„Baltic Pride“ 2019 festivalio proga nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL išleistas išskirtinis nemokamas žurnalas jau prieinamas organizacijos svetainėje. Išskirtiniame „Baltic Pride“ žurnale pateikiami interviu su tarptautinėje „Baltic Pride“ 2019 žmogaus teisių konferencijoje dalyvusia Maltos Europos reikalų ir lygybės ministre Helena Dalli ir Airijos senatoriumi Davidu Norrisu. Leidinyje savo asmeninėmis istorijomis taip pat dalinasi „Pasididžiavimo balsų“
Naujienos / LGL
Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL paskelbė vaizdo klipą, kuriame nufilmuotos „Baltic Pride“ 2019 eitynių „Už lygybę!“ akimirkos. Birželio 8 dieną vykusiose „Baltic Pride“ eitynėse „Už lygybę!“ dalyvavo 10 000 žmonių. Renginį lydėjo pozityvi atmosfera, laisvės, vienybės ir pasididžiavimo jausmas. Vilniaus miesto centre žygiavusