Kol Lietuvoje vis dar trūksta politinės valios įtvirtinti kokybišką lyčiai neutralų Partnerystės institutą (su LGL inicijuotais Žmogaus teisių organizacijų koalicijos siūlymais Partnerystės įstatymo projektui galite susipažinti ČIA) LGL toliau nuosekliai telkia pastangas siekiant įtvirtinti aukštesnį tos pačios lyties šeimų teisių ir apsaugos standartą Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos reguliavimo rėmuose. LGL kartu su
Temos archyvas: diskriminacija
Nuo viltingų LGBT bendruomenei 2001-ųjų įvykių Amsterdame praėjus beveik dvidešimtmečiui, liko vos šešios Europos Sąjungos valstybės, kuriose tos pačios lyties porų santykiai teisiškai nepripažįstami, o vaivorykštės šeimas sukūrę piliečiai lieka už įstatymo ribų.
2020 m. sausio 14 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbs sprendimą byloje Pijus Beizaras ir Mangirdas Levickas prieš Lietuvą (41288/15), kuri, tikėtina, taps kelrodžiu tolimesniam LGBT teisių vystymuisi ir sisteminių LGBT teisių pažeidimų šalinimui Lietuvos ir Europos lygmeniu. Specialiai Nacionalinei LGBT teisių organizacijai LGL, atstovavusiai pareiškėjų interesus nuo proceso nacionalinėse instancijose pradžios, sprendimą jo paskelbimo
2019 m. lapkričio 26 d. Briuselyje grupė naujojo Europos Parlamento (EP) narių kartu su LGBTI teisių NVO atstovais iš Lenkijos ir Lietuvos aptarė opiausias diskriminacijos ir neapykantos prieš LGBT asmenis problemas. Be akivaizdžių institucinės homofobijos apraiškų Lenkijoje, europarlamentarų kritikos taip pat sulaukė daugiau nei 10 metų Lietuvoje galiojantis Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas,
Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL, bendradarbiaudama su partneriais iš Rumunijos (ACCEPT), Bulgarijos (Mladejka LGBT organizatsiya deystvie), Vengrijos (Hatter Tarsasag) ir tarptautine LGBTI žmogaus teisių asociacija „ILGA Europe“ pradeda projektą „JUST EU: equality and justice for LGBTI citizens though strategic litigation” (liet. Strateginis bylinėjimasis siekiant LGBT asmenų lygiateisiškumo). Pagrindinis projekto tikslas – nustatyti prioritetines teisines problemas,
LR Teisingumo ministerija įvertino poreikį išplėsti įstatyminį diskriminacijos apibrėžimą lytinės tapatybės pagrindu Naujajame Lygių galimybių įstatymo projekte (toliau – Projektas) lytinė tapatybė nėra aiškiai įvardijama kaip vienas iš draudžiamosios diskriminacijos pagrindų, nepaisant Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktų detalių tyrimų, įrodančių translyčių asmenų teisinės ir faktinės padėties sudėtingumą Lietuvoje. Reaguodama į tai, Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL 2019 lapkričio 14 d.
Rugpjūčio 13 dieną Mažeikiuose vyks informacinis-edukacinis renginys „Neapykantos reiškinių specifika Lietuvoje: praeities pamokos ir ateities perspektyvos“ kartu su teisininke, Žmogaus teisių organizacijų koalicijos valdybos nare Monika Antanaityte. Artėjant renginiui su teisininke aptarėme naujas antisemitizmo formas, jų keliamus iššūkius, bei atviros bendruomenės svarbą vykdant antisemitizmo prevenciją. Ar iš tiesų antisemitizmas Lietuvoje – ne dabarties, o istorijos
Š.m. lapkričio 12 d. Utenos kultūros centre įvyko gyvosios dokumentikos spektaklis „Įvairovės balsai“. Uteniškiai ne tik turėjo galimybę išgirsti diskriminaciją patiriančių ir užuojautos nereikalaujančių moterų istorijų, bet taip pat išvysti Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose pristatytą fotografijų parodą „Įvairovės balsai“ bei susitikti su jos sudarytoja menotyrininke Rūta Ostrovskaja. Žvarbų lapkričio pirmadienį į Utenos kultūros centro didžiąją
Š.m. lapkričio 8 d. Nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL, įgyvendindama tarptautinį projektą „Come Forward“, Kaune vykdė mokymus Lietuvos policijos pareigūnams, dirbantiems neapykantos nusikaltimų srityje, kuriuos vedė Lietuvos policijos mokyklos Policijos veiklos skyriaus viršininko pavaduotojas Vilius Velička bei viktimologijos ekspertė Aliona Palujanova. Mokymų metu Lietuvos policijos pareigūnai taip pat turėjo išskirtinę galimybę susitikti su Stokholmo (Švedija)
„Nenoriu būti verkianti mama. Noriu būti laiminga mama.“ Taip savo pasirodymą šių metų spalio 30 d. Ukmergės kultūros centre vykusioje gyvosios dokumentikos spektaklio „Įvairovės balsai“ premjeroje užbaigė garsaus aktoriaus ir renginių vedėjo Dominyko Vaitiekūno mama Jolanta Vaitiekūnienė. Kartu su dar dvejomis moterimis, įtraukaus monologo, šokio ir fotografijos elementais pripildytoje scenoje J. Vaitiekūnienė atskleidė visuomenei dažnai
Jolanta Vaitiekūnienė – aktoriaus, dainininko Dominyko Vaitiekūno mama – dėl savo vaiko yra pasiryžusi viskam. Ji nepailstamai grumiasi su gajais stereotipais LGBT žmonių atžvilgiu tam, kad jos sūnus visuomenėje jaustųsi geriau. Moteris atvirai apie tai kalba ne tik su kitais tėvais, bet ryžosi savo patirtis bei baimes papasakoti ir naujame dokumentiniame spektaklyje „Įvairovės balsai“. Socialinė atskirtis,
Š.m. rugsėjo mėnesį tarptautinio projekto „Come Forward: įgalinant ir suteikiant pagalbą nuo neapykantos nusikaltimų nukentėjusiems LGBT* asmenims“ baigiamosios konferencijos metu buvo pristatyta projekto partnerių atliktų tyrimų analizė „Bėgant per kliūtis: nauja ataskaita apie aukų, nukentėjusių nuo neapykantos nusikaltimų, nukreiptų prieš LGBTI asmenis, teisingumo prieinamumą“. Ataskaitoje nagrinėjamos kliūtys, su kuriomis susiduria neapykantos nusikaltimų, nukreiptų prieš asmenis