Atkuriamasis teisingumas suteikia daug galimybių reaguoti į skirtingus nusikaltimus ir išspręsti įvairius konfliktus. Neapykantos nusikaltimai, paprastai apibrėžiami kaip nusikaltimai, kai kaltininko neigiamas nusiteikimas prieš bet kurią žmonių grupę yra svarbus veiksnys pasirenkant savo auką. Neapykantos nusikaltimai, ypač neapykanta dėl rasės, yra įsisenėję reiškiniai, tačiau politikos formuotojai šią problemą ilgą laiką ignoravo. Tik neseniai jie tapo reikšminga viešosios politikos sritimi. Ir tai neišvengiama, nes neapykantos nusikaltimai įvyksta dėl rasinių, religinių motyvų, negalios, amžiaus ir kitų aplinkybių. Dažnai pranešama, kad LGBTI bendruomenės sulaukia įvairiausių homofobinių išpuolių – žodinių grasinimų, fizinių užpuolimų, žmogžudysčių ir kt.

Nusikaltimams prieš LGBTI asmenis turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, nes jie daro tiesioginį poveikį pagrindinėms žmogaus teisėms. Ieškant praktikos ir strategijų, galinčių subalansuoti visuomenėje tvyrančią įtampą ir spręsti integracijos bei nelygybės problemas, gali būti pasitelkiami atkuriamojo teisingumo principai ir praktika. Bendruomenių, kaip neapykantos nusikaltimų šalių, reikšmė rodo, kad atkuriamoji idėja iš tiesų gali būti tinkama holistiniam požiūriui. Remiantis atkuriamojo teisingumo teorijomis, atkuriamasis teisingumas suteikia galimybę spręsti jautrias ir sudėtingas problemas, tokias kaip neapykantos nusikaltimai. Atkuriamoji praktika grindžiama įtraukimo, pagarbos, tarpusavio supratimo ir savanoriško bei sąžiningo dialogo principais. Atkuriamasis teisingumas yra labai svarbus kuriant tiltus tarp įvairių kultūrų ir integruojant tam tikras grupes į visuomenę. Būtent todėl atkuriamojo teisingumo priemonės, čia yra labai tinkamos, todėl jų taikymas turėtų būti skatinamas.

Atkuriamojo teisingumo poreikis LGBT bendruomenėje

Verta paminėti Sasekso neapykantos nusikaltimų projektą, kurio tikslas buvo ištirti netiesioginį neapykantos nusikaltimų poveikį – kaip neapykantos išpuoliai prieš bendruomenės narius veikia kitų tos bendruomenės narių mintis, emocijas ir elgesį. Projekto metu pagrindinis dėmesys buvo skiriamas LGBTI ir musulmonų bendruomenėms ir buvo naudojami įvairūs tyrimo metodai. Pateikiamos šios pagrindinės tyrimo išvados:

• „61 proc. LGB ir T bei musulmonų dalyvių renkasi ne kalėjimų sistemą, o atkuriamąjį teisingumą kaip baudžiamosios teisenos reakciją į neapykantos nusikaltimus.“
• „LGB ir T dalyviai suvokė, kad atkuriamasis teisingumas yra naudingesnis nukentėjusiajam ir pažeidėjui, ir buvo labiau patenkinti atkuriamuoju teisingumu, palyginti su griežtesne bausme“.

Interviu apie atkuriamąjį teisingumą respondentai manė, kad mažiau tikėtina, jog kaltininkas kerštaus, nei tie dalyviai, kurie dalyvavo interviu apie kalėjimų sistemą. Respondentai taip pat ne taip piktai reagavo į susitarimus, pasiektus per atkuriamąjį teisingumą nei tuo atveju, kai kaltininkas buvo nubaustas laisvės atėmimo bausme. Tyrimo dalyviai pripažino, kad atkuriamasis teisingumas yra naudingesnis tiek nusikaltėliams, tiek aukoms. Dalyviai taip pat manė, kad atkuriamasis teisingumas yra naudingesnis LGBT bendruomenei ir visai visuomenei nei kalėjimo bausmė. Taigi tikslinės bendruomenės mano, kad atkuriamasis teisingumas yra tinkamas atsakas į neapykantos nusikaltimus.

LGBTI neapykantos nusikaltimai Jungtinėje Karalystėje

Anglijos ir Velso policija ir Jungtinės Karalystės Karūnos prokuratūros tarnyba susitarė neapykantos nusikaltimus apibrėžti kaip „bet kokį baudžiamąjį nusižengimą, kurį auka ar bet kuris kitas asmuo suvokia kaip priešiškumą ar išankstinį nusistatymą“ (Jungtinės Karalystės Karūnos prokuratūros tarnybos svetainė) dėl rasės, religijos, seksualinės orientacijos, negalios ar lytinės tapatybės. Anglijoje ir Velse neapykantos nusikaltimų pavyzdžiai gali būti užpuolimai, žmogžudystės, nusikalstama žala, seksualinis užpuolimas, įsilaužimai ir priekabiavimas. Neapykantos incidentai gali apimti žodinę prievartą, patyčias, smurto grėsmę ir priekabiavimą internete („Citizens Advice“ svetainė).

„Stonewall“ užsakymu 2017 metais Bachmann ir Gooch atliktas tyrimas rodo LGBTI neapykantos nusikaltimų lygį Jungtinėje Karalystėje. Pagrindinės išvados yra šios:

• Vienas iš penkių LGBTI asmenų per pastaruosius 12 mėnesių patyrė neapykantos nusikaltimą ar incidentą dėl savo seksualinės orientacijos ir (arba) lytinės tapatybės.
• Du iš penkių translyčių žmonių per pastaruosius 12 mėnesių patyrė neapykantos nusikaltimą ar incidentą dėl savo lytinės tapatybės.
• LGB asmenų, praėjusiais metais patyrusių neapykantos nusikaltimus ar įvykius dėl seksualinės orientacijos, skaičius nuo 2013 metų išaugo 78 proc.
• Keturi iš penkių LGBTI asmenų, patyrusių neapykantos nusikaltimą ar incidentą, nepranešė apie tai policijai.
• Vienas iš dešimties LGBTI žmonių patyrė prievartą internete, nukreiptą prieš juos asmeniškai. Translyčių asmenų, tiesiogiai patyrusių transfobinę prievartą internete, skaičius siekia vieną iš keturių.

Apie LGBTI neapykantos nusikaltimus taip pat nėra pakankamai pranešama. Dauguma LGBTI žmonių, patyrusių neapykantos nusikaltimą, nepranešė apie tai policijai ar palaikymo organizacijai. Nacionalinės LGBTI apklausos surinkti duomenys įvardija daugybę pranešimo trūkumo priežasčių. Dažniausios priežastys yra šios: netinkamos policijos reakcijos baimė; manymas, kad nusikaltimas nebuvo pakankamai sunkus; pakartotinio neapykantos nusikaltimų atvejo baimė; ar įsitikinimas, kad pranešimai nieko nepakeistų. Vyresni LGBTI žmonės gali mažiau pasitikėti policija dėl ankstesnio jų seksualumo kriminalizavimo. 1967 m. Seksualinių nusikaltimų įstatymas pirmą kartą įteisino homoseksualumą Anglijoje ir Velse. Kitų Jungtinės Karalystės teisės aktų nuostatos buvo suvienodintos 2000 metais, kai buvo nustatyta 16 metų amžiaus riba sutikimui dėl heteroseksualių ir homoseksualių santykių.

Atkuriamojo teisingumo pasitelkimo kovojant su neapykantos nusikaltimais nauda

Atkuriamasis teisingumas gali tapti alternatyviu būdu siekiant kovoti su LGBTI neapykantos nusikaltimais, nes tai yra savarankiškas procesas, kuriuo siekiama pašalinti asmens patirtą žalą. Taip pat gali būti atsižvelgiama į pasikartojantį neapykantos nusikaltimų pobūdį. Atkuriamojo teisingumo nauda gali būti pati didžiausia tiems, kurie nukentėjo nuo sunkių nusikaltimų, nes jie dažnai patiria didžiausią ilgalaikę žalą. Neapykantos nusikaltimas yra sunkus nusikaltimas, kuris gali turėti ilgalaikį poveikį nukentėjusiems žmonėms. Tai reiškia, kad atkuriamasis teisingumas jiems yra ypač svarbus pasirinkimas, nes jis gali pašalinti šią ilgalaikę žalą, leisdamas ieškoti atsakymų, kodėl įvyko incidentas, paaiškinti, kaip tai privertė juos jaustis, ir atgauti galios bei kontrolės jausmą.

Atkuriamasis teisingumas gali padėti kovoti su išankstiniu nusistatymu. Pavyzdžiui, viena LGBTI neapykantos nusikaltimų auka pasakojo, kad ji pasinaudotų galimybe susitikti su pažeidėjais per atkuriamojo teisingumo procesą, kad galėtų paneigti jų požiūrį į savo seksualumą ir atgrasyti juos nuo neapykantos.

Atkuriamasis teisingumas taip pat skatina empatiją ir supratimą, todėl daugeliui žmonių, kenčiančių nuo neapykantos nusikaltimų, šis procesas atrodo naudingas. Tai gali būti vienareikšmiškai naudinga kenčiantiems nuo neapykantos nusikaltimų, nes prieš juos įvykdyti nusikaltimai dažnai motyvuojami išankstiniu nusistatymu. Kova su išankstiniu nusistatymu ir žmogiškumo parodymas gali pakirsti įsitikinimus, kurie verčia žmones daryti neapykantos nusikaltimus. Atkuriamasis teisingumas pažeidėjui parodo aukos žmogiškumą. Žmogui, einančiam gatve daug lengviau reikšti neapykantą nei susitikti su auka ir išgirsti, kad dėl patirto incidento jis kenčia nuo panikos priepuolių.

Ilgalaikis atkuriamojo teisingumo poveikis galėtų sumažinti padarytų neapykantos nusikaltimų skaičių, nors dar reikia atlikti papildomus tyrimus. Tyrimai parodė, kad atkuriamasis teisingumas sumažina pakartotinius nusikaltimus 14 proc.

Atkuriamojo teisingumo tinkamumo suvokimas

Kai kurie specialistai atkuriamąjį teisingumą regi tik kaip būdą „atsikratyti“ nesunkiais nusikaltimais. Tai neapima visos atkuriamojo teisingumo taikymo srities. Atkuriamasis teisingumas gali būti pasitelkiamas visų rūšių nusikaltimams, įskaitant atvejus, kai kažkas atlieka laisvės atėmimo bausmę. Jis gali būti pasitelkiamas kartu su teismo nuosprendžiu arba vietoje baudžiamojo persekiojimo. Neapykantos nusikaltimai yra sudėtinga ir opi problema, tačiau tai nebūtinai turėtų užkirsti kelią neapykantos aukai suteikti galimybę dalyvauti atkuriamajame teisingume.

Atliktais tyrimais nustatyta, kad vyrauja skirtingas požiūris į tai, ar atkuriamasis teisingumas yra tinkamas neapykantos nusikaltimų atvejais. Kai kurie žmonės skeptiškai vertina atkuriamojo teisingumo pasitelkimą neapykantos nusikaltimams dėl baimės, kad šis procesas gali dar labiau juos sutrikdyti. Galimas ir nenoras susidurti su žmonėms, kurių ideologiniai įsitikinimai ir požiūriai į neapykantą yra labai skirtingi. Buvo nustatyta, kad kai kurie neapykantą patyrę žmonės teigė, kad būtų norėję dalyvauti atkuriamojo teisingumo procese, o kiti teigė, kad jie tokių paslaugų nenorėtų. Buvo susirūpinta, kad atkuriamojo teisingumo procesas gali neigiamai paveikti auką, tačiau nė vienas dalyvių nesakė, kad neapykantos paveiktas asmuo neturėtų turėti galimybės pats priimti šio sprendimo.

Straipsnyje „Kodėl aš pasitelkiu atkuriamąjį teisingumą neapykantos nusikaltimų konferencijai“, Markas Waltersas pateikė LGBTI asmenų suvokimo apie atkuriamąjį teisingumą ir griežtesnes bausmes (tokias kaip ilgesnės kalėjimo bausmės už neapykantos nusikaltimus) įrodymus. Tyrimo, atlikto vykdant „Sasekso neapykantos nusikaltimų“ projektą, metu nustatyta, kad LGBTI žmonės atkuriamąjį teisingumą suprato kaip pakartotinio nusikalstamumo prevencijos priemonę, padedančią nusikaltėliams suprasti savo padaryto nusikaltimo padarinius, o neapykantos aukoms suteikia galimybę atsigauti po patirto incidento.

Žmonės, patyrę nusikaltimus dėl savo tapatybės, gali turėti daugybę sudėtingų poreikių, susijusių su psichine sveikata ar piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis. Jie taip pat gali turėti didesnį pažeidžiamumą dėl savo ankstesnių LGBTI neapykantos nusikaltimų patirties ir paties neapykantos nusikaltimų pobūdžio. Įvykus neapykantos nusikaltimui asmuo jaučia neapykantą aukai dėl to, kas ji yra, ir tai gali paveikti aukos saugumo jausmą. Daugelis nuo neapykantos nusikaltimų nukentėjusių žmonių, ne tik patyrusių LGBTI neapykantos nusikaltimų, nuolat saugosi naujo išpuolio. Tačiau tokie poreikiai nebūtinai turi tapti kliūtimi dalyvauti atkuriamajame teisingume. Nukentėję žmonės gali nerimauti, kad yra pažeidžiami, todėl svarbu, kad konsultantai būtų pagarbūs ir jų prioritetas būtų juos apsaugoti. Atkuriamieji konsultantai pritaikys savo praktiką valdant panašius poreikius ir, jei įmanoma, bendrauti su atitinkamomis organizacijomis, kurios taip pat palaikytų asmenį. Paramos organizatoriai turėtų pasitarti su paslaugų vartotojais ir nukreipti juos į atitinkamas paslaugas teikiančias LGBTI organizacijas.

Nukentėjusiųjų įgalinimas naudotis atkuriamuoju teisingumu

Profesionalai, dirbantys su nukentėjusiais nuo neapykantos nusikaltimų, vaidina itin svarbų vaidmenį suteikiant jiems galimybę sužinoti apie atkuriamąjį teisingumą. Tai apima policiją, paramos aukoms paslaugas teikiančius asmenis ir LGBTI organizacijas.

Reikia siekti, kad visoms nusikaltimų aukoms būtų suteikta informacija ir galimybė dalyvauti atkuriamojo teisingumo veiklose. Žmonės, nukentėję nuo LGBTI neapykantos nusikaltimų, turėtų turėti tokias pačias galimybes atkurti teisingumą kaip ir visi kiti. Svarbu, kad pasiūlymas dalyvauti galiotų viso baudžiamosios justicijos proceso metu. Tie, kurie kenčia nuo neapykantos nusikaltimų, turėtų būti įgalioti patys priimti sprendimus dėl atkuriamojo teisingumo. Žmonės, kenčiantys nuo neapykantos nusikaltimų, turi daug priežasčių, dėl kurių nori dalyvauti atkuriamajame teisingume; jiems gali kilti klausimų, pavyzdžiui, „Kodėl aš?“, „Kodėl jiems tai užkliuvo?“, arba jie gali norėti paaiškinti kaltininkui neapykantos nusikaltimo poveikį. Tik pats nukentėjęs asmuo gali nuspręsti, ar atkuriamasis teisingumas gali būti tinkamas konkrečiu atveju.

Svarbu, kad ten, kur asmenys praneša apie neapykantos nusikaltimą, jie būtų informuoti apie savo teisę gauti informaciją apie atkuriamąjį teisingumą ir, kai jie nemato būtinybės pranešti, jie galėtų susisiekti su atkuriamojo teisingumo tarnybomis tiesiogiai.

Bet koks atkuriamojo teisingumo procesas turėtų būti pritaikytas individualiems poreikiams. Atkuriamojo teisingumo konsultantai ir tarpininkai dirba remdamiesi tuo, kad skirtingiems žmonėms reikia skirtingų sprendimų. Atkuriamasis teisingumas gali būti veiksminga priemonė kovojant su LGBTI neapykantos nusikaltimais, kai yra tinkamai organizuojamas atkuriamojo teisingumo procesas. Nors šiame straipsnyje pateikiama atkuriamojo teisingumo intervencijų geroji patirtis, intervencijos turėtų būti pritaikytos atsižvelgiant į klientų grupę, kuriai siekiama padėti.

Reikia vykdyti daugiau tyrimų siekiant gerai atkurti teisingumą įvykus LGBTI neapykantos nusikaltimams. Kuo daugiau žmonių nori kalbėti apie atkuriamąjį teisingumą kad ir anonimiškai, tuo daugiau atsiras žmonių, norinčių dalyvauti atkuriamojo teisingumo procesuose.

Parengta Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL pagal Bulgarijos Pietvakarių universiteto prof. Dobrinka Chankova straipsnį „Atkuriamojo teisingumo modeliai: plėtros tęstinumas“ ir kampanijos „Kodėl aš?“ straipsnį „Atkuriamojo teisingumo taikymas LGBTI neapykantos nusikaltimų atvejais (Anglija ir Velsas)“. Straipsniai bus paskelbti leidinyje „Atkuriamojo teisingumo galimybės neapykantos nusikaltimų srityje. Ekspertų esė rinkinys ir praktiniai svarstymai devyniose Europos šalyse“.

Straipsnis parengtas įgyvendinant Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietybės programos (2014–2020) lėšomis finansuojamą projektą „Speak Out: stabdant neapykantos kalbą ir neapykantos nusikaltimus prieš LGBTI asmenis“.