Atsakas į gėjų pažeidžiamumą ŽIV infekcijai Lietuvoje – neefektyvus

Šalies ekspertai apskaičiavo, kad Lietuvoje gali būti nuo 17 000 iki 44 000 vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais.
ŽIV poveikis homoseksualių ir biseksualių vyrų grupėms neproporcingai didelis. Šių grupių yra visose šalyse. Dažniausiai tokios grupės yra labiausiai pažeidžiamos ŽIV, nes pasižymi labiau rizikingu elgesiu, gauna menkas ŽIV prevencijos ir sveikatos apsaugos paslaugas, yra sumenkinamos socialiniame lygmenyje ir jaučia gėdą bei patiria diskriminaciją.
Tačiau visuomenės sveikatos politikos formuotojai labai ribotai suvokia homoseksualių vyrų pažeidžiamumą bei poreikius ŽIV prevencijos srityje. Ypač neišvystyta priežiūra, tyrimai, stebėsena, kurie reikalingi efektyviai politikai sukurti ir intervencijoms įgyvendinti. Trūksta strateginės informacijos išsamiai įvertinti homoseksualių vyrų situaciją šalyje. Homoseksualių ir biseksualių vyrų grupė laikoma neprioritetine palyginus su kitomis labiausiai pažeidžiamomis grupėmis.
Dėl plačiai paplitusio neigiamo požiūrio į homoseksualumą visuomenėje bei sveikatos priežiūros sistemoje, vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais norėdami gauti kvalifikuotų sveikatos priežiūros paslaugų, susiduria su reikšmingomis kliūtimis. Socialinė diskriminacija įvairiose šių gyventojų grupėse yra pagrindinė prastų fizinės ir psichinės sveikatos rodiklių priežastis.
Be to, neproporcingai kenčiantys nuo LPI ir ŽIV, homoseksualūs asmenys dėl nuolatinio streso, socialinės atskirties bei neteikiamų specializuotų sveikatos priežiūros ir pagalbos paslaugų, dažniau patiria depresiją, nerimą, daugiau rūko ir piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotikų ir bando nusižudyti.
ŽIV prevencijos paslaugų homoseksualiems vyrams apimtis ir aprėptis labai ribota. Trūksta konsultavimosi su gėjais kaip paslaugų gavėjais. Bendradarbiavimas su gėjus ir biseksualius vyrus atstovaujančiomis organizacijomis teikiant paslaugas irgi labai mažas.

Sveikatos darbuotojai mažai mokomi apie homoseksualumą ir ŽIV susijusias problemas. Dėl to sveikatos priežiūros specialistai dažnai neturi pakankamų gebėjimų teikti tinkamas paslaugas gėjams, susijusias su ŽIV.

Akivaizdu, kad Lietuvoje turi būti plečiamos „žemo slenksčio“ paslaugos, skirtos vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais, ir NVO turi būti skatinamos labiau dalyvauti šioje veikloje. Būtina reguliariau atlikti elgsenos tyrimo apklausas, siekiant sukurti tikslią vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais, elgsenos stebėseną.

Atsakas į gėjų pažeidžiamumą ŽIV infekcijai gali būti efektyvus tik nuolat telkiant ir stiprinant šalies homoseksualų ir biseksualų bendruomenės organizacijas ir grupes bei jų lyderystę ir siekiant, kad homoseksualių ir biseksualių vyrų grupės būtų įtrauktos į nacionalinės ŽIV prevencijos politikos priemones.
 Asociacijos LGL pranešimas Pasaulinės AIDS dienos proga