JT Žmogaus teisių komitetui pateikta alternatyvi ataskaita dėl LGBT teisių padėties Lietuvoje

2018 m. Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komiteto suformuluotos rekomendacijos CCPR/C/LTU/CO/ Lietuvai  LGBT teisių užtikrinimo srityje buvo įvertintos kaip skubios. Taip pat įvertintos tik rekomendacijos pateiktos Belizui, Bulgarijai, Hondūrui, Mongolijai ir Sudanui.

2020 m. liepos 27 d. LGL pateiktoje alternatyvioje ataskaitoje vertinamas Lietuvai skirtų rekomendacijų LGBT žmogaus teisių srityje įgyvendinimo lygis.

Kartu su tarptautinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis ILGA World ir Center for Civil and Political Rights LGL parengtame dokumente atkreipiamas dėmesys į opiausias LGBT teisių Lietuvoje užtikrinimo problemas: radikalių politinių jėgų daromą neigiamą įtaką LGBT asmenų padėčiai Lietuvoje, LGBT šeimos santykių teisinį neapibrėžtumą, pasikartojantį LR Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų diskriminacinį interpretavimą. LR įstatymuose taip pat vis dar neįtvirtinta administracinė procedūra, leidžianti translyčiams asmenims oriai ir mažiausiomis finansinėmis sąnaudomis realizuoti teisę į lyties pripažinimą ir kt.

Nors alternatyvioje ataskaitoje įvardijami tam tikri teigiami postūmiai LGBT teisių srityje, LGL vertinimu, Lietuva Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto rekomendacijų neįgyvendino visa apimtimi, taip neužtikrindama šalies piliečiams efektyvios apsaugos nuo socialinės, teisinės ir institucinės diskriminacijos seksualinės orientacijos ir/ar lytinės tapatybės pagrindais, tuo pačiu ir  neįvykdydama visų prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų. Tai patvirtina pavojingų institucinio abejingumo bei neefktyvumo tendencijų egzistavimą, kas, be kita ko, prisideda prie demografinės padėties Lietuvoje prastėjimo – vadinamojo “protų nutekėjimo” ir bendrųjų emigracijos reiškinių, aukšto savižudybių skaičiaus šalyje ir kt.

Pagrindinių teisių agentūros 2020 m. tyrimo rezultatai atskeidė, jog LGBT asmenų psichologinė sveikata yra prasčiausia tarp visų ES valstybių narių, taip pat Lietuvoje iš visų ES šalių LGBT asmenys jaučiasi diskriminuojami labiausiai, vis dar vengiama atskleisti savo LGBT tapatybę ir kt.