Nuo pat Tarptautinės žmogaus teisių chartijos dokumentų įsigaliojimo 1976-aisiais, Jungtinių Amerikos Valstijų Valstybės departamentas rengia žmogaus teisių situacijos pasaulyje ataskaitas. 2020 m. kovo 11 d. paskelbtoje 2019 metų ataskaitoje kaip ir kasmet vertinamas valstybių prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje laikymasis, tokiu būdu siekiant atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į esminius žmogaus teisių ribojimus ir pažeidimus.
Naujienos / Žmogaus teisės
Kurdama laidą apie dviejų homoseksualių vyrų tėvystės patirtis žurnalistė Elena Reimerytė negalėjo net įsivaizduoti, kokio visuomenės atsako sulauks ši tema. Londone kurianti žurnalistė prisipažįsta buvusi nustebinta, kai homofobiškai nusiteikusi minia organizavo protestą prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, o sprendimą vertinant laidos turinį turėjo priimti ir nacionalinis transliuotojas. Vis dėlto, kūrėja tikina sulaukusi ir didelio
Vasario 22 dieną Europa mini Nusikaltimų aukų dieną. Deja Lietuvoje neapykantos nusikaltimai neretai yra vertinami kaip mažiau reikšmingi ir pavojingi, o neapykantos motyvas, nepaisant LR baudžiamajame kodekse įtvirtinto reguliavimo, dažnai nėra įvertinamas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Siekiant efektyvesnio teisėsaugos atsako į neapykantos nusikaltimus, LGL kartu su partneriais išleis interaktyvią mokomąją priemonę, kurios dalis yra šie
2019 metai buvo reikšmingi LGBT bendruomenei dėl svarbių laimėjimų ginant savo teises nacionaliniuose ir supranacionaliniuose teismuose. Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto profesorius Vytautas Mizaras šiame interviu apžvelgia pagrindinius LGBT žmogaus teisių laimėjimus praėjusiais metais bei svarsto, kokių teisinių priemonių būtų galima imtis siekiant įtvirtinti LGBT bendruomenės teises ateityje. – Prieš metus kartu su kolegomis buvote
2020 metų balandžio 9 dieną Nacionalinio lygybės ir įvairovės forumo ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos iniciatyva organizuojami Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai Lietuvoje bus rengiami jau septintąjį kartą. Nuo 2014 metų, kai renginys buvo organizuotas pirmą kartą, iniciatyva išaugo į kasmetinę šventę, kuri lygybės ir įvairovės srityje dirbantiems aktyvistams prilygsta metų renginiui. Kam ir kokiomis
Nuo viltingų LGBT bendruomenei 2001-ųjų įvykių Amsterdame praėjus beveik dvidešimtmečiui, liko vos šešios Europos Sąjungos valstybės, kuriose tos pačios lyties porų santykiai teisiškai nepripažįstami, o vaivorykštės šeimas sukūrę piliečiai lieka už įstatymo ribų.
Šiandien sukanka 75 metai, kai 1945 metais buvo išlaisvinta Aušvico koncentracijos stovykla. Sausio 27 dieną išgyvenusieji nacizmo pragarą ir jo aukų artimieji ten sugrįš paminėti Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL kviečia prisiminimu pagerbti tūkstančių homoseksualių asmenų, nužudytų dėl nacių režimo vykdyto genocido, atminimą. Apie tragišką homoseksualių asmenų lemtį mirties stovyklose
Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL, bendradarbiaudama su Europos Komisija, „Facebook“, „Instagram“, „Twitter“, „YouTube“ ir „Google+“, vykdo socialinių tinklapių stebėseną dėl neapykantos kalbos seksualinės orientacijos pagrindu. Džiaugiamės penktojo stebėsenos ciklo rezultatais ir tikimės, kad netrukus „Facebook“ taps dar saugesne vieta kiekvienam vartotojui.
2020 m. sausio 14 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas) paskelbė sprendimą byloje Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 41288/15), kuriuo konstatavo, kad Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 14 straipsnį (diskriminacijos uždraudimas) kartu su 8 straipsniu (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) ir 13 straipsnį
2020 m. sausio 14 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbs sprendimą byloje Pijus Beizaras ir Mangirdas Levickas prieš Lietuvą (41288/15), kuri, tikėtina, taps kelrodžiu tolimesniam LGBT teisių vystymuisi ir sisteminių LGBT teisių pažeidimų šalinimui Lietuvos ir Europos lygmeniu. Specialiai Nacionalinei LGBT teisių organizacijai LGL, atstovavusiai pareiškėjų interesus nuo proceso nacionalinėse instancijose pradžios, sprendimą jo paskelbimo
Ar kada susimąstėte, ką Lietuvos mokyklose tenka patirti LGBT+ (lesbietės, gėjai, biseksualūs ir translyčiai) vaikams ir paaugliams? Kitų moksleivių patyčios, smurtas, homofobiniai pareiškimai, nuskambantys pamokų metu… Skaudžią realybę už šalies mokyklų uždarų durų atskleidžia LGBT+ moksleiviai. Atsiskleidęs tapo patyčių objektu Vilniaus Balsių progimnazijoje besimokantis Rytis (vardas pakeistas, tačiau redakcijai žinomas) kaip LGBT+ asmuo draugams atsiskleidė
2019 m. lapkričio 26 d. Briuselyje grupė naujojo Europos Parlamento (EP) narių kartu su LGBTI teisių NVO atstovais iš Lenkijos ir Lietuvos aptarė opiausias diskriminacijos ir neapykantos prieš LGBT asmenis problemas. Be akivaizdžių institucinės homofobijos apraiškų Lenkijoje, europarlamentarų kritikos taip pat sulaukė daugiau nei 10 metų Lietuvoje galiojantis Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas,