Nauja ataskaita atskleidžia kliūtis, su kuriomis susiduria neapykantos nusikaltimų aukos Europoje

Š.m. rugsėjo mėnesį tarptautinio projekto „Come Forward: įgalinant ir suteikiant pagalbą nuo neapykantos nusikaltimų nukentėjusiems LGBT* asmenims“ baigiamosios konferencijos metu buvo pristatyta projekto partnerių atliktų tyrimų analizė „Bėgant per kliūtis: nauja ataskaita apie aukų, nukentėjusių nuo neapykantos nusikaltimų, nukreiptų prieš LGBTI asmenis, teisingumo prieinamumą“.  Ataskaitoje nagrinėjamos kliūtys, su kuriomis susiduria neapykantos nusikaltimų, nukreiptų prieš asmenis dėl jų seksualinės orientacijos ir (ar) lytinės tapatybės, aukos dešimtyje Europos šalių. Oficialių neapykantos nusikaltimo apibrėžimų trūkumas, nepakankamas specialistų paruošimas, pranešimo centrų ir paramos aukoms paslaugų neprieinamumas bei aukų teisių nepaisymas baudžiamajame procese – pagrindinės šios ataskaitos išvados.

Ataskaita, kuria nagrinėjama teisinė aukų, nukentėjusių nuo homofobinių, bifobinių ir transfobinių neapykantos nusikaltimų, padėtis dešimtyje Europos šalių atskleidžia, jog nė vienoje iš šių šalių anti-LGBT neapykantos nusikaltimų aukų teisės nėra efektyviai užtikrinamos. Daugelyje šalių neapykantos nusikaltimai dėl žmogaus seksualinės orientacijos yra įtraukti į baudžiamąjį kodeksą. Nusikaltimai, motyvuoti neapykanta dėl žmogaus lytinės tapatybės, kita vertus, yra retai draudžiami. „Lyties charakteristikos, kaip galimo neapykantos nusikaltimo motyvo, įtraukimas į baudžiamąjį kodeksą vis dar yra naujas standartas, atskleidžiantis plačiai paplitusį žeminantį nebaudžiamumą translyčių ir tarplyčių (ang. intersex) asmenų atžvilgiu“ – sako projekto koordinatorius ir ataskaitos redaktorius prof. Piotr Godzisz.

Vis dėlto, ataskaita parodė, jog, norint efektyviai užtikrinti aukų teises ir išvengti antrinės diskriminacijos, vien teisės aktų nepakanka. Šalyse, tokiose kaip Lietuva, Kroatija, Graikija ar Vengrija, vos keletas bylų yra išnagrinėjama baudžiamąja tvarka, nepaisant įsigaliojusių teisinių reguliavimų, susijusių su neapykantos nusikaltimais, nukreiptų prieš LGBT asmenis. Anaiptol, Lietuvoje per paskutinius penkerius metus neapykantos motyvuotų nusikaltimų sumažėjo beveik 16 kartų – statistika, kuri ženkliai skiriasi nuo kitų, Vakarų Europos valstybėse esančių, ir negali būti traktuojama kaip staigaus tolerancijos padidėjimo rodiklis.

Europos Sąjungos Aukų teisių direktyva perkelta į visų ataskaitoje minimų Europos šalių teisinę sistemą, bet tai nepaskatino teisėsaugos pareigūnų būti jautresniais ir atsižvelgti į specifinius LGBT asmenų poreikius atitinkamai. Ataskaitoje minima, jog žemas pranešimų apie galimus neapykanta prieš LGBT asmenis motyvuotus nusikaltimus yra pasekmė visų anksčiau minėtų kliūčių, su kuriomis pranešėjai susiduria ikiteisminio proceso metu. Asmeninis teisėsaugos pareigūno požiūris į situacijos rimtumą išlieka svarbiausias pirminis faktorius galimo neapykantos nusikaltimo aukos atžvilgiu.

Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, jog daugelyje šalių nėra aiškaus neapykantos nusikaltimų apibrėžimo, kuris padėtų visuomenei ir teisėsaugos pareigūnams efektyviau atpažinti nusikaltimo motyvą ir suteikti kompleksinę pagalbą aukai. Pavyzdžiui, Kroatijoje ar Didžiojoje Britanijoje egzistuoja oficialus neapykantos nusikaltimų apibrėžimas, kai tuo tarpu Lietuvoje vyrauja skirtumas dėl neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų apibrėžimų supratimo.

Nepakankamas supratimas apie neapykantos nusikaltimus ir jų žalą lemia itin žemus pranešimų rodiklius. Pranešimo centrų resursų trūkumas ir visapusiškos paramos aukoms paslaugų nebuvimas daugelyje Europos šalių neskatina galimų neapykantos nusikaltimų aukų kreiptis pagalbos. Nepasitikėjimas teisėsaugos pareigūnais, jų kompetencija, prieš tai buvusių bylų nagrinėjimo išdavos bei antrinės viktimizacijos baimė – visa tai lemia nedidelius pranešimų skaičius.

Sudaryta atsižvelgiant į 195 interviu atliktais su teisėsaugos pareigūnais, prokurorais, paramos aukoms paslaugų tiekėjais bei nevyriausybinių organizacijų atstovais dešimtyje Europos šalių, ataskaita siekiama didinti visuomenės bei teisėsaugos pareigūnų sąmoningumą neapykantos nusikaltimų, nukreiptų prieš LGBT asmenis, srityje bei paskatinti pranešimus. Įgyvendindami projektą, asociacija LGL taip pat vykdo sąmoningumo ir kompetencijų didinimui skirtus mokymus policijos pareigūnams, kuriuos veda Lietuvos policijos mokyklos viršininko pavaduotojas Vilius Velička bei asociacijos LGL Valdybos narė Aliona Palujanova.

Projektą įgyvendina tarptautiniai partneriai: Brešos universitetas (Italija), Cavaria (Belgija), Bilitis išteklių centras (Bulgarija), GLAS (Bulgarija), Zagreb Pride (Kroatija), PRAKSIS (Graikija), Colour Youth – Koinotita LGBTQ Neon Athinas (Graikija), Háttér Társaság a Melegekért(Vengrija), Nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL (Lietuva), Lambda Warszawa (Lenkija), Gabinet d’estudis Socials SCCL (Ispanija), Žironos universitetas (Ispanija) ir Galop (Jungtinė Karalystė).