Liepos 10-11 dienomis Ženevoje Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitete pristatytas trečiasis Lietuvos periodinis pranešimas pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą. Komiteto nariai dalyvavo produktyviame ir atvirame dialoge su vyriausybine delegacija, tačiau pabrėžė, kad dar lieka svarbių spręstinų klausimų. Diskusija palietė kelias svarbias žmogaus teisių problemas tarp kurių daug dėmesio buvo skirta ir LGBT teisių
Naujienos / LGBT pasaulyje / Lietuvoje
Visame pasaulyje kovojant su diskriminacija seksualinės orientacijos ir lyties tapatybės pagrindais, gegužės 17-oji yra minima kaip Tarptautinė diena prieš homofobiją ir transfobiją (angl. akronimas IDAHO). Būtent šią dieną 1990 m. Pasaulinė sveikatos organizacija išbraukė homoseksualumą iš ligų sąrašo. Ši data Lietuvoje bus pažymėta renginių savaite „Vaivorykštės dienos“, kurią gegužės 15 – 22 d. organizuoja asociacija
„Pradėkime kalbėti: skaitiniai LBT moterims“ – tai pirmasis bandymas į vieną leidinį surinkti straipsnius, skirtus lesbietėms, biseksualioms ir translytėms (LBT) moterims Lietuvoje. Dėl to, kad šis bandymas pirmasis, o leidinio tema yra apibrėžta tik auditorijos, kuri yra labai plati ir įvairi (jeigu ją apskritai įmanoma apibrėžti, kaip taikliai pastebi Nida Vasiliauskaitė pirmajame leidinio straipsnyje), skaitinius
Vytautas Valentinavičius Ar lietuviai yra homofobiški ar papraščiausiai aseksualūs, tokį klausimą kartu su studijos svečiais: pirmuoju svetainių suaugusiems Baltijos šalyse įkūrėju Radvilu Bubeliu, Lietuvos gėjų lygos valdybos pirmininku Vladimiru Simonko ir burleskos propoguotoja bei kvepalų kūrėja Eglija Vaitkeviče narpliojo laidos „Europos vidury“ autorė Edita Mildažytė. Anot laidoje dalyvavusio Lietuvos gėjų lygos valdybos pirmininko Vladimiro Simonko,
Ar žinote, kad 248 Vilniaus miesto gatvėms suteikti vyriški asmenvardžiai ir tik 39 moterų vardai? Kituose Lietuvos miestuose padėtis ne ką geresnė. Todėl Lygių galimybių plėtros centras kreipiasi į Vilniaus savivaldybę ir Savivaldybių asociaciją, siūlydamas naujiems gatvių pavadinimams naudoti nusipelniusių moterų vardus. Moterys Lietuvoje ne šiaip išstumiamos į paraštes. Jos tampa nematomos kultūros, istorijos, mokslo,
ES įsigaliojo nauja Prieglobsčio direktyva 2011/95/ES. Asociacija LGL (Lietuvos gėjų lyga) sveikina ES pastangas nustatyti trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimus be jokios diskriminacijos seksualinės orientacijos ar lyties tapatybės pagrindais. Homoseksualūs pabėgėliai gali prašyti prieglobsčio Lietuvoje pagal dabar galiojančius teisės aktus,
Šalies ekspertai apskaičiavo, kad Lietuvoje gali būti nuo 17 000 iki 44 000 vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais. ŽIV poveikis homoseksualių ir biseksualių vyrų grupėms neproporcingai didelis. Šių grupių yra visose šalyse. Dažniausiai tokios grupės yra labiausiai pažeidžiamos ŽIV, nes pasižymi labiau rizikingu elgesiu, gauna menkas ŽIV prevencijos ir sveikatos apsaugos paslaugas, yra sumenkinamos
Vasaros pradžioje Lietuva sužinojo, kad yra pirmą kartą įtraukta į sąrašą šalių, galinčių kreiptis dėl finansinės paramos stabdant ŽIV epidemiją. Paramos teikėjas – Globalus fondas kovai su AIDS, tuberkulioze ir maliarija. Praeitą savaitę dešimties nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovai išrinko devynių asmenų NVO tarybą. Ši taryba kartu su valstybinių institucijų atstovais svarstys Lietuvos paraišką Globaliam fondui.
2010 m. lapkričio mėnesį Seime pateikiau LR Lygių galimybių politikos įgyvendinimo darbe įstatymo projektą, kurį parengė Lietuvos gėjų lyga ir kuriam pritarė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Seimo Teisės departamentas projektą įvertino kritiškai, pareikšdamas pastabas, kad projektas atkartoja Lygių galimybių įstatymo normas ir kad Lietuvoje nėra nė vieno įstatymo, kuris reguliuotų tam tikros srities politikos įgyvendinimą.
Rugsėjo 9-11 dienomis Šalčininkų rajone įvyko pirmoji Lietuvoje lesbiečių, biseksualių ir translyčių (LBT) moterų stovykla „Mūsų teisių perspektyvos“. Stovyklos, į kurią susirinko 17 dalyvių, metu buvo sukurta strategija ir veiksmų planas, numatantis, kaip galima didinti LBT moterų matomumą visuomenėje ir gerinti šių moterų sąlygas sveikatos priežiūros įstaigose. Praktiniuose komandos formavimo užsiėmimuose dalyvės kalbėjo apie problemas,
Pirmasis LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) filmų festivalis „Kitoks kinas“ rugpjūčio 25 d. prasidės autobiografine juosta „Aš įamžinau savo meilę“ („I shot my love“, Vokietija, 2009), kurioje gvildenama ne tik homoseksualumo, bet ir tautiškumo, patriotiškumo problematika. Filme dokumentininkas dalijasi asmenine patirtimi – atskleidžia trišalius savo paties, vokiečio vaikino ir motinos, Izraelio patriotės, santykius. Anot
Lietuvių tautinio centro (LTC) pirmininkas Ričardas Čekutis, kuris buvo vienas iš šių metų radikalių nacionalistų maršo Vilniuje organizatorių, duodamas interviu portalui lrytas.lt teigė neleisiąs organizuoti „iškrypėlių parado kaip didžiausio parado mūsų valstybėje“. Pasak jo, „kad ir ką bandytų globalistai daryti, jiems tikrai niekas nepavyks, kol mes esame gyvi.“ Primename, kad kitos LGBT eitynės „Baltic pride“ Vilniuje