S K U N D A S

2008-11-07

Lygių galimybių kontrolierei Aušrinei Burneikienei

Šeimyniškių g. 1A, LT-09312 Vilnius

I.

Skundo teisinis pagrindas

Savivaldybių institucijų ir įstaigų pareiga įgyvendinti lygias galimybes numatyta Lygių galimybių įstatymo (toliau ir – Įstatymo) 5 straipsnyje.

Šio straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją privalo (1) užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos.

Pagal to paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo (2) rengti, tvirtinti ir įgyvendinti programas ir priemones, skirtas lygioms galimybėms užtikrinti nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos.

Be to, šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo įstatymų nustatyta tvarka (3) remti religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų, viešųjų įstaigų, asociacijų ir labdaros bei paramos fondų programas, kurios padeda įgyvendinti lygias asmenų galimybes lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu.

Taigi, Įstatymas valstybės ir savivaldos valdymo sritį ne tik priskiria prie vienos iš sričių (kartu su darbo, mokslo ir švietimo, vartotojų teisių apsaugos), kuriose turi būti paisoma lygių galimybių principo, tačiau numato pareigą valstybės ir savivaldybės institucijoms bei įstaigoms įgyvendinti lygias galimybes, t.y. imtis aktyvių veiksmų remiant, skatinant ir propaguojant lygių galimybių įgyvendinimą, numatant tam konkrečias priemones ir programas.

Įstatymo 10 straipsnio 1 dalis numato, kad Lygių galimybių pažeidimu laikomas šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymas ar netinkamas jų vykdymas ir draudimų nesilaikymas.

II.

Skundžiamos institucijos ir pareigūnai.

Kaip minėta šiame skunde, Įstatymas numato savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigą įgyvendinti lygias galimybes.

Savivaldybių institucijos, jų sudarymas ir įgaliojimai numatyti Vietos savivaldos įstatymo IV skirsnyje.

Savivaldos teisę įgyvendinanti institucija yra savivaldybės taryba (Vietos savivaldos įstatymo 11 str. 1 d.), kuri savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių renka savivaldybės merą (Vietos savivaldos įstatymo 19 str. 1 d.). Pagal Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga, kurią sudaro struktūriniai, struktūriniai teritoriniai padaliniai – seniūnijos (filialai) ir į struktūrinius padalinius neįeinantys viešojo administravimo valstybės tarnautojai.

Šiuo skundu pareiškėjas skundžia Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų nevykdžiusias ir pareigą nediskriminuoti grubiai pažeidusias vietos savivaldos institucijas:

– Vilniaus miesto merą Juozą Imbrasą,

– Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir jos direktorių Gintautą Palucką

– ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybą.

III.

Skundžiami institucijų (pareigūnų) veiksmai (neveikimas) ir sprendimai

Šių metų rugpjūčio 20 d., Vilniuje buvo planuojamas renginys, Rotušės aikštėje pastatant Europos Sąjungos geltonąjį vilkiką „Už įvairovę. Prieš diskriminaciją“ (toliau – Tolerancijos vilkikas).

Nuo 2004 metų Tolerancijos vilkikas kasmet aplanko ES šalis, turo metu skleisdamas informaciją žmonėms apie ES antidiskriminacinius teisės aktus ir skatindamas toleranciją įvairioms socialinėms grupėms. Akcijos metu yra ugdoma žmonių tolerancija įvairių asmenų grupių atžvilgiu: dėl amžiaus, negalios, lyties, rasės ir etninės priklausomybės, seksualinės orientacijos, t.y. dėl visų draudžiamų diskriminacijos pagrindų, įvardintų Europos Bendrijos 2000 metais priimtose Darbo užimtumo ir Rasės direktyvose, taip pat Lygių galimybių įstatyme. 2008 m. birželio 21d. Tolerancijos vilkiko turą Prahoje pradėjo Vladimíras Špidla – Europos komisaras, atsakingas už užimtumą, socialinius reikalus ir lygias galimybes.

