Paskutinysis Europos Sąjungos šešetas: vaivorykštės šeimos Lietuvoje tebėra už įstatymo ribų

2001-ųjų birželio 1-ąją, praėjus kelioms sekundėms po vidurnakčio, Amsterdamo meras istorinėje ceremonijoje sutuokė pirmąją gėjų porą. Tą naktį, įsigaliojus vienalytes santuokas reglamentuojančiam įstatymui, susituokė dar keturios homoseksualios poros, o vėliau šį mėnesį buvo sudaryta beveik keturi šimtai vienalyčių santuokų.

Šiuo metu net 16-oje Europos valstybių teisiškai pripažįstamos vienalyčių porų santuokos, o 13-oje veikia civilinės partnerystės institutas. 17-oje Europos valstybių vienalytės poros turi galimybę įsivaikinti.

Nuo viltingų LGBT bendruomenei 2001-ųjų įvykių Amsterdame praėjus beveik dvidešimtmečiui, liko vos šešios Europos Sąjungos valstybės, kuriose tos pačios lyties porų santykiai teisiškai nepripažįstami, o vaivorykštės šeimas sukūrę piliečiai lieka už įstatymo ribų.

Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir Slovakijoje nesant pakankamo vienalyčių porų šeiminių santykių reglamentavimo, šešios LGBT asmenų teises šiose šalyse atstovaujančios organizacijos sutelkė savo ilgametę patirtį siekdamos šeimų įvairovei palankesnių socialinių ir teisinių sąlygų.

Rise logo mazas

Projektas „Sąmoningumo didinimas dėl vaivorykštės šeimų Europoje priėmimo įtraukiose visuomenėse“ (angl. Raising awareness for Inclusive Societies to Embrace rainbow families in Europe, R.I.S.E.) kviečia atkreipti dėmesį į kasdienes problemas, su kuriomis susiduria šios šeimos.

Daugelis vaivorykštės šeimų dar labai atsargiai vertina didesnį savo santykių matomumą visuomenėje, o vienokios ar kitokios formos nelygybė tebėra jų kasdienė palydovė. Lietuvoje teisinė bazė nesukuria galimybės vienalytėms poroms susituokti ar registruoti civilinės partnerystės, įsivaikinti ar kartu tapti globėjais.

Vaivorykštės šeimoms neprieinamos įprastoms šeimoms valstybės užtikrinamos socialinės garantijos. Vienalyčiai partneriai, skirtingai negu sutuoktiniai, negali įgyti bendro turto, susiduria su sunkumais norėdami įgyti paskolą su bendra mokestine našta būsto įsigijimui, negali pretenduoti į atostogas, reikalingas sergančio partnerio ar partnerio vaiko slaugymui, neprieinamos jokios socialinės išmokos vienam iš partnerių mirus, jų teisės suvaržytos dar daugeliu kitų atvejų.

Pasak Nacionalinės LGBT teisų organizacijos vadovo Vladimiro Simonko, Lietuvoje yra daugybė įstatymo leidėjo pamirštų homoseksualių šeimų, nors šeimos vertybės, tokios kaip santykių stabilumas, šeimos gerovė, jų auginamų vaikų socialinis saugumas šioms šeimoms yra lygiai tokios pat svarbios. Šeimos vertybės nėra nesuderinamos su homoseksualių santykių priėmimu visuomenėje. Priešingai, LR Konstitucinio Teismo oficialiajame pagrindinio šalies įstatymo aiškinime atsispindi nuostata dėl vienalyčių porų santykių pripažinimo šeimos santykiais. Tuo tarpu Pijaus Beizaro ir Mangirdo Levicko bylą jų naudai išnagrinėjęs Strasbūro Teismas priminė dar vieną svarbų, iš EŽTT jurisprudencijos kildinamą principą: seksualinė orientacija negali būti skirtingo požiūrio taikymą pateisinantis pagrindas.

„Nepaisant to, keliose ES šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, vienalytės poros vis dar patiria tiesiogines nelygybės pasekmes”, – pabrėžia LGL vadovas Vladimiras Simonko.

Projektu „R.I.S.E“ siekiama paspartinti teigiamus pokyčius mažinant vaivorykštės šeimų diskriminaciją visuomenėje, atkreipti visuomenės ir sprendimų priėmėjų dėmesį į vienalytėms poroms būdingus kasdienius teisinius iššūkius, prisidėti prie palankesnės, įtraukesnės ir saugesnės socialinės aplinkos kūrimo.

Projektą įgyvendina nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL (Lietuva), asociacija „Mozaika“ (Latvija); asociacija „MNW“ (Lenkija), asociacija „ACCEPT“ (Rumunija), „Iniciatíva Inakost“ (Slovakija).

es-logo

Projektas „Sąmoningumo didinimas dėl vaivorykštės šeimų Europoje priėmimo įtraukiose visuomenėse (R.I.S.E)“ finansuojamas Europos Sąjungos teisių, lygybės ir pilietybės programos lėšomis.