Straipsniai

V.Simonko. Džokjakartos principai – tikrasis lesbiečių ir gėjų manifestas

Kovo pirmą dieną įsigaliojusios Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisos – tai valdančiosios koalicijos pozicijos pareiškimas, kuriuo nusimetama pagarbos žmogui kaukė. Informacija apie nesislapstančius homoseksualius asmenis šiame įstatyme laikoma neigiama, paminančia šeimos vertybes bei tvirkinančia jaunimą.

Regis, tokias išvadas įstatymų rengėjai apie gėjus ir lesbietes padarė perskaitę daugiau nei dvidešimties metų senumo vieno amerikiečio parašytą vadinamąjį „Gėjų manifestą“.

Išskaidydamas nieko bendro su seksualinių mažumų teisių judėjimu neturinčius gandus, turbūt galiu viešai skelbti Džokjakartos principus kaip tikrąjį bendruomenės manifestą. Šis dokumentas – tai 29 teisinių normų rinkinys, apibrėžiantis teisinius standartus, taikytinus lesbiečių, gėjų, biseksualų, transseksualų (LGBT) teisėms, kuriuos į savo teisines sistemas privalo integruoti kiekviena pasaulio valstybė.

Džokjakartos principus 2006 m. sukūrė 29 žmogaus teisių ekspertai, tarp kurių buvusi Airijos prezidentė Mary Robinson, teisės profesoriai bei tarptautinių žmogaus teisių organizacijų atstovai. Principais siekiama aprėpti visą prievartos prieš seksualines mažumas spektrą ir jam pasipriešinti.

Indonezijos miesto, kuriame buvo priimtas, vardu pavadintas dokumentas tiek kiekvienos valstybės vyriausybes, tiek ir šių valstybių piliečius ragina nebūti abejingais homofobijai bei transfobijai, nediskriminuoti asmenų dėl jų seksualinės orientacijos ar lytinio identiteto. Principai ne tik apibrėžia pamatines žmogaus teisės, tokias kaip teisė į gyvybę, asmens neliečiamumą, teisingą teismą ir kitas, tačiau skatina valstybes užtikrinti lygias teises LGBT žmonėms kuriant šeimą, suteikiant judėjimo laisvę, galimybę prašyti prieglobsčio, dalyvauti viešajame gyvenime ir kt.

Daugiau skaitykite delfi.lt