Tyrimai

„Nematomos patyčios: tyrimo Lietuvos mokyklose rezultatai ir rekomendacijos“, 2015

Nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL pristato leidinį „Nematomos patyčios: tyrimo Lietuvos mokyklose rezultatai ir rekomendacijos“, kuriame pristatoma Lietuvoje dar menkai pažinta problema: patyčios dėl lytinės orientacijos mokykloje. Šis leidinys yra pirmas toks žingsnis siekiant spręsti homofobinių ir bifobinių patyčių problemą Lietuvoje. Jo tikslas – atskleisti šių patyčių esmę ir paplitimo mastą šalies mokyklose bei suteikti mokytojams ir kitiems su jaunimu dirbantiems specialistams žinių, padėsiančių kovoti prieš smurtą mokymosi aplinkoje.

2014 metų spalio ir lapkričio mėnesiais psichologijos magistrė Kamila Gasinska atliko tyrimą, kurį asociacija LGL jau š. m. kovo mėnesį išleis lietuvių ir anglų kalbomis. Šio tyrimo rezultatai bus pirmą kartą pristatyti viešame asociacijos LGL renginyje „Nematomų LGBT* jaunuolių patyčių kaina“, kuris vyks š. m. kovo 10 dieną 17-19 val. viešbutyje „Neringa“. Tyrimo metu pusantro šimto 16-20 metų amžiaus LGBT* jaunuolių prakalbo apie Lietuvos mokyklose patirtas homofobines ir bifobines patyčias. Tyrime taip pat dalyvavo ir per šimtą mokytojų, atskleidusių, ką mano apie šią patyčių formą.

Apibendrinus tyrimo rezultatus tapo aišku, jog homofobinės patyčios mokykloje – klestinti problema: aštuoni iš dešimties tyrime dalyvavusių mokinių teigė mokykloje patyrę homofobines patyčias, daugiau kaip pusė – sakė slepiantys savo lytinę orientaciją, daugiau kaip trečdalis tikino mokykloje nesijaučiantys saugiai, nes iš patirties žino, jog patyčių atveju pagalbos iš mokytojų nesulauks. Daugelio mokinių teigimu, nuo homofobinių patyčių nukenčia ne tik atvirai homoseksualūs ar biseksualūs mokiniai, bet ir visi stereotipinio savo lyties įvaizdžio neatitinkantys mokyklos bendruomenės nariai.

Tai, jog mokiniai mokykloje patiria homofobines patyčias, pripažįsta vos dešimtadalis apklaustų mokytojų, o daugiau kaip pusės jų nuomone, šių patyčių problemos mokykloje apskritai nėra, todėl nėra ir poreikio ją spręsti. Daugiau kaip pusės mokytojų įsitikinimu, mokykla nėra tinkama vieta kalbėti apie asmens lytinę orientaciją.

Jaunuoliai, kurie nesitiki mokytojų pagalbos ir paramos, jaučiasi nereikalingi ir nesaugūs. Šiems mokiniams tenka vieniems išgyventi homofobinių ir bifobinių patyčių pasekmes: nepasitikėjimą savimi, stresą, o kraštutiniais atvejais – depresiją ar mintis apie savižudybę. „Po truputį nugrimzdau į depresiją, nes nežinojau, ką daryti ir kodėl žmonės manęs nekenčia. Pamatę patyčias mokytojai jas ignoruodavo, arba sakydavo, kad „viskas praeis“. Bet nepraėjo. Ir pasipriešinti negalėjau, nes buvau vienas, vienas prieš juos visus,“ – savo patirtį atskleidė tyrime dalyvavęs homoseksualus jaunuolis.

Homofobinių ir transfobinių neapykantos nusikaltimų Lietuvoje stebėsenos ataskaita, 2013

2013 metais nacionalinė LGBT teisių gynimo organizacija LGL atliko neapykantos nusikaltimų ir kitų incidentų prieš LGBTI asmenis Lietuvoje tyrimą. Tyrimo metu nukentėję nuo neapykantos nusikaltimų arba apie tai informacijos turintys asmenys buvo raginami anonimiškai ir saugiai užpildyti pranešimo anketą organizacijos svetainėje www.lgl.lt.

Minėtu tyrimu norėta geriau suprasti, su kokiais neapykantos nusikaltimais ir kitais incidentais Lietuvoje susiduria LGBTI bendruomenės nariai, kaip į minėtus nusikaltimus bei incidentus reaguoja visuomenė bei teisėsauga. Be to, tyrimu siekta glaudesnio bendradarbiavimo tarp nevyriausybinių organizacijų, policijos bei prokuratūros pareigūnų skatinimo, efektyvesnio ir kokybiškesnio neapykantos nusikaltimų LGBTI asmenų atžvilgiu ikiteisminio tyrimo atlikimo, taip pat raginti nukentėjusius ar informacijos apie įvykdytus neapykantos nusikaltimus turinčius asmenis pranešti apie juos teisėsaugos institucijoms.

Tyrimo metu užfiksuota dvylika 2013 m. įvykusių neapykantos nusikaltimų. Užfiksuotas vienas išprievartavimo, keturi fizinio smurto, keturi turto sugadinimo ir trys psichologinio smurto atvejai. Be to, gauta dešimt pranešimų apie prieš LGBTI asmenis ir bendruomenę nukreiptą neapykantos kalbą.

Ataskaitoje pateikiama gautų pranešimų analizė, suteikiama galimybė susipažinti su realiais nukentėjusiųjų ir liudininkų pasakojimais, atskleidžiančiais problemas, neretai esančias LGBTI žmonių kasdienybe.

Leidinys prieinamas lietuvių ir anglų kalbomis. Jį galite rasti publikacijų skiltyje.

Neapykantos nusikaltimų ir kitų incidentų prieš LGBTI asmenis Lietuvoje 2013 m. tyrimas įgyvendintas pagal asociacijos LGL vykdomą projektą „Homofobinių ir transfobinių nusikaltimų Lietuvoje dokumentavimas ir stebėsena“. Projektą remia tarptautinė organizacija ILGA-Europe.

„Besikeičiantys veidai. Pirmosios eitynės už LGBT teises Lietuvoje“, 2012

Nutildytas seksualumas: asmeninės gėjų ir lesbiečių diskriminacijos darbe patirtys

Kokybinio tyrimo ataskaitą rasite čia.

Projekto partnerių tyrimas apie Lietuvos gyventojų homofobiją

Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedra ir Socialinių tyrimų centras kartu su UAB „Vilmorus“ atliko Lietuvos gyventojų reprezentatyvią apklausą, kurios metu buvo apklausti 1005 Lietuvos gyventojai apie tai, ką jie mano apie įvairių socialinių sluoksnių, įskaitant homoseksualius asmenis, diskriminaciją Lietuvoje. Tyrimo koncepciją ir instrumentą kūrė bei tyrimą koordinavo – VDU Sociologijos katedros ir Socialinių tyrimų centro tyrinėtojai – Jolanta Reingardė, Artūras Tereškinas ir Arnas Zdanevičius. Tai pirmoji tokio pobūdžio apklausa Lietuvoje, daugiausia dėmesio skirianti homofobijos paplitimui ir gyventojų požiūriui į homoseksualumą. Iki šiol gyventojai galėjo savo nuomonę apie minėtą reiškinį išreikšti tik įvairiuose vertybių tyrimuose, kuriuose klausimai apie homoseksualumą būdavo formuluojami itin stereotipiškai ir nekorektiškai.

Šio tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų yra vis dar labai homofobiški. Apie 70 procentų respondentų mano, jog homoseksualūs asmenys neturėtų dirbti mokyklose. Kas antras apklaustasis teigė, kad homoseksualūs asmenys neturėtų dirbti policijoje. Nors ketvirtadalis respondentų pritaria įstatymams, ginantiems homoseksualius žmonių teises darbe, trečdalis vis dar mano, jog žmonių įvairovės visuomenėje palaikymas veda prie tautos išsigimimo. Net trečdalis apklaustųjų teigia, jog kartais arba visada pateisintų diskriminaciją lytinės orientacijos pagrindu.

Kita vertus, nors Lietuvos gyventojų požiūriai vis dar išlieka homofobiški, tačiau jau galima pastebėti ir visuomenės tolerantiškesnio požiūrio apraiškų. Beveik trečdalis (28%) apklausoje dalyvavusių respondentų mano, kad labiausiai diskriminuojama socialinė grupė Lietuvoje- homoseksualūs žmonės. Tai reiškia, kad žmonės pagaliau pradeda pripažinti, kad ši Lietuvos gyventojų grupė yra socialinėje atskirtyje ir neturi tokių pat galimybių kaip heteroseksualai.

Visa ataskaita.

Homoseksualūs žmonės viešose ir privačiose erdvėse: socialistinis ir posocialistinis Lietuvos kontekstas

Homoseksualai turi ką pasakyti apie gyvenimą heteronormatyvioje ir homofobiškoje visuomenėje. Jų istorijos ir patirtys gali padėti geriau suprasti ne tik juos pačius, bet ir sovietinę bei posovietinę Lietuvos visuomenę ir joje vykusius ar tebevykstančius procesus, paaiškinti naujai atsiradusius reiškinius. Ši tema nėra populiari mūsų akademiniuose baruose, kai tuo tarpu Vakaruose homoseksualumo antropologijos studijos išsamiai plėtojamos ir analizuojamos jau nuo 6 deš. Į komunistinių šalių Bloką sovietmečiu tyrinėtojams iš svetur buvo praktiškai neįmanoma patekti, todėl anksčiau vykę procesai ir homoseksualių žmonių gyvenimas yra dar labai mažai tyrinėtas.

Tyrimo tikslas – atskleisti gėjų ir lesbiečių padėtį mūsų visuomenėje, lyginant bei analizuojant šių žmonių sovietinę ir posovietinę patirtį Lietuvoje, gilinantis į jų bendruomeninį gyvenimą ir problemas, su kuriomis jie susiduria viešose ir privačiose erdvėse. Vienas iš šio darbo uždavinių – parodyti, kaip pasikeitė vieša/privatu erdvės pokyčių Lietuvoje, kokios buvo šių permainų priežastys ir kaip tai įtakojo homoseksualų gyvenimą. Todėl darbe nagrinėjami gėjų ir lesbiečių asmeniniai santykiai: savęs ir savo seksualinių troškimų supratimo bei vertinimo patirtys. Analizuojami tarpasmeniniai santykiai aptariant gėjų ir lesbiečių bendruomeniškumo klausimus. Nagrinėjama homoseksualumo samprata sovietinėje ir posovietinėje Lietuvos visuomenėje atskleidžiant homoseksualų patirtis ir požiūrį į šeimą. Nemažai dėmesio skiriama darbo aplinkai: ji pasirenkama kaip vieša erdvė, kurioje homoseksualai praleidžia daugiausia laiko ir tiesiogiai susiduria su visuomenės požiūriu bei nuostatomis apie homoseksualumą.

Parsisiųsti darbą.