Žmogaus teisės

Publikavo: , LGL

Lietuvių vaikinų bučinio byla Strasbūre pasiekė apogėjų

2020 m. sausio 14 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbs sprendimą byloje Pijus Beizaras ir Mangirdas Levickas prieš Lietuvą (41288/15), kuri, tikėtina, taps kelrodžiu tolimesniam LGBT teisių  vystymuisi ir sisteminių LGBT teisių pažeidimų šalinimui Lietuvos ir Europos lygmeniu. Specialiai Nacionalinei LGBT teisių organizacijai LGL, atstovavusiai pareiškėjų interesus nuo proceso nacionalinėse instancijose pradžios, sprendimą jo paskelbimo
Publikavo: , LGL

LGBT+ moksleiviai – patyčių objektai: randas visam gyvenimui ir mintys apie savižudybę

Ar kada susimąstėte, ką Lietuvos mokyklose tenka patirti LGBT+ (lesbietės, gėjai, biseksualūs ir translyčiai) vaikams ir paaugliams? Kitų moksleivių patyčios, smurtas, homofobiniai pareiškimai, nuskambantys pamokų metu… Skaudžią realybę už šalies mokyklų uždarų durų atskleidžia LGBT+ moksleiviai. Atsiskleidęs tapo patyčių objektu Vilniaus Balsių progimnazijoje besimokantis Rytis (vardas pakeistas, tačiau redakcijai žinomas) kaip LGBT+ asmuo draugams atsiskleidė
Publikavo: , LGL

LR Teisingumo ministerija siūlo išplėsti diskriminacijos apibrėžimą lytinės tapatybės pagrindu

LR Teisingumo ministerija įvertino poreikį išplėsti įstatyminį diskriminacijos apibrėžimą lytinės tapatybės pagrindu Naujajame Lygių galimybių įstatymo projekte (toliau – Projektas) lytinė tapatybė nėra aiškiai įvardijama kaip vienas iš draudžiamosios diskriminacijos pagrindų, nepaisant Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktų detalių tyrimų, įrodančių  translyčių asmenų teisinės ir faktinės padėties sudėtingumą Lietuvoje. Reaguodama į tai, Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL 2019 lapkričio 14 d.
Publikavo: , LGL

V. Simonko: Pirmieji LGBT aktyvistai Lietuvoje už atvirumą sumokėjo skaudžią kainą

Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL vadovą Vladimirą Simonko pelnytai galima vadinti LGBT žmogaus teisių judėjimo Lietuvoje metraštininku. 1995 metais kartu su savo partneriu Eduardu pirmasis Lietuvoje išdrįsęs viešai prabilti apie seksualinę orientaciją, šiandien jis atvėrė kruopščiai LGBT bendruomenės centro bibliotekoje saugomą lietuviškos spaudos archyvą, kuriame surinktos LGBT bendruomenės atstovų atsiskleidimo istorijos. Kokį poveikį pirmųjų LGBT
Publikavo: , LGL

„Baltic Pride“ eitynių dešimtmetis: Kaip kilo idėja rengti šį LGBT renginį trijose Baltijos šalyse?

Šiemet „Baltic Pride“ eitynės Vilniuje vyko jau ketvirtąjį kartą ir sutapo su „Baltic Pride“ eitynių Baltijos šalyse dešimtmečiu. Nuo 2010 metų, kai Vilniuje pirmą kartą organizuotos LGBT bendruomenės eitynės, šis renginys pasikeitė neatpažįstamai. Kam ir kaip kilo idėja LGBT bendruomenės eitynes kiekvienais metais rengti vis kitoje trijų Baltijos šalių sostinėje? Kaip per devynerius metus šis
Publikavo: , LGL
Mangirdas ir Pijus, BP 2016

2020 m. sausio 14 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas  (toliau – Teismas) paskelbė sprendimą byloje Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 41288/15), kuriuo konstatavo, kad Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija)  14 straipsnį (diskriminacijos uždraudimas) kartu su 8 straipsniu (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) ir 13 straipsnį

mokykloje-patiriamos-patycios-zlugdo-pasitikejima-savimi-5249544b7cb33

LGBT+ moksleiviai – patyčių objektai: randas visam gyvenimui ir mintys apie savižudybę

Ar kada susimąstėte, ką Lietuvos mokyklose tenka patirti LGBT+ (lesbietės, gėjai, biseksualūs ir translyčiai) vaikams ir paaugliams? Kitų moksleivių patyčios, smurtas, homofobiniai pareiškimai, nuskambantys pamokų metu… Skaudžią realybę už šalies mokyklų uždarų durų atskleidžia LGBT+ moksleiviai. Atsiskleidęs tapo patyčių objektu Vilniaus Balsių progimnazijoje besimokantis Rytis (vardas pakeistas, tačiau redakcijai žinomas) kaip LGBT+ asmuo draugams atsiskleidė

EU and rainbow gay pride flag

Priimta pirmoji naujojo Europos Parlamento LGBTI asmenų teisių rezoliucija

2019 m. lapkričio 26 d. Briuselyje grupė naujojo Europos Parlamento (EP) narių kartu su LGBTI teisių NVO atstovais iš Lenkijos ir Lietuvos aptarė opiausias diskriminacijos ir neapykantos prieš LGBT asmenis problemas. Be akivaizdžių institucinės homofobijos apraiškų Lenkijoje, europarlamentarų kritikos taip pat sulaukė daugiau nei 10 metų Lietuvoje galiojantis Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas,

78907511_10157740570359650_4231195814862520320_n

2019 m. gruodžio 13 dieną Dienraščių žurnalistų sąjungos ESIEA konferencijų salėje (Atėnai, Graikija) įvyko tarptautinė konferencija „Kova su homofobiniais, bifobiškais ir transfobiniais stereotipais ir išankstiniu nusistatymu žiniasklaidoje“. Konferenciją organizavo Atėnų LGBT jaunimo bendruomenė „Colour Youth“, bendradarbiaudama su ΚΜΟP – Socialinių  veiksmų  ir  inovacijų  centru. Konferencija – Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietybės programos lėšomis finansuojamo

transgender_tcm27-37185_w1228_n

LR Teisingumo ministerija įvertino poreikį išplėsti įstatyminį diskriminacijos apibrėžimą lytinės tapatybės pagrindu Naujajame Lygių galimybių įstatymo projekte (toliau – Projektas) lytinė tapatybė nėra aiškiai įvardijama kaip vienas iš draudžiamosios diskriminacijos pagrindų, nepaisant Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktų detalių tyrimų, įrodančių  translyčių asmenų teisinės ir faktinės padėties sudėtingumą Lietuvoje. Reaguodama į tai, Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL 2019 lapkričio 14 d.

_21W6528

Gruodžio 10 dieną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyksiančiame Nacionaliniame žmogaus teisių forume dalyvausianti Maltos Europos reikalų ir lygybės ministerijos Žmogaus teisių ir integracijos direktorato SOGIGESC skyriaus vedėja Gabriella Calleja įsitikinusi, kad šalyje įtvirtinta lygybė teigiamai veikia visus visuomenės narius. Nuo 2013 metų Malta dramatiškai transformavo savo įvaizdį LGBTI teisių užtikrinimo srityje. Šioje šalyje buvo

baltic-pride-taline-5de12584958cb

LGBT+ asmenų padėtis Estijoje – įspėjamasis signalas Lietuvai

Kaimyninėse šalyse, tarp jų Estijoje, vyksta valdančiųjų partijų puolimas prieš LGBT bendruomenės asmenis ir renginius. LGBT asociacijos Estijoje atstovai teigia, kad bendruomenė įbauginta, o Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko perspėja – tai, kas vyksta Estijoje, rimtas signalas mums, esą užtenka vienos dienos žengti šviesmečiais atgal. Neseniai Estijos LGBT asociacija savo tinklalapyje paskelbė viešą

6

Europos Parlamente aptartos „Zonos be LGBTI“ ir neapykantos kurstymas prieš LGBTI žmones

Lapkričio 26 dieną Europos Parlamento nariai diskutavo apie LGBTI asmenų diskriminaciją ir neapykantos kurstymą prieš LGBTI bendruomenę, įskaitant „zonas be LGBTI“. Šie debatai buvo inicijuoti LGBTI grupės Europos Parlamente. Nuo metų pradžios 87 vietovės (regionai, apskritys ir savivaldybės) Lenkijoje parengė įstatymo projektus arba pasiskelbė esantys „be LGBTI“ arba „be LGBTI ideologijos“. Šios iniciatyvos yra dalis

ŽIV

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumo ŽIV rodiklis 2018 m. siekė 5,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o metais anksčiau rodiklis buvo aukštesnis, nes fiksuotas ŽIV sergamumo pakilimas įkalinimo įstaigoje, kuris tarpinstitucinėmis priemonėmis suvaldytas. ULAC duomenimis, beveik 9 proc. visų ŽIV registruotų asmenų Lietuvoje yra užsikrėtę per homoseksualius santykius, t.y. maždaug 291 asmuo. Pasaulio

Lietuva turi išduoti leidimą gyventi užsieniečiui, kuris kitoje valstybėje susituokė su tos pačios lyties Lietuvos piliečiu, taip iš dalies pripažindama užsienyje sudarytas homoseksualių žmonių santuokas. Tokį sprendimą paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Tačiau, ką realiai reiškia šis sprendimas – ar, be to, kad suteikia leidimą gyventi Lietuvoje, tai gali tapti postūmiu didesniems pokyčiams homoseksualių žmonių santuokos

top