Kova su nuostatomis prieš LGBT* asmenis Lietuvoje

Nacionalinės LGBT* teisių organizacijos LGL žmogaus teisių politikos koordinatorius Tomas Vytautas Raskevičius buvo vos penkiolikos, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą (ES), tačiau labai aiškiai atsimena, kaip sunku buvo būti homoseksualiu iki 2004-tųjų metų.

„Pažanga, kurią padarėme yra neįtikėtina“ – sako jis, turėdamas galvoje ne tik narystę ES, bet ir atgautą nepriklausomybę.

„Ryškiausias šios pažangos rodiklis yra augantis LGBT* bendruomenės matomumas, kurio 2004-aisias metais tiesiog nebuvo, “ – sako LGL žmogaus teisių politikos koordinatorius.

„Matomumas padeda LGBT* asmenims priimti save, tai yra būtina sąlyga siekiant skatinti toleranciją ir pagarbą Lietuvos visuomenėje,“ – priduria T. V. Raskevičius.

Parama LGBT* žmogaus teisių apsaugai Lietuvoje

tomasogerna_medium2016-tųjų vasarą LGL žmogaus teisių politikos koordinatorius lankėsi Norvegijoje ir kreipėsi į „Oslo Pride“ eitynių publiką, kuriai atskleidė „Baltic Pride“ sėkmės paslaptį, bei susilaukė Norvegijos Ministrės Pirmininkės Erna Solberg paramos. Politikė taip pat dalyvavo eitynėse Bergene, savo gimtajame mieste. „Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo NVO Programos Lietuvoje parama tapo svarbiu LGBT* teisių apsaugos stimulu. Be šios paramos nebūtume pasiekę tiek daug,“ – sako LGL darbuotojas.

Nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL įgyvendino nemažai Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo NVO Programos Lietuvoje remiamų projektų: „Partnerystė už lygias teises“, „Link praktinio LGBT teisių įgyvendinimo Lietuvoje“, „LGL ir Islandijos žmogaus teisių aktyvistų bendradarbiavimo stiprinimas bei gerosios patirties sklaida „Baltic Pride 2016“ žmogaus teisių programos metu“.

Lietuva – skeptiškesnė nei likusi Europa

Praėjusiais metais Europos Komisijos vykdyta apklausa parodė, kad lietuviai yra labiau priešiški lygioms LGBT* asmenų teisėms nei kitų Europos šalių piliečiai. Apklausa parodė, kad vos 24 proc. lietuvių palaiko tos pačios lyties santuokų įteisinimą Europoje (bendras ES vidurkis yra 61 proc.)

LGL ateities tikslai

City-Hall-Rainbow-Days_referenceĮ ateitį LGL žmogaus teisių politikos koordinatorius žvelgia optimistiškai ir tikisi, kad LGL tęsiant savo darbą vietos LGBT* bendruomenė pasieks daug naujų pergalių. T. V. Raskevičiaus teigimu, pagrindiniai LGL užsibrėžti tikslai yra:

  • Tos pačios lyties asmenų partnerystės ir santuokos įteisinimas, kuriam šiuo metu stinga politinės valios.
  • Prieš LGBT* asmenis nukreiptų teisės aktų panaikinimas, pasipriešinimas galimiems bandymams priimti kitus LGBT* asmenims priešiškus įstatymus.
  • Teisės pakeisti lytį asmens tapatybės dokumentuose įtvirtinimas. Šiuo metu Lietuva yra vienintelė Europos valstybė, kurioje translyčiai asmenys tokios galimybės neturi.