Naciai homoseksualumą laikė liga, todėl homoseksualius žmonės persekiojo, suimdavo ir kalino juos koncentracijos stovyklose. Apie tai, ar homoseksualūs žmonės nacių režimo laikotarpiu Lietuvoje buvo persekiojami, istorija nutyli. Dėl istorinių šaltinių šia tema stokos retas istorijos žinovas gali apie tai kalbėti, juolab nesiima plačiau ją tyrinėti. Informacijos neturi Valstybinio Vilniaus Gaono Istorijos tyrimų skyriaus vedėja Neringa
Naujienos / Žmogaus teisės
Teisinio lytinės tapatybės pripažinimo ir prieigos prie būtinų sveikatos priežiūros paslaugų nebuvimas Lietuvoje lemia, kad translyčiai jaunuoliai susiduria su įvairialypiais iššūkiais mokslo ir darbo aplinkoje. Neturėdami galimybės pakeisti asmens tapatybės dokumentus, gauti būtinas sveikatos priežiūros paslaugas ir nuolat susidurdami su Lietuvos visuomenėje vyraujančia transfobija, translyčiai jaunuoliai patiria socialinę atskirtį ir dažnai neturi galimybės siekti išsilavinimo
Rugsėjo 9 dieną Bratislavoje (Slovakija) Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL atstovai organizavo pirmąjį projekto „Sąmoningumo didinimas dėl vaivorykštės šeimų Europoje priėmimo įtraukiose visuomenėse (R.I.S.E.)“. LGBT teisių advokacijos organizacijos iš Latvijos, Lenkijos, Bulgarijos, Rumunijos ir Slovakijos, vedamos asociacijos LGL, suvienijo jėgas siekdamos sukurti geresnę socialinę ir teisinę aplinką LGBT šeimoms. Susitikimo metu partneriai aptarė pagrindinius projekto tikslus
1995 metų rugsėjo 30 diena, Lietuvos rytas, Audra Telksnienė Rytoj viso pasaulio gėjai ir lesbietės švenčia “Atvirumo dieną”. Tačiau kalbėti apie savo seksualinę orientaciją Lietuvoje kol kas išdrįsta retas homoseksualistas. Į neseniai Vilniaus senamiestyje įkurtą gėjų barą “Amsterdamo klubas” išdrįsta užeiti taip pa t ne kiekvienas. “Kai mes taip staiga išėjome į viešumą, nemažai to
1995 metai, gruodžio 16 d., aut. Audra Telksnienė, “Lietuvos rytas” 25 metų Aušra Chopaitė ir 41 metų Irena Vanglikaitė metus gyvena kartu. Gatvėje jos dažnai vaikšto viena kitai įsikibusios į parankę. Tarp jaunesnės Aušros ir keturiasdešimtmetį peršokusios Irenos – šešiolikos metų skirtumas. Paklaustos, kuo aplinkiniai jas dažniausiai palaiko – mama su dukra, draugėmis ar įtaria,
Rugsėjo 5 dieną Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL surengė LGBT jautrumo mokymus nacionalinio transliuotojo LRT žurnalistams. LGL surengtų mokymų metu siekta padidinti žurnalistikos profesionalų sąmoningumą kovojant su nepageidaujamais homofobijos, bifobijos ir transfobijos reiškiniais žiniasklaidoje. Mokymų metu žurnalistams buvo pristatytos LGL kartu su tarptautiniais „E.T.HO.S.“ projekto partneriais parengtos gairės žiniasklaidos atstovams pranešant LGBT žmogaus teisių klausimais.
2019 09 04 \ Šiandien prasideda šeštasis Vilniaus queer festivalis „Kreivės“. Tarp jo viešnių – ir gerai žinoma queer kino tyrinėtoja Dagmar Brunow. Festivalyje D. Brunow pristatys Barbaros Hammer filmą „Nitratiniai bučiniai“ ir kartu su kitais žiuri nariais vertins „Kreivių“ konkursinę programą. Dagmar Brunow yra viena iš Hamburgo tarptautinio queer filmų festivalio programų sudarytojų, Švedijos
Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL vadovą Vladimirą Simonko pelnytai galima vadinti LGBT žmogaus teisių judėjimo Lietuvoje metraštininku. 1995 metais kartu su savo partneriu Eduardu pirmasis Lietuvoje išdrįsęs viešai prabilti apie seksualinę orientaciją, šiandien jis atvėrė kruopščiai LGBT bendruomenės centro bibliotekoje saugomą lietuviškos spaudos archyvą, kuriame surinktos LGBT bendruomenės atstovų atsiskleidimo istorijos. Kokį poveikį pirmųjų LGBT
Tarptautinė LGBT organizacija „OutRight Now“ paskelbė ataskaitą, kurioje pristatomos daugelyje pasaulio šalių taikomos LGBT žmonių „gydymo“ praktikos. Kai kuriose Lotynų Amerikos, Australijos, Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse sustiprėjo diskusijos dėl vadinamosios LGBT žmonių „gydymo“ praktikos draudimo. Tačiau kai kuriose pasaulio valstybėse sąmoningumas šiuo klausimu vis dar yra nepakankamas. „OutRight Now“ ataskaitos tikslas – pakeisti susidariusią
2019 08 28 \Vilniaus queer festivalis „Kreivės“ kviečia pažvelgti į neheteroseksualių moterų patirtis vėlyvuoju sovietmečiu. Trumpametražį dokumentinį filmą „Laimingi metai“ sukūrė režisierės iš Ukrainos Svitlana Shymko ir Galina Yarmanovos, viena jų – Svitlana Shymko – lankysis ir „Kreivių“ festivalyje rugsėjo 4–8 dienomis. Svitlana Shymko, yra baigusi tarptautinę „DocNomads“ dokumentinio kino programą, šiuo metu studijuoja lyčių studijas. Jos
Rugpjūčio 27 dieną fotografijų paroda „Įvairovės veidai“ apsilankė Plungės rajono savivaldybės kultūros centre, kur vyko informacinis-edukacinis renginys „Religijų ir įsitikinimų įvairovė Lietuvoje: iššūkiai ir perspektyvos“ kartu su sociologe, Vytauto Didžiojo universiteto profesore Milda Ališauskiene. Renginio metu Šakių kultūros centre taip pat buvo eksponuojama fotografijų paroda „Įvairovės veidai“. Renginio dalyviai gavo nemokamą fotografijų parodos katalogo kopiją.
Psichiatras, Vilniaus universiteto profesorius ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas Dainius Pūras įsitikinęs, kad viešojoje erdvėje plačiai nagrinėti Biržų ir Žiežmarių atvejai, kai vietos bendruomenės pasipriešino bendruomeninių vaikų globos namų ir asmenų su negalia namų statyboms, tėra gilesnės ir sudėtingesnės problemos simptomai. Kol visuomenė kaltina Biržų ir Žiežmarių bendruomenes nebrandumu, D. Pūras ragina giliau pažvelgti