Pasak premjero, kartu gyvenančių žmonių santykius sureguliuoti reikia, kad jie galėtų įteisinti savo turtinius santykius, gauti informaciją apie partnerį ir nesusituokę. „Tikrai matau galimybę grįžti prie šito klausimo, yra užregistuotos įstatymų pataisos, kurios leistų tinkamai sureglamentuoti teisinius santykius tarp kartu gyvenančių asmenų, kalbant apie jų asmens duomenų apsaugą, turtinius santykius, tai, manau, kad pakankamas reguliavimas
Naujienos / LGBT pasaulyje / Lietuvoje
Š. m. vasario 8-9 dienomis Nacionalinės LGBT* teisių organizacijos LGL žmogaus teisių politikos koordinatorius Tomas Vytautas Raskevičius dalyvavo projekto „Call It Hate: didinant sąmoningumą apie prieš LGBT* asmenis nukreiptus neapykantos nusikaltimus” pradžios susitikime, kuris įvyko Bergamo mieste Italijoje. Projektu siekiama stiprinti asociacijos LGL pastangas kovojant su nepageidaujamu prieš LGBT* asmenis nukreiptų neapykantos nusikaltimų ir neapykantos
Šiuo metu Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedroje vykdomas tyrimas “Religingumas ir seksualumas šiuolaikinėje Lietuvoje”, šio tyrimo metu 2017 m. spalio mėn. buvo atlikta LGBT+ bendruomenės narių apklausa. Apklausos duomenys pristatyti lapkričio 29 d. vykusioje diskusijoje Atviros Lietuvos fonde. Informacija apie šią diskusiją ir pristatytus pirminius tyrimo duomenis rasite čia. Tęsdami tyrimą šiuo metu ieškome LGBT+
2017 metų lapkričio-gruodžio mėnesiais vykęs trečiasis Europos Komisijos elgesio kodekso, skirto kovoti prieš neapykantos kalbą internete, stebėsenos procesas atskleidė, kad socialiniai tinklai Europoje pašalina iki 70 % neapykantos kalbos atveju, apie kuriuos praneša nevyriausybinės organizacijos ir valstybės institucijos. Trečiojo stebėsenos proceso metu, Nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL socialiniams tinklams „FaceBook“ ir „YouTube“ pranešė apie 105
![@[130078563815512:Augusto Didžgalvio fotografija]](https://www.lgl.lt/assets/179-258x159.jpg "Visuomenė jau gali nominuoti įsimintiniausias 2017 metų žmogaus teisių iniciatyvas")
Nuo sausio 15 d. visuomenė jau gali siūlyti kandidatus Nacionaliniams lygybės ir įvairovės apdovanojimams. Kiekvienais metais šiais apdovanojimais įvertinami labiausiai Lietuvos žmogaus teisių srityje nusipelnę žmonės, organizacijos ir iniciatyvos. Pasak lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės, tradicija tapę apdovanojimai padeda kiekvieną kartą iš naujo pamatyti, kokia įvairi ir atkakli iš tiesų yra Lietuva. „Svarbu valstybiniu mastu
Laikrodžių rodyklėms skaičiuojant paskutiniąsias 2017-ųjų valandas ir minutes, svarbu trumpam sustoti, atsigręžti ir įvertinti, ką lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių (LGBT) asmenų judėjimas Lietuvoje sugebėjo pasiekti ir kokie politiniai bei socialiniai reiškiniai turės įtakos mūsų bendruomenės interesams ateinančiais metais. 2016-ųjų metų Seimo rinkimai ir po jų susiformavusi „valstiečių“ ir „socialdarbiečių“ frakcijų koalicija mūsų bendruomenei nežadėjo
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, jog žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Tačiau pagrindinis šalies įstatymas taip pat numato, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją yra nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Neapykantos kurstymas yra viešas skleidimas (žodžiu,
2017-ieji Nacionalinei LGBT* teisių organizacijai LGL buvo jaudinančių iššūkių ir įkvepiančių laimėjimų metai. Jūsų paskatinimo ir paramos dėka LGL įgyvendino daugybę svarbių veiklų siekiant pagerinti LGBT* žmogaus teisių situaciją Lietuvoje. Visų pirma, šie metai tapo įkvepiančiu proveržiu nacionaliniuose teismuose užtikrinant translyčių asmenų žmogaus teises. Svarbu ir tai, kad 2017 metais Europos Žmogaus Teisių Teismas atkreipė
Saugi Lietuva – tai saugūs ir patys pažeidžiamiausi mūsų visuomenės nariai. Deja, įstatymų leidėjas jau daugiau nei šešiolika metų piktybiškai neveikia ir atsisako apsaugoti labai nedidelę savo skaičiumi, bet itin pažeidžiamą Lietuvos visuomenės grupę, būtent – translyčius asmenis. Nors įpareigojimas įstatymu sureguliuoti lyties keitimo sąlygas ir tvarką numatytas dar 2001 metais įsigaliojusioje Civilinio kodekso redakcijoje,
Š. m. gruodžio mėnesį išleista Nacionalinio lygybės ir įvairovės forumo (NLĮF) veiklą pristatanti ataskaita. Gausiai iliustruotoje NLĮF veiklos ataskaitoje pateikiama informacija apie forumą sudarančias organizacijas, forumo veiklą, įgyvendintus projektus ir išleistus leidinius. Ypatingas dėmesys ataskaitoje skiriamas bendrai Nacionalinio lygybės ir įvairovės forumo ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos iniciatyvai – Nacionaliniams lygybės ir įvairovės apdovanojimams, kurie
Š. m. lapkritį Suomijos LGBT* teisių organizacijos „Seta“ mokymų koordinatorė Marita Karvinen ir projektų koordinatorė Terhi Aaltonen dvi savaites viešėjo Vilniuje, dalyvaudamos mainų programoje tarp organizacijos „Seta – LGBT Rights in Finland“ ir nacionalinės LGBT* teisių asociacijos LGL. NVO mainai tarp „Seta“ ir LGL yra „Vaivorykštės teisių“ projekto dalis. Šie mainai buvo skirti užtikrinti abipusį
2017 m. rugsėjo 1 dieną Lietuvoje įsigaliojo Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, kurios nuostatos, be kita ko, draudžia moksleiviams teikti psichikos ar fizinei sveikatai žalingą, klaidinančią, tendencingą ir vienpusę informaciją, skatinti moksleivių nepasitenkinimą savo kūnu, išvaizda ar seksualine orientacija bei raginti nepriimti šių savo savybių. Tačiau panašu, kad iki šiol ne