Sveikata

LGB asmenų sveikata

Dėl aukšto homofobijos ir netolerancijos LGBT asmenų atžvilgiu lygio, daugelis asmenų slepia savo seksualinę orientaciją – dėl šios priežasties trūksta informacijos apie LGBT bendruomenei teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę.

Nors yra nemažai atvejų, kai LGB asmenų sveikatos problemos gali niekuo nesiskirti nuo heteroseksualių asmenų sveikatos problemų, egzistuoja specifiniai veiksniai, į kuriuos svarbu atsižvelgti. Seksualinė orientacija, lytinis identitetas ir socialinė aplinka yra lygiaverčiai kitiems sveikatos veiksniams: biologinei lyčiai, amžiui, asmeninei ir šeimos ligų istorijai, gyvenimo būdui. Nors ir nėra tikslių duomenų, kokią dalį visos populiacijos galėtų sudaryti LGB asmenys, tačiau net ir esant nedideliam šių asmenų procentui šalyje, svarbu, kad kiekvienam piliečiui būtų suteiktos vienodos teisės į sveikatos priežiūros paslaugas ir jų kokybę.

Šiandien išlieka akivaizdu, jog Lietuvoje pakankamas dėmesys specialiems LGBT sveikatos klausimams dar nėra skiriamas, o atskirais atvejais galima pastebėti ir diskriminacinių nuostatų ir praktikų. Pavyzdžiui, 2011 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo homoseksualaus vyro skundą dėl draudimo tapti kraujo donoru dėl jo seksualinės orientacijos. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nustatė, jog tokia praktika prieštarauja Lygių galimybių įstatymo 5 str. 1 d., ir pasiūlė Sveikatos apsaugos ministerijai pakeisti reikalavimus dėl kraujo donorystės, t.y. neišskiriant homoseksualių vyrų vertinant seksualinio elgesio rizikingumą.

LGL nėra žinoma, kad būtų patvirtintos kokios nors priemonės dėl specialių LGBT bendruomenės poreikių užtikrinimo teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, abejonių kelia ir mokymo programos medicinos studentams, kurios neapima arba nepakankamai apima su seksualine orientacija ir lytiniu tapatumu susijusias temas.

Egzistuoja ir kitos praktinės problemos, su kuriomis sveikatos paslaugų sektoriuje susiduria LGB asmenys. Atsižvelgiant į tai, jog tos pačios lyties poros neturi galimybės teisiškai įteisinti savo santykių, tos pačios lyties partneriai nėra laikomi šeimos nariais skubios medicininės pagalbos atvejais. Tos pačios lyties partneris(-ė) gali užtikrinti, kad jo(-s) partneriui(-ei) būtų suteikti duomenys apie jo(-s) sveikatos būklę ir gydymą tik iš anksto suteikdama(-s) tam įgaliojimą.

Informacijos, kad asmenys Lietuvoje būtų priverstinai gydomi dėl savo seksualinės orientacijos ar lytinio tapatumo, nėra.

LBT moterų sveikata

Lietuvos gėjų lygos 2011 metais atlikto žvalgomojo tyrimo metu dauguma (apie 69 procentus) apklaustų LBT moterų pažymėjo, kad joms bent kartą yra kilę nepatogumų dėl jų seksualinės orientacijos ar (ir) lytinės tapatybės, kreipiantis dėl psichologinės ar medicininės pagalbos, bendraujant su gydytoju ar kitu psichinės ar fizinės sveikatos specialistu. Dėl to LBT moterys gali vengti kontaktų su šiais specialistais, taip padidindamos riziką susirgti įvairiomis ligomis bei laiku nesulaukti tinkamos pagalbos.

2012 m. LGL parengė ir bendruomenei bei sveikatos priežiūros specialistams Lietuvoje išplatino brošiūrą „10 dalykų apie LBT moterų sveikatą“, kuri supažindina su aktualiais LBT moterų fizinės ir psichinės sveikatos aspektais. Brošiūra siekiama ne tik informuoti, tačiau ir paskatinti LBT moteris aktyviau rūpintis savo sveikata ir gerove. Brošiūra aptaria tokius klausimus kaip: atsivėrimas sveikatos priežiūros įstaigoje, lytinė sveikata, vėžio ligų rizikos, širdies ligų rizikos, psichikos sveikata, priklausomybės, mitybos sutrikimai, smurtas, motinystė ir atskirai trumpai aptaria translyčių moterų sveikatos aspektus.

Translyčių asmenų sveikata

Įstatymų leidėjas nėra priėmęs specialaus įstatymo dėl lyties pakeitimo, kuris numatytas Civilinio kodekso 2.27 straipsnyje. Dėl nepriimto lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustatančio specialus įstatymo, transseksualūs asmenys Lietuvoje negali gauti reikiamo medicininio gydymo ar atlikti lyties pakeitimo operacijos. Transseksualių asmenų gydymas sveikatos draudimo sistemoje iš esmės nėra kompensuojamas – dėl šios priežasties transseksualūs asmenys negali naudotis nemokamu hormoniniu gydymu.

Translyčių asmenų sveikata pasižymi ir savitomis rizikomis, dažniausiai susijusiomis su hormonų vartojimu bei silikono švirkštimusi. Hormoninė lyties keitimo terapija sukuria ne tik trokštamus pasikeitimo efektus, bet ir įvairias sveikatos rizikas. Pavyzdžiui, vartojant moterišką hormoną estrogeną gali susidaryti kraujo krešuliai, padidėti kraujo spaudimas ir cukraus kiekis kraujyje, sutrikti skysčių pašalinimas iš organizmo. Biologinius vyriškų hormonų efektus šalinantys antiandrogenai gali sukelti organizmo dehidrataciją, mažą kraujo spaudimą. Todėl, jei vartojami hormonai, būtina sekti hormonų vartojimo eigą. Didžiausias pavojus kyla, kai hormonai vartojami be gydytojo žinios. Per mažos hormonų dozės arba perdozavimas organizmui gali sukelti labai neigiamas pasekmes.

Skystą silikoną leisti tiesiogiai į kūno audinius yra uždrausta. Tačiau plastinės specialių silikono implantų persodinimo operacijos daugeliui translyčių moterų yra neįperkamos. Translytės moterys rizikuoja ir tikisi, kad silikono injekcijos padės labai greitai įgauti moteriškas formas. Tokias procedūras dažniausiai atlieka jokio medicinos išsilavinimo neturintys asmenys, gali būti naudojamos užterštos medicininės priemonės, panaudotos adatos. Rizikuojama užsikrėsti hepatitu ir kitomis ligomis. Tiesiogiai į kūno audinius leidžiamas silikonas, patekęs į kraujotaką, gali užkimšti plaučių arterijas ir uždusinti žmogų.

Translyčių asmenų problemos Lietuvoje yra labai opios – trūksta translyčiams asmenims tinkamą pagalbą galinčių suteikti sveikatos priežiūros specialistų. Tačiau net ir esant tokiai situacijai, patariama nerizikuoti sveikata ir sveikatos klausimais kreiptis tik į medicinos ar jam prilygstantį išsilavinimą turinčius specialistus. Taip pat svarbu gydytojui atskleisti visas su sveikata susijusias detales. Tik susipažinus su pilna ligų istorija, numačius galimas translyčių asmenų sveikatai būdingas rizikas, gydytojui pavyks tapti lygiu sveikatos problemas sprendžiančiu partneriu.

Nors tik LGBT asmenų atvirumas ir gydytojų supratingumas bei jautrumas gali užtikrinti tinkamą sveikatos priežiūrą, tačiau kiekvienas asmuo turi pats nuspręsti, kiek jis/ji gali ir nori atskleisti savo gydytojui. Labai svarbu, kad LGBT asmenys rinktųsi sveikatos priežiūros specialistus, su kuriais galėtų jaustis saugiausiai, o iškilus fizinės ar psichinės sveikatos problemoms laiku ieškotų pagalbos.

Čia rasite pagalbą

Sveikatos specialistų ir įstaigų bei kitų pagalbą teikiančių organizacijų sąrašas, kuriose nebaisu atsiverti:

ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija “Demetra”

Kauno g. 6 -1, Vilnius LT-03212

Tel./Faks.: 8 5 233 2533

Mob. tel. +370 687 10655

El. paštas: demetra@demetra.lt

www.demetra.lt

“Checkpoint: ŽIV prevencijos centras”

 

Kauno g. 3a – 102 kabinetas

 

 

Krizių įveikimo centras

Giedraičių g. 60A, Vilnius

Tel.: 8 640 51555

Skype: krizesiveikimas

www.krizesiveikimas.lt

„Jaunimo linija“(nemokama emocinė parama visą parą)

Telefonu: 8 800 28888

Internetu: www.jaunimolinija.lt/internetas

www.jaunimolinija.lt

Žinai įstaigą ar specialistą, kuriam nebaisu atsiverti? Pasidalink ir papildyk sąrašą – rašyk mums office@gay.lt