Renginio organizatoriai 2008 m. liepos 21 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo atvykti Tolerancijos vilkikui, tačiau pastaroji 2008 m. rugpjūčio 1 d. raštu atsisakė išduoti leidimą (raštas pridedamas). Atsisakymą motyvavo tuo, kad praėjusiais metais (2007 m. gegužės 25 d.) buvo planuojamas organizuoti panašus renginys, tam pačiam vilkikui atvykstant į Vinco Kudirkos (buvusią Savivaldybės) aikštę ir buvo gauta žinių apie priešpriešines akcijas dėl vienos iš renginio dalių, kurios metu turėjo būti išskleista vaivorykštės vėliava.

Šis skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymas jau ne pirmas šios institucijos veiksmas, kuriuo ne tik atsisakoma laiduoti piliečių teisę be ginklo rinktis į taikius susirinkimus, nevykdoma institucijos pareiga užtikrinti lygias teises nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos laikymąsi, bet ir diskriminuojamos minėtos grupės.

VšĮ “Pirmoji kava” 2007 m. gegužės 25 d. turėjo organizuoti panašaus turinio ir pobūdžio, renginį, susietą su Tolerancijos vilkiko atvykimu. Tuomet Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisakė išduoti leidimą minėtam renginiui. Atsisakymas buvo aiškinamas tuo, kad dėl renginio buvo gauta žinių apie organizuojamas priešpriešines akcijas ir galimas riaušes.

2007 m. spalio 4 d. visuomeninė organizacija Lietuvos gėjų lyga Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė pranešimą apie 2007 m. spalio 25 d. 18.00 valandą numatomą viešosios akcijos „Mes — už visas gyvenimo spalvas“ organizavimą. Tačiau ir vėl savivaldybės administracijos buvo atsakyta tokiais pačiais argumentais, t.y. tuo, kad dėl 2007 m. gegužės 25 dieną VšĮ “Pirmoji kava” planuoto organizuoti renginio buvo gauta informacija apie organizuojamas priešpriešines akcijas ir yra pagrįstai tikėtina, kad ir dėl 2007 m. spalio 25 dieną organizuojamo ieškovo organizuojamo renginio bus organizuojamos priešpriešinės akcijos. Organizacijai buvo pasiūlyta organizuoti susirinkimą uždaroje erdvėje.

Minėti pavyzdžiai rodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija sąmoningai sistemingai pažeidinėja Lygių galimybių įstatymo normas, o jos nusistatymas neišduoti leidimo toleranciją skatinantiems antidiskriminaciniams renginiams, kas kart motyvuojamas tais pačiais argumentais, yra diskriminuojanti principinė politinė savivaldybės pareigūnų nuostata. Manome, kad į šių teisei priešingų veikų pakartotinumą turėtų būti atsižvelgta sprendžiant klausimą dėl nuobaudų skyrimo.

Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba, siekdama įteisinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos suformuotą Susirinkimų ir Lygių galimybių įstatymams prieštaraujančią praktiką, leidžiančią diskriminuoti tam tikras grupės, užkertant joms kelią pasinaudoti susirinkimų laisve ir jų organizuojamus renginius perkelti į uždaras patalpas, priėmė 2008 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 1-582, kuriuo patvirtintos Tvarkymo ir švaros taisyklių 35.3.5. punkto nuostatos, pagal kurias „gali būti priimtas sprendimas atsisakyti išduoti leidimą renginiams, kurių metu, policijos arba komisijos nuomone, gali kilti riaušės arba tokie renginiai pagal savo pobūdį gali sukelti neigiamą visuomenės reakciją ar pasipriešinimą arba yra gauta objektyvių duomenų ar kita informacija (gauta raštiška informacija apie organizuotus renginius ir sukeltas neigiamas pasekmes, padaryta visuomenės apklausa dėl numatomų renginių ir pan.) dėl galimų pažeidimų. Tokie renginiai gali būti organizuojami tik uždarose erdvėse, kuriose būtų užtikrintas renginio dalyvių ir žiūrovų saugumas“.

Uždaros erdvės, kaip alternatyva įprastoms susirinkimo vietoms nebuvo numatytos iki minėto sprendimo įsigaliojimo taikytose taisyklėse. Šios Susirinkimų įstatymui prieštaraujančios nuostatos atsirado po to, kai savivaldybės administracija, atsakydama į jau minėtą Lietuvos gėjų lygos 2007 m. spalio 4 d. prašymą pasiūlė susirinkimą organizuoti uždaroje erdvėje (pavyzdžiui, Siemens arenoje). Susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas nustato susirinkimų organizavimo sąlygas bei tvarką viešosiose vietose, t.y. miestų, gyvenviečių gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose bei kitose viešose vietose ir bendro naudojimo pastatuose. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad susirinkimų organizatoriai gali organizuoti įvairius susirinkimus: mitingus, piketus, demonstracijas, procesijas, įvairias eitynes, kitokius taikius beginklius susirinkimus. To paties įstatymo 2 straipsnyje išvardinti susirinkimai, kurių organizavimas nereglamentuojamas Susirinkimų įstatymo numatyta tvarka. Šio straipsnio 7 punktas numato, kad įstatymas nereglamentuoja susirinkimų, kuriuos organizuoja privatūs asmenys pasilinksminimams, šventėms, kitiems privatiems reikalams spręsti ne viešosiose bendro naudojimo vietose. Taigi akivaizdu, kad Susirinkimų įstatymas reglamentuoja įvairaus pobūdžio susirinkimus, kurie yra rengiami viešojoje erdvėje ir nenustato reikalavimų privataus pobūdžio renginiams, organizuojamiems uždarose erdvėse. Todėl toks minėtų Taisyklių pakeitimas ne tik prieštarauja Susirinkimų įstatymo nuostatoms, bet ir sudaro palankias sąlygas diskriminuoti tam tikras socialines grupes.

Nors Tolerancijos vilkiko turo tikslai yra ugdyti žmonių tolerancija įvairių socialinių grupių atžvilgiu, Vilniaus savivaldos institucijų pareigūnai sąmoningai klaidino visuomenę, šį renginį tendencingai siedami su „homoseksualumo reklamavimu“. Vieši raginimai diskriminuoti homoseksualius asmenis ir neišduoti leidimo dėl minėto renginio skambėjo iš aukščiausių savivaldybės institucijų pareigūnų lūpų. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto meras Juozas Imbrasas viešame interviu TV3 televizijai (2008 07 22) kalbėdamas apie Tolerancijos vilkiko atvykimą į Vilnių pareiškė, kad reklamos seksualinėms mažumoms Vilniuje nebus, kol jis bus Vilniaus meru (įrašas pridedamas). Panašūs mero pareiškimai išsakyti ir kitose žiniasklaidos priemonėse (kopijos pridedamos). Manome, kad tokiais viešais pareiškimais meras, kaip aukščiausias savivaldos pareigūnas visų pirma ne tik grubiai pažeidžia Lygių galimybių įstatyme numatytą pareigą užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės, skatinti viešųjų įstaigų ir asociacijų iniciatyvas, kurios padeda įgyvendinti lygias asmenų galimybes (Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai), bet dar daugiau – tokie jo pareiškimai kursto neapykantą tam tikrų visuomenės grupių atžvilgiu ir vertintini taip pat ir Baudžiamojo kodekso normų laikymosi kontekste. Demokratinėje ir žmogaus teises gerbiančioje valstybėje, valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnai, savo veiksmais turėtų prisidėti prie tolerancijos sklaidos visuomenėje, bet ne prie diskriminacijos skatinimo.

Pažymime, kad savivaldybės institucijų ir pareigūnų diskriminuojantys veiksmai neliko nepastebėti tiek atsakingų ir pilietiškų mūsų valstybės pareigūnų, nacionalinių žmogaus teisių gynimo institucijų, tiek ir tarptautinėje arenoje. 2008 m. liepos 22 d. Užsienio reikalų ministerija sulaukė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje kreipimosi su prašymu tarpininkauti siekiant gauti Vilniaus miesto savivaldybės leidimą tolerancijos vilkikui Vilniuje. Ministerija, atsižvelgdama į šį prašymą ir tarptautinius Lietuvos Respublikos įsipareigojimus žmogaus teisių apsaugos srityje, atkreipė Vilniaus miesto savivaldybės dėmesį į tai, kad kitokios lytinės orientacijos asmenų diskriminavimas Lietuvoje tampa vis aktualesne tema tarptautinėje bendruomenėje. 2008 m. vasario 6 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos narys Jean Huss Tarybos Ministrų Komitetui oficialiai išplatino paklausimą, kuriame reiškiamas susirūpinimas Vilniaus miesto savivaldybės pozicija seksualinių mažumų klausimu ir nurodomi minėti savivaldybės veiksmai. Ministrų Komiteto atsakyme Parlamentinės Asamblėjos nariui pažymima, kad išraiškos ir susirinkimų laisvė turi būti be jokios diskriminacijos. Reaguodamas į šią Ministrų Komiteto poziciją, Lietuvos nuolatinis atstovas Europos Taryboje ambasadorius Neris Germanas Ministrų Komiteto posėdyje tvirtino, kad Lietuva yra pasirengusi diskusijoms visais žmogaus teisių klausimais, taip pat tais, kurie susiję su homoseksualių asmenų padėtimi. Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuvos teisės aktuose yra draudžiama diskriminacija dėl lytinės orientacijos ir tai, kad į minėtą Parlamentinės Asamblėjos nario paklausimą buvo atkreiptas Vilniaus mero ir Lygių galimybių kontrolieriaus dėmesys.

Apibendrinant čia išdėstytą, prašome, kad būtų ištirti šie aukščiau aptarti savivaldos institucijų (pareigūnų) veiksmai (neveikimas) ir sprendimai bei konstatuotas jų atitikimas (neatitikimas) Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1-3 punktams. Prašome:

1) Nustatyti ar Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisakydama pagal 2008 m. liepos 21 d. prašymą išduoti leidimą atvykti Tolerancijos vilkikui tinkamai vykdė Lygių galimybių įstatyme jai, kaip savivaldos institucijai, nustatytas pareigas ir laikėsi Įstatymo nustatytų draudimų (Įstatymo 10 straipsnis);

2) Nustatyti ar Vilniaus miesto meras Juozas Imbrasas viešai ragindamas diskriminuoti atskirą socialinę grupę tinkamai vykdė Lygių galimybių įstatyme jam kaip savivaldos institucijai (pareigūnui) nustatytas pareigas ir laikėsi Įstatymo nustatytų draudimų (Įstatymo 10 straipsnis);

3) Nustatyti ar Vilniaus miesto savivaldybės taryba, priimdama 2008 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 1-582, kuriuo patvirtintos Tvarkymo ir švaros taisyklių 35.3.5. punkto nuostatos, pagal kurias „gali būti priimtas sprendimas atsisakyti išduoti leidimą renginiams, kurių metu, policijos arba komisijos nuomone, gali kilti riaušės arba tokie renginiai pagal savo pobūdį gali sukelti neigiamą visuomenės reakciją ar pasipriešinimą arba yra gauta objektyvių duomenų ar kita informacija (gauta raštiška informacija apie organizuotus renginius ir sukeltas neigiamas pasekmes, padaryta visuomenės apklausa dėl numatomų renginių ir pan.) dėl galimų pažeidimų. Tokie renginiai gali būti organizuojami tik uždarose erdvėse, kuriose būtų užtikrintas renginio dalyvių ir žiūrovų saugumas“, tinkamai vykdė Lygių galimybių įstatyme jai, kaip savivaldos institucijai, nustatytas pareigas ir laikėsi Įstatymo nustatytų draudimų (Įstatymo 10 straipsnis).

IV.

Prašymai lygių galimybių kontrolieriui nustačius Lygių galimybių įstatymo pažeidimus

1) Vadovaudamiesi Lygių galimybių įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso 416 straipsnio 1 dalimi, prašome, pripažinti, kad

– Vilniaus miesto savivaldybės meras Juozas Imbrasas,

– Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas,

– ir Vilniaus miesto savivaldybės taryba

pažeidė Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus ir už lygių galimybių pažeidimus skirti minėtoms institucijoms (pareigūnams) maksimalią Administracinių teisės pažeidimų kodekso 416 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą – 2 000 Lt.

2) Vadovaudamiesi Lygių galimybių įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prašome, įspėti

– Vilniaus miesto savivaldybės merą Juozą Imbrasą,

– Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių Gintautą Palucką,

– ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybą

dėl padarytų šiurkščių Lygių galimybių įstatymo pažeidimų ir įpareigoti ateityje laikytis Įstatymo nuostatų.

3) Vadovaudamiesi Lygių galimybių įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu, prašome, kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą ir siūlyti panaikinti Lygių galimybių įstatymui prieštaraujančias Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 1-582 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 35.3.5. punkto nuostatas, pagal kurias „gali būti priimtas sprendimas atsisakyti išduoti leidimą renginiams, kurių metu, policijos arba komisijos nuomone, gali kilti riaušės arba tokie renginiai pagal savo pobūdį gali sukelti neigiamą visuomenės reakciją ar pasipriešinimą arba yra gauta objektyvių duomenų ar kita informacija (gauta raštiška informacija apie organizuotus renginius ir sukeltas neigiamas pasekmes, padaryta visuomenės apklausa dėl numatomų renginių ir pan.) dėl galimų pažeidimų. Tokie renginiai gali būti organizuojami tik uždarose erdvėse, kuriose būtų užtikrintas renginio dalyvių ir žiūrovų saugumas“.

4) Vadovaudamiesi Lygių galimybių įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punktu, prašome – nustačius skundžiamų institucijų (pareigūnų) veiksmuose nusikalstamos veikos požymius perduoti tyrimo medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui.

5) Vadovaudamiesi Lygių galimybių įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 23 straipsnio 5 dalimi, prašome informuoti pareiškėją apie priimtus sprendimus.

Prašymą ištirti Vilniaus miesto savivaldybės institucijų – Vilniaus miesto mero, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos – veiksmus, grubiai pažeidžiančius Lygių galimybių įstatymo nuostatas, teikiame vienu skundu. Neprieštarausime, jei lygių galimybių kontrolieriaus nuožiūra, siekiant visapusiškai ištirti kiekvieną iš skunde nurodytų veikų, jų tyrimas bus išskirtas į atskirus skundus.

V.

Siūlomi apklausti asmenys

1. Vilniaus miesto meras J. Imbrasas;

2. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius G. Paluckas;

3. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos saugaus miesto departamento viešosios tvarkos skyriaus vedėjas G. Tamošiūnas;

4. Europos Komisijos atstovybės darbuotojai L.Rimkutė, J. Vilčinskas;

5. UAB “Integrity PR” projektų vadovė G. Klumbytė;

6. UAB “Lukrecija BBDO” darbuotoja J. Gužaitė—Quintus.

Skundo priedai:

1. LR Užsienio reikalų ministerijos raštas „Dėl seksualinių mažumų padėties Lietuvoje“ — 2 lapai;

2. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008 08 01 raštas – 2 lapai;

3. Spaudos publikacijos – 5 lapai;

4. TV3 žinių laidos įrašas — 1 vaizdo laikmena.

Valdybos pirmininkas Vladimiras Simonko