LGBTI teisių planas Lietuvoje: stiprintų žmogaus teisių apsaugą, valstybės autoritetą ir geopolitines kryptis

Šiemet trisdešimtmetį šventusios nacionalinės LGBTI teisių organizacijos LGL vadovas Vladimiras Simonko sako, kad nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pokyčiai LGBTIQ srityje kelią į politinę darbotvarkę skinasi sunkiai: „Vilčių Lietuvai atkūrus nepriklausomybę LGBTIQ bendruomenė turėjo tikrai daug ir tikėjome, kad pokyčiai ateis greitai Lietuvai siekiant tapti Europos Tarybos, Europos Sąjungos (ES) ir kitų tarptautinių mechanizmų nare. Turbūt dėlto nebijojome su partneriu jau 1995 metais atsiskleisti ir aktyviai įsitraukti į žmogaus teisių gynimą“.

„Neslėpsiu, jog bendruomenė turėjo daug lūkesčių ir dabartinei valdančiajai koalicijai, todėl nuvilia tai, jog Seime iki šiol nepavyko rasti sutarimo ne tik partnerytės klausimu, bet ir dėl taip vadinamos „gėjų propagandos draudimo“ panaikinimo“, – sakė  V. Simonko LGBTIQ bendruomenės lūkesčiai nebuvo išpildyti ir šiandien Lietuva kartu su Vengrija, Rumunija ir dar keliomis valstybėmis yra minima tarp prasčiausiai LGBTIQ asmenų teises užtikrinančių ES valstybių narių.

ES Pagrindinių teisių agentūros atlikto tyrimo duomenimis, Lietuva išsiskiria aukštais LGBTIQ diskriminacijos rodikliais lyginant su ES vidurkiu, tuo tarpu tarptautiniai žmogaus teisių stebėsenos mechanizmai Lietuvai teikia pasikartojančias rekomendacijas LGBTIQ teisių užtikrinimo srityje. Pasak aktyvistų, Lietuva beveik nepasistūmėjo ir įgyvendinama 2020 m. Europos Komisijos priimtą ES LGBTIQ lygybės strategiją 2020 – 2025 metams.

Parengtos Nacionalinio LGBTIQ teisių plano gairės

LGL vadovas V. Simonko pažymėjo, jog ateinantys metai yra itin svarbūs dėl vyksiančių Prezidento ir Seimo rinkimų, todėl organizacija žada kelti nacionalinio LGBTIQ teisių plano poreikio klausimą: „Lietuva turi, pavyzdžiui, energetikos ir klimato, gynybos planus, strateginį dokumentą, turintį apibrėžti Lietuvos ateities viziją. Tačiau, ar gali Lietuvos ateities vizija būti be žmogaus teisių? Todėl ketiname politikos formuotojams pristatyti nacionalinio dokumento, keliančio tvarius, koordinuotus ir įrodymais grįstus tikslus Lietuvos žmogaus teisių darbotvarkei, gaires.“

LGL pristatomame dokumente apžvelgiami LGBTIQ teisių užtikrinimo iššūkiai Lietuvoje, teisinės ir socialinės LGBTIQ lygiateisiškumo užtikrinimo prielaidos, pateikiamos rekomendacijos Nacionalinio LGBTIQ lygiateisiškumo plano turiniui. „Mūsų siūlomos priemonės yra gana ambicingos, apimančios ne tik gerai žinomas, bet ir mažiau Lietuvoje ištirtas ir aptartas LGBTIQ teisių užtikrinimo sritis, atsižvelgiant į tai, jog Nacionalinis LGBTIQ lygiateisiškumo planas turėtų prisidėti prie ilgalaikės žmogaus teisių darbotvarkės formavimo. Tačiau, suprantama, tai nėra baigtinis rekomendacijų sąrašas ir nesitikime lengvo proceso jas įgyvendinant. Tačiau LGL yra pasiruošusi bendradarbiauti su valstybės institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis, ieškoti sprendimų ateinančiais metais kartu“, – sakė  V. Simonko.

Nacionalinis LGBTIQ lygiateisiškumo planas. Poreikiai ir gairės, 2023

Strateginio žmogaus teisių užtikrinimo trūkumas

„LGBTIQ žmonės Lietuvoje kuria tą pačią socialinę, ekonominę, kultūrinę ir kitokią naudą valstybei, kaip ir bet kuris kitas gyventojas, moka valstybei tuos pačius mokesčius, laikosi tų pačių įstatymų ir taisyklių, o oraus ir saugaus gyvenimo vertybės, manyčiau, yra universalios. Tačiau LGBTIQ asmeniui valstybės garantuojamų teisių katalogas yra kur kas siauresnis negu tas, kuris garantuojamas heteroseksualiam asmeniui. Vakarų demokratijos senai suprato įvairovės kuriamas vertes, strateginę reikšmę žmogui ir visuomenei. Jas  sustiprina ir praturtina, pavyzdžiui, „Pride“ festivaliai, skatinantys bendruomenės matomumą, šalyje išlaikomi LGBTIQ talentai, pritraukiamos investicijos ir kapitalas bei, svarbiausia, elementari pagarba žmogui, nepriklausomai nuo to, ar tas žmogus atitinka tam tikrą daugumos primestą normatyvą, ar ne. Lietuva neišnaudoja viso lygių galimybių ir įvairovės kuriamo potencialo, dėl to kenčia demografiniai, socialiniai ir ekonominiai rodikliai, ir tai neprisideda prie mūsų valstybės autoriteto strateginių partnerių akyse didinimo.“, – komentavo LGL atstovė, teisininkė Monika Antanaitytė.

„LGBTIQ teisių užtikrinimo klausimu ne tik nepasivijome, bet ir gerokai nutolome nuo Baltijos kaimynių per šiuos metus, taip pat atsiliekame ir nuo šalių, dar tik siekiančių integracijos į Europos Sąjungą, tokių kaip Albanija ir Bosnija ir Hercegovina, kurios, sekdamos ES senbuvių pavyzdžiu, pasitvirtino LGBTIQ teisių planus.  Lenkijoje šiuo metu bent jau teismo keliu tos pačios lyties poros gali apginti dalį savo šeimos turtinių ir socialinių interesų, o Lietuvoje šių klausimų teismai šiemet nesiryžo spręsti, visas atsakomybes perkeldami įstatymų leidėjui”, – pažymėjo M. Antanaitytė

Požiūris į žmogaus teises atspindi ir geopolitines kryptis

Aktyvistų teigimu, dabartinė Prezidento institucija taip pat yra silpnoji grandis žmogaus teisių užtikrinimo srityje, ir ne vien tik partnerystės įteisinimo klausimu: „Pavyzdžiui,  Prezidento patarėja „bandymu padaryti išpuolį“ ir „užsipuolimu“ pavadino per Prezidento kalbą Čikagoje iškeltą Amerikos lietuvės plakatą su užrašu „Nausėda yra homofobas“. Toks oficialios institucijos naratyvas ir kaltinanti retorika gali slopinti pilietinę poziciją  Lietuvoje ir primena rusiškus pavyzdžius, kai politiniais tikslais valdžia formuoja kuo didesnį visuomenės priešiškumą LGBTIQ bendruomenei. Atsakingoms institucijoms priėmus nacionalinį LGBTIQ lygiateisiškumo planą, būtų nustatytos bendros strateginės žmogaus teisių politikos kryptys ir priemonės“, – kalbėjo LGL atstovė.

Žmogaus teisių ekspertai įvardijo ir pokyčius kaimyninėse šalyse: pavyzdžiui, naujai suformuotame Lenkijos ministrų kabinete pirmą kartą paskirtos ministrės Lygybės ir Pilietinės visuomenės klausimams spręsti.  Pasak jų, tai formuoja tam tikrą lūkestį, jog progresyvūs sprendimai Lenkijoje, šeimos teisių pripažinimas LGBTIQ asmenims Latvijoje ir Estijoje, šiais metais Ukrainos Radoje išleisti įstatymai saugantys nuo diskriminacijos lytinės tapatybės pagrindu, turėtų atsiliepti ir Lietuvos politikoje.

Nacionalinio LGBTI lygiateisiškumo plano gairėse pateikiamos rekomendacijos dėl tikslinių priemonių penkiose politikos srityse, apimančiose teisinį pripažinimą, LGBTIQ įtrauktį, saugumą, sveikatą bei tarptautinius santykius.

Už paramą rengiant Nacionalinio LGBTIQ plano gaires Asociacija LGL dėkoja Friedricho Eberto fondui.