Šaltinis: manoteisės.lt Po 2016 m. Vilniuje vykusių „Baltic Pride“ eitynių, Lietuva pagaliau tapo valstybe, kurioje, norint surengti LGBT* bendruomenės šventę, nebereikia teisminių procesų ir paskutinės nakties pergalių. Deja, kaimyninė Baltarusija negali tuo pasigirti. Tačiau, tai nereiškia, kad šalies aktyvistai mažiau nuveikė bendruomenės labui. Baryso Zvozskau Baltarusijos žmogaus teisių namuose dirbanti Katsiaryna Borsuk, buvusi jau užsidariusios
Paieškos rezultatai: baltic pride
Š. m. lapkritį Suomijos LGBT* teisių organizacijos „Seta“ mokymų koordinatorė Marita Karvinen ir projektų koordinatorė Terhi Aaltonen dvi savaites viešėjo Vilniuje, dalyvaudamos mainų programoje tarp organizacijos „Seta – LGBT Rights in Finland“ ir nacionalinės LGBT* teisių asociacijos LGL. NVO mainai tarp „Seta“ ir LGL yra „Vaivorykštės teisių“ projekto dalis. Šie mainai buvo skirti užtikrinti abipusį
2017 metais publikuotą savo knygą “Statant tiltą: kaip Katalikų bažnyčia ir LGBT bendruomenė galėtų sukurti pagarba, gailestingumu ir jautrumu grįstus santykius” (Building a Bridge: How the Catholic Church and the LGBT Community can enter into a Relationship of Respect, Compassion, and Sensitivity) jėzuitų vienuolis ir kunigas James Martinas pradeda prisiminimais apie 2016 m. Orlando mieste,
Š. m. gruodžio 8 dieną Nacionaliniam lygybės ir įvairovės forumui (NLĮF) priklausančios organizacijos Vilniuje surengė nacionalinę konferenciją „Bendradarbiavimo tarp nevyriausybinių organizacijų ir valdžios institucijų svarba įgyvendinant politikos priemones prieš daugialypę diskriminaciją“. Konferencijos metu buvo apžvelgtos gerosios NVO, tame tame tarpe ir NLĮF NVO koalicijai priklausančių organizacijų, bendradarbiavimo su valstybės institucijomis patirtys. Į Nacionalinio lygybės ir
2017 metais sueina lygiai dešimt metų kai Nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL priima Europos savanorių tarnybos (EST) savanorius. Ką LGL vykdomi tarptautinės savanorystės projektai reiškia jauniems žmonėms? Kokiomis patirtimis gali pasidalinti pelno nesiekiantį ir vietos bendruomenei naudingą neapmokamą darbą socialinėje, kultūrinėje, jaunimo ir visuomenės informavimo srityje atliekantys savanoriai? Kaip ši programa prisideda prie pilietiškumo, solidarumo,
Paulius Gritėnas – žurnalistas, politikos komentatorius, socialinių tinklų veikėjas, atvirai reiškiantis poziciją žmogaus teisių klausimais. Su Pauliumi kalbamės, ar rašyti LGBT* tema – drąsu, kodėl religingi žmonės kartais yra tolerantiškesni nei Lietuvos politikai ir kaip kalbėtis su tais, kuriems LGBT* klausimai vis dar išlieka tabu. Socialiniuose tinkluose ir 15min.lt straipsniuose atvirai reiškiate palaikymą LGBT* bendruomenei.
Rugsėjo 22 d. vakaras Vilniuje buvo toks pats šiltas ir jaukus, kaip ir kiti rudeniški bei gražūs vakarai, tik kur kas biseksualesnis! Būtent tą penktadienio vakarą LGBT* bendruomenės centras buvo pilnas Biseksualių žmonių matomumo dieną švenčiančių lankytojų. Man yra ne kartą tekę girdėti žmones sakant „kam rengti veiklas kažkokios tikslinės grupės atstovams, jeigu jų tiesiog
Šį pavasarį plačiai nuskambėjęs Telšių Žemaitės gimnaziją supurtęs skandalas, kai dorinio ugdymo pamokoje dešimtokams pateiktoje informacijoje homoseksualūs asmenys buvo prilyginti „žudikams“ ir „kanibalams“, panašu, nėra pavienis atvejis. Vasarą Nacionalinės LGBT* teisių organizacijos LGL atliktoje anoniminėje apklausoje dalyvavę 475 14-18 m. amžiaus LGBT* (lesbietės, gėjai, biseksualūs ir translyčiai – aut. past.) moksleiviai dalyvaudami tyrime atvirai papasakojo
Naujienų portalas „Delfi.lt“ paskelbė projekto „Lietuvos įtakingiausieji“ įtakingiausių Lietuvos visuomenininkų sąrašą. „Delfi.lt“ ir žurnalo „Reitingai“ sudarytame sąraše yra ir Nacionalinės LGBT* teisių organizacijos LGL vadovas Vladimiras Simonko. Įtakingiausių visuomenininkų sąrašas sudarytas apklausus įvairias Lietuvos elito grupes: politikus, verslininkus, ekonomistus, popkultūros, sporto pasaulio atstovus, žiniasklaidos atstovus, tarnautojus, teisininkus bei pačius visuomenininkus. Asociacijos LGL vadovas Vladimiras Simonko
Nacionalinės LGBT* teisių organizacijos LGL žmogaus teisių politikos koordinatorius Tomas Vytautas Raskevičius buvo vos penkiolikos, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą (ES), tačiau labai aiškiai atsimena, kaip sunku buvo būti homoseksualiu iki 2004-tųjų metų. „Pažanga, kurią padarėme yra neįtikėtina“ – sako jis, turėdamas galvoje ne tik narystę ES, bet ir atgautą nepriklausomybę. „Ryškiausias šios pažangos
Panašu, kad kai kurių žmonių noras viešai pasityčioti nepagydomas. Antai už finansines machinacijas teistas kunigas Audrius Mikitiukas iš Jonavos, kurį, sako, parapijiečiai mėgsta, neieško žodžio nei sakydamas pamokslus, nei dalydamasis mintimis „Facebook“ apie susituokusią futbolininkę. Jo įsitikinimu, „už tai musulmonai ir sprogdina europiečius, nes čia jau beveik visi iškrypėliai“. Panašiai dvasininkas jau yra reiškęsis prieš
Š. m. liepos 7 dieną Nacionalinės LGBT* teisių organizacijos LGL atstovai dalyvavo projekto „Vaivorykštės teisės: LGBT* lygybės Europoje skatinimas“ Suomijos ir Baltijos šalių partnerių susitikime, kurio metu pasidalinta informacija apie būsimas projekto veiklas su asocijuotais partneriais ir suinteresuotaisiais asmenimis bei aptarti naujausi LGBT* žmogaus teisių politikos pokyčiai Baltijos šalyse. Susitikimas vyko š. m. liepos 6-9 dienomis