Šio 2003 11 07 – 2004 09 08 vykdyto projekto tikslas – pradėti dialogą Lietuvoje apie besiformuojančią šeimos politiką ES valstybėse narėse bei šios politikos iššūkius kylančius dėl demografinių ir socialinių pokyčių.

Per pastaruosius dešimtmečius visos Europos šalys susidūrė su svarbiais nors ir netolygiais pokyčiais šeimos sektoriuje. Daugelyje šalių sumažėjo gimstamumas. Mažėja santuokų skaičius. Didėja alternatyvių partnerystės ir tėvystės formų neįregistravus santuokos socialinis pripažinimas. Švedija greitai gali tapti trečia Europos šalimi, kurioje įteisinta homoseksualių porų santuoka. Galų gale, sparčiai išaugo skyrybų lygis. Įvairiose šalyse šių reiškinių priežastys skirtingos. Politinių diskusijų objektu dažniau tampa ne šeimos problemos, o lyčių lygybės ar vaikų gerovės klausimai.

Pokyčiai šeimos teisėje – tiek šių tendencijų pasekmė, tiek ir variklis. Aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose beveik visos Europos šalys iš esmės pakeitė šeimos teisės nuostatas dėl santuokos ir jos padarinių lyčių santykiams, skyrybų, tėvystės, santuokinių ir nesantuokinių vaikų teisių. Galima teigti, kad daugelyje Europos šalių santuoka praranda institucinį vaidmenį, o tėvystė vis labiau institucionalizuojama. Šie socialiniai pokyčiai priklauso ne tik nuo teisinio reguliavimo, bet ir nuo naujai atsiveriančių galimybių abiejų lyčių atstovams, ypač moterims.

Informacijos sklaida ir diskusijos apie šeimos instituto pokyčius Lietuvoje ir ES vyko projekto seminarų metu. Ekspertų sociologų Aušros Maslauskaitės ir Artūro Tereškino bei teisininkų Gretos Vanagienės ir Marko Bello požiūris į socialinius bei teisinius bendro porų (sutuoktinių bei sugyventinių – tiek heteroseksualių, tiek homoseksualių) gyvenimo aspektus yra pateiktas ir specialiame projekto leidinyje. Fotografo Ugniaus Gelgudos žvilgsnis į „tradicinių“ ir „netradicinių“ šeimų įvairovę atsispindėjo kilnojamoje projekto parodoje bei iliustruotame leidinuke. Nuotraukas galima peržiūrėti čia.