečias šalis su savimi išsivežanti prisiminimus apie smaragdinę jūrą gimtojoje Graikijoje. Mama ir močiutė, dėl šeimos nuolat įveikianti didelį atstumą tarp Vilniaus ir Vašingtono. Estetė, iš tėvo architekto paveldėjusi meilę grožiui. Kultūrinių ryšių tarp Lietuvos ir Graikijos puoselėtoja. Kovotoja, dėl svajonės Lietuvai valstybės šimtmečio proga padovanoti autentiško antikinio didžiojo filosofo Aristotelio marmurinio biusto
Įstatymai prieš diskriminaciją Lygių galimybių įstatymas (6 straipsnis, 2017 m. redakcija) numato, jog švietimo, mokslinės ir akademinės institucijos turi pareigą užtikrinti vienodas priėmimo, stipendijų ir finansavimo skyrimo bei vertinimo sąlygas asmenims, nepriklausimai nuo jų seksualinės orientacijos. Tiksliau, įstatyme numatoma, kad švietimo ir akademinės institucijos bei kitos įstaigos, vykdančios neformalaus suaugusių ugdymo programas, privalo savo kompetencijų
„Įsivaizduokite, kad jus užpuola gatvėje vien dėl to, kas jūs esate, vien dėl to, ką jūs mylite. Liūdna, bet neapykanta yra kasdienio gyvenimo dalis lesbietėms, gėjams, biseksualams, translyčiams ir interseksualiems (LGBTI) asmenims Europos Sąjungoje. Tyrimai rodo, kad neapykantos nusikaltimų, grįstų seksualinę orientacija ar lytine tapatybe, dažnis išlieka aukštas. Apie daugumą atvejų niekada nepranešama, todėl nukentėjusieji
Š. m. gruodžio 3-4 dienomis Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL organizavo projekto „Pasipriešinti transfobiniams, homofobiniams ir bifobiniams stereotipams per geresnį reprezentavimą žiniasklaidoje“ (E.T.HO.S.) partnerių susitikimą Vilniuje. Susitikimo metu buvo aptarti tolesniai žingsniai įgyvendinant projektą, aptartas būsimų projekto veiklų įgyvendinimas ir projekto veiklų sklaida. Š. m. gruodžio 3 dieną Graikijos ambasadoje Vilniuje organizuotas priėmimas projekto „E.T.HO.S.“
Nors įpareigojimas reglamentuoti lyties keitimo procedūrą numatytas dar 2001 metais įsigaliojusioje LR civilinio kodekso redakcijoje, Lietuva išlieka viena iš nedaugelio Europos valstybių, kuriose galimybė translyčiams asmenims pasikeisti asmens tapatybės dokumentus ir gauti reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas apskritai nėra reglamentuojama. 2007 metais Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje L. prieš Lietuvą konstatavo, jog neegzistuojanti lyties pakeitimo procedūra