Eglė Digrytė: Apie patyčias ir „neteisėtą“ meilę

Panašu, kad kai kurių žmonių noras viešai pasityčioti nepagydomas. Antai už finansines machinacijas teistas kunigas Audrius Mikitiukas iš Jonavos, kurį, sako, parapijiečiai mėgsta, neieško žodžio nei sakydamas pamokslus, nei dalydamasis mintimis „Facebook“ apie susituokusią futbolininkę. Jo įsitikinimu, „už tai musulmonai ir sprogdina europiečius, nes čia jau beveik visi iškrypėliai“. Panašiai dvasininkas jau yra reiškęsis prieš keletą metų. Jis anuomet aiškino esąs tikras, kad tokie žmonės nei jo laikomas šv. Mišias lanko, nei bažnyčios chore gieda, o „jei apie tokius sužinos, jų nebebus“.

Žmonėms neuždrausi galvoti, ką nori, ir nepriversi mylėti visus vienodai karštai. Bet kartais geriau nepraleisti progos patylėti. Kaip ir nelįsti į kitų miegamuosius. Jei kokia mergina imtų perdėm karštai man meilintis, turbūt atsakyčiau dar stipriau nei kai kurie komentatoriai. Kaip ir savo hormonų nevaldančiam teatro režisieriui ar Seimo nariui. Jei koks dėdulė ilgiau, nei derėtų, glebėsčiuotų mano vaikus, mažų mažiausiai pasiūlyčiau pasikonsultuoti su psichologu.

Bet su kuo naktis leidžia ir ką lovoje veikia Tomas, Veronika, Martynas, Sandra ir dar geri 7 mlrd. žmonių, man rūpi mažiau nei Donaldui Trumpui – klimato kaita. Nebent jų pramogos prieštarauja įstatymui. Keista – kai vyrai prievartauja mažametes dukras ar podukras, daužo žmonas ir vaikus, smaginasi su prostitutėmis, siurbia alų ar ką stipresnio iki žemės graibymo, o jei dar paeina – toliau daužo žmonas ir vaikus, tik stipriau, mes skambiname policijai ir reikalaujame linčo teismo bei mirties bausmės. Kai vyras mylisi (jei neatkreipėte dėmesio, šis žodis kilęs iš žodžio „meilė“, o ne „smurtas“ ar „girtavimas“) su kitu vyru – šaukiamės to paties. Meilė – neteisėta, kaip ir prievarta?

Jei taip mąsto net kunigai, nieko keisto, kad homofobais tampame jau vaikystėje. Tai patvirtina Nacionalinės LGBT* teisių organizacijos LGL inicijuota apklausa apie homoseksualių paauglių patirtis mokykloje. Jie kviečiami pasakyti, ar jaučiasi ten saugūs, dalintis tokiomis nemaloniomis patirtimis, kaip smurtas ir priekabiavimas. Per mažiau nei mėnesį į klausimus atsakė 1 300 moksleivių, apie 500 iš jų nurodė deklaravo priklausantys seksualinėms mažumoms.

Kaip prieš kelias dienas LRT radijui sakė Nacionalinės LGBT* teisių organizacijos LGL žmogaus teisių politikos koordinatorius Tomas Vytautas Raskevičius, net 57 proc. iš pastarųjų nurodė, kad su homofobinėmis patyčiomis susiduria dažnai ar itin dažnai. Kam pasiskųsti, jie dažniausiai neturi – esą net du trečdaliai mokytojų, kurie turėtų užtikrinti saugią aplinką mokykloje, į pranešimus apie patyčias nereaguoja. Paklausti, ar per pamokas, metodinėje medžiagoje randa teigiamos medžiagos apie seksualines medžiagas, moksleiviai atsakė neigiamai.

Abejojate? Tikriausiai jau pamiršote neseną istoriją, kai Telšių Žemaitės gimnazijos tikybos mokytoja homoseksualus išvadino žudikais ir kanibalais.

Toje pačioje radijo laidoje kalbėjusi „Vaikų linijos“ psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė nurodė, kad patyčias patiria apie 30 proc. vaikų, ir spėjo, homoseksualūs paaugliai su jomis susiduria dar dažniau. „Pastebime iš vaikų skambučių ir laiškų – tie, kurie svarsto, galvoja ar aiškiai save taip identifikuoja, pasakoja apie pažeminimą savo aplinkoje ar iš suaugusiųjų“, – kalbėjo psichologė. Į patyčias tokie vaikai reaguoja dar jautriau, mat ir taip sumaišties jų galvoje bei jausmuose pakanka. Abejojate ir pirmaisiais apklausos rezultatais (nes juk saviškiai saviškius klausinėja)? Kodėl tuomet po Conchitos Wurst pergalės „Eurovizijoje“ prieš trejus metus į viršų šoko homoseksualų, skambinančių psichologinės pagalbos telefonais, skaičius? Kaip ir po eitynių „Baltic Pride“, net per Europos Parlamento rinkimus.

Nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL vykdo apklausą, kuria siekiama išsiaiškinti LGBT* moksleivių patirtis mokyklose 2016-2017 metais. Apklausa skirta moksleiviams nuo 14 metų amžiaus. Kviečiame dalyvauti apklausoje!

DALYVAUTI APKLAUSOJE