“Įvairovė Lietuvoje – sėkminga darbo su jaunimu patirtis įveikiant homofobiją ir ksenofobiją”

Įvairovė Lietuvoje – sėkminga darbo su jaunimu patirtis įveikiant homofobiją ir ksenofobiją

2010 02 26 d. LGBT centre įvyko aštuntasis paprojekčio “Partnerystė už lygias teises” seminaras Įvairovė Lietuvoje – sėkminga darbo su jaunimu patirtis įveikiant homofobiją ir ksenofobiją

Kadangi seminaras nagrinėjo jaunimui aktualias temas, į jį sugužėjo virš 30 jaunimo NVO atstovų bei aktyvių visuomenės veikėjų iš įvairių miestų: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Alytaus.

Seminaro metu psichologas R. Komičius pristatė pranešimą „Jaunuolių pozityvaus požiūrio formavimas: programų specifika ir rekomendacijos“, kuriame aptarė vykdytą tyrimą „psichosocialinių įgūdžių formavimo programos 9-12 klasėms vertinimas“. Kalbėjome apie tipines jaunuolių psichosocialines problemas, jų priežastis ir pasekmes, aptarėme vidinį vertybių ir emocijų konfliktą, lektorius pasidalino atlikto tyrimo rezultatais apie tolerancijos lavinimą.

D.Paulauskas kalbėjo apie įvairovės politiką viešajame sektoriuje, apie valstybės politiką, kuri nevykdo jokių LGBT jaunimo tyrimų, programų, kampanijų prieš homofoniją. Lektorius pabrėžė, kad Lietuvoje bendra NVO jaunimo įvairovės politika yra silpna ir deklaratyvaus pobūdžio, kad net nėra vieningos įvairovės politikos koncepcijos, taip pat NVO nepakankamai bendradarbiauja tarpusavyje, įgyvendinant jaunimo įvairovės politiką.

B.Sabatauskaitė dalinosi mintimis, kaip svarbu įvertinti savo organizaciją, ar jį pakankamai atvira visiems, aiškino, kam reikalinga įvairovė, dalinosi geros praktikos pavyzdžiais.

Seminaro dalyviai pripažino ,kad be įvairovės nesukursime lygybės, socialinės valstybės, tarpusavio dialogu paremtos visuomenės. Buvo įvardinti žingsniai, vedantys lyg tolerancijos ir įvairovės įdiegimo organizacijoje: kad svarbu pradėti nuo to, jog reikia suprasti vieni kitus, atsižvelgiant į tokius faktorius kaip kalba, kultūra, nežinomybės baimė, informacijos prieinamumas; reikia atpažinti kliūtis (pinigai, laikas, įgūdžiai, fizinės kliūtys, buvimas “kitokiu”); peržengti nusistatymus (išankstiniai nusistatymai ir stereotipai; kalbėtis šiomis temomis su organizacijos nariais.

Diskusijų metų, ieškant atsakymų kaip sumažinti homofobijos ir ksenofobijos apraiškas Lietuvos jaunimo nevyriausybinėse organizacijose, dalyviai įvardino NVO bendradarbiavimo reikšmę jaunimo šviečiamojoje veikloje, apimant kuo platesnį įvairovės kontekstą. Buvo siūloma švęsti kartu kitų kultūrų šventes, organizuoti renginius įtraukiant „atstumtųjų“ grupes. Dalyviai pritarė, kad svarbu atpažinti savo nusistatymus ir stereotipus ir kovoti su jais, pritaikyti savo veiklos programą taip, kad nariai kartu praplėstų savo akiratį, sužinodami apie mūsų tokią įvairią visuomenę ir motyvuoti savo organizacijos narius užsiimti „įtraukimo“ veikla.