Lietuvos gėjų lyga kviečia Jus dalyvauti svarbiame moksliniame tyrime, skirtame translyčių ir nebinarinės lyties tapatybės asmenų patirčių darbo srityje tyrimui. Apie projektą: Vytauto Didžiojo universitetas kartu Lietuvos gėjų lyga bei tarptautiniais partneriais 2025-2027 m. vykdo ES finansuojamą projektą „Transcending Barriers: translyčių asmenų įtraukties darbovietėje skatinimas“. Kodėl tai svarbu: Lietuvoje vis dar trūksta duomenų apie translyčių
Naujienos / Žmogaus teisės
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose priimta nutartis, kuria sustabdomas civilinės bylos dėl lytį nurodančių civilinės būklės aktų keitimo nagrinėjimas ir kreipiamasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti byloje taikytinų įstatymų atitiktį pagrindiniam Lietuvos Respublikos teisės aktui. Bylos aplinkybės Pareiškėja kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydama: 1) pripažinti negaliojančia ir panaikinti Ukmergės
GL atstovai pristatė Partnerystės reguliavimo prioritetus 2025 m. liepos 18 d. LGL (Lietuvos gėjų lygos) atstovai – vadovas Vladimiras Simonko ir teisininkė Monika Antanaitytė – susitiko su Teisingumo ministerijos pareigūnais, akademikais ir NVO atstovais aptarti ir pristatyti savo prioritetus bei lūkesčius būsimam Partnerystės instituto projektui. Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo balandžio mėn, kuriuo buvo paskelbta, kad
Vilnius, 2025 m. liepos 2 d. – Lietuvos gėjų lyga (LGL) dalyvauja svarbioje Europos iniciatyvoje „Transcending Barriers: Promoting Trans Inclusion in the Workplace“ (kvietimas: CERV-2023-EQUAL), kuri startavo 2025 m. vasario 1 d. ir skirta kovoti su diskriminacija, kuri patiria translyčiai ir nebinarinės lytinės tapatybės asmenys. Dvejų metų trukmės projektas aprūpins žmogiškųjų išteklių specialistus būtinomis kompetencijomis,
Seminarų serija šešiose Europos šalyse sutelkė įvairias suinteresuotas šalis spręsti vieną aktualiausių visuomenės iššūkių ir atliepti LGBTQI+ neapykantos nusikaltimų aukų poreikius. ENACT projektas (Pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimų stiprinimas remiant LGBTQI neapykantos nusikaltimų aukas) neseniai užbaigė renginių seriją Italijoje, Ispanijoje, Vengrijoje, Graikijoje, Lietuvoje ir Slovėnijoje, taip pat vyko tarptautinės dirbtuvės Atėnuose. Renginiai buvo grindžiami LGBTQI+ asmenų,
Nacionalinė LGBTI teisių organizacija LGL džiaugiasi galėdama pristatyti konferenciją „Pride ir pažanga: įtraukios darbo aplinkos kūrimas šiandien“, kuri vyks 2025 m. birželio 6-7 d. nuo 10:00 iki 15:00 viešbutyje „Radisson Blu Hotel Lietuva“ Vilniuje. Šis renginys bus svarbi Baltic Pride 2025, didžiausio LGBTI renginio Baltijos regione, dalis, pritraukianti įspūdingą dalyvių skaičių Lietuvos sostinėje Vilniuje. Ši
2024 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Konstitucinis Teismas priėmė istorinį sprendimą, kuriuo Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punktas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijos 25 straipsnio 1, 2, 3 dalims ir 38 straipsnio 1, 2 dalims bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Pagrindiniai sprendimo aspektai Teismas pabrėžė, kad nors nepilnamečių apsauga
Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama LGBTI asmenų sveikatos problemoms ir iššūkiams, su kuriais jie susiduria sveikatos priežiūros sistemoje, pavyzdžiui, 2022 m. Lietuvoje patvirtinta lyties tapatumo sutrikimo diagnozavimo ir gydymo tvarka. Naujausi tarptautiniai ir nacionaliniai tyrimai atskleidžia, kad nepaisant tam tikros pažangos, LGBTI asmenys Lietuvoje vis dar patiria reikšmingus sveikatos iššūkius ir susiduria su įvairiomis
ILGA-Europe atliktoje išsamioje LGBTI teisių Europoje apžvalgoje, kurioje vertinamas Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos (2010)5 (toliau tekste – Rekomendacija) įgyvendinimas, Lietuvos LGBTI teisių ir apsaugos užtikrinimo rodikliai nėra vienareišmiški. Ši analizė atskleidžia sritis, kuriose Lietuva padarė pažangą, taip pat reikšmingus tęstinius iššūkius. Pažanga teisinėje apsaugoje: Lietuva padarė tam tikrą pažangą pripažindama LGBTI teises, ypač seksualinės orientacijos
Vilnius, 2024 m. balandžio 12 d. Neapykantos nusikaltimai kelia susirūpinimą visoje Europoje ir kelia didelių iššūkių socialiniu, politiniu ir teisiniu lygmenimis. Smurtinis elgesys motyvuotas išankstiniu nusistatymu dėl aukos negalios, odos spalvos, religijos, tautinės ar etninės kilmės, seksualinės orientacijos, seksualinės apatybės ar lytinės raiškos kelia rimtą grėsmę demokratinėms vertybėms Europos šalių visuomenėse. Žironos universiteto (UdG) koordinuojamu
Šiemet trisdešimtmetį šventusios nacionalinės LGBTI teisių organizacijos LGL vadovas Vladimiras Simonko sako, kad nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pokyčiai LGBTIQ srityje kelią į politinę darbotvarkę skinasi sunkiai: „Vilčių Lietuvai atkūrus nepriklausomybę LGBTIQ bendruomenė turėjo tikrai daug ir tikėjome, kad pokyčiai ateis greitai Lietuvai siekiant tapti Europos Tarybos, Europos Sąjungos (ES) ir kitų tarptautinių mechanizmų nare. Turbūt
2023 m. spalio 30 d. Lietuvos gėjų lyga kartu Seimo kontrolierių įstaiga surengė tarpinstitucinę apskritojo stalo diskusiją dėl ES LGBTIQ lygybės strategijos įgyvendinimo ir nacionalinio LGBTIQ žmogaus teisių plano poreikių, kurioje dalyvavo virš 20 atstovų iš ministerijų, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos ir nevyriausybinių organizacijų, dirbančių žmogaus