2024 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Konstitucinis Teismas priėmė istorinį sprendimą, kuriuo Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punktas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijos 25 straipsnio 1, 2, 3 dalims ir 38 straipsnio 1, 2 dalims bei konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pagrindiniai sprendimo aspektai
Teismas pabrėžė, kad nors nepilnamečių apsauga per informacijos ribojimą yra teisėta, tokie ribojimai negali paneigti ar nepaisyti kitų Konstitucijos saugomų vertybių. Teismas konkrečiai nustatė:
- Informacija apie įvairius šeimos modelius ir tarpasmeninius santykius negali būti automatiškai laikoma netinkama nepilnamečiams
- Dabartinis įstatymas trukdo nepilnamečiams vystytis į brandžias, visapusiškas asmenybes
- Ribojimai nesuderinami su valstybės konstitucine pareiga užtikrinti harmoningą ir visapusišką vaiko vystymąsi
- Įstatymas neužtikrina pagarbos žmogaus teisėms, orumui ir demokratinėms lygybės, pliuralizmo bei tolerancijos vertybėms
Sprendimo pasekmės
Teismas nustatė kelis probleminius dabartinio teisinio reguliavimo aspektus:
- Dirbtinai susiaurina konstitucinę šeimos sampratą
- Nepagrįstai riboja informacijos sklaidą ir nepilnamečių teisę į informaciją
- Sukuria sąlygas, galinčias paneigti konstitucines vertybes
- Neužtikrina objektyvios informacijos apie realius socialinius santykius sklaidos nepilnamečiams
Istorinis kontekstas ir poveikis
Įstatymo istorija prasidėjo 2002 m., kai buvo priimtas Nepilnamečių apsaugos įstatymas. Reikšmingas posūkis įvyko 2009 m., kai buvo bandoma aiškiai uždrausti homoseksualių santykių „propagavimą“. Įstatymų leidėjai vėliau įvedė subtilesnę formuluotę, ribojančią informaciją, kuri „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
Praktiniai apribojimai
Šių apribojimai turėjo žymų praktinį poveikį:
- 2012 m. Lietuvos gėjų lygos (LGL) „Baltic Pride“ reklama susidūrė su apribojimais ir galėjo būti transliuojama tik po 23 val. su žymėjimu „tik suaugusiems“
- 2014 m. Neringos Dangvydės knyga vaikams „Gintarinė širdis“ patyrė cenzūrą, kai Lietuvos edukologijos universitetas sustabdė jos leidybą, įvardindamas ją kaip „homoseksualų propagandą“
Pastarasis atvejis pasiekė Europos Žmogaus Teisių Teismą, kuris nusprendė, kad vaikų prieigos prie informacijos, vaizduojančios tos pačios lyties santykius kaip lygiaverčius heteroseksualiems santykiams, ribojimas pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją.
Nors pastaraisiais metais tiesioginių įstatymo nuostatos taikymo atvejų sumažėjo, jos buvimas teisinės sistemos dalimi ir toliau kėlė grėsmę Lietuvos LGBTIQ+ bendruomenei. Nuostatos egzistavimas sukūrė reikšmingą „atšaldymo efektą“ (angl. chilling effect), dėl kurio LGBTIQ+ asmenys, organizacijos ir žiniasklaidos priemonės buvo priverstos taikyti savicenzūrą. Tai prisidėjo prie mažumos streso didinimo bendruomenėje, nes asmenys ir organizacijos turėjo nuolat vertinti, ar jų saviraiška, renginiai ar leidiniai nepažeis įstatymo.
Sprendimas patvirtina konstitucinį šeimos sąvokos išaiškinimą: šeima, kaip saugoma institucija, gali būti kuriama ne tik santuokos pagrindu.Kartu tai pabrėžia poreikį suteikti jaunimui bei visai visuomenei informaciją, atspindinčią realius socialinius santykius bei skatinančią pagarbą žmogaus teisėms ir orumui bei tokios informacijos svarbą.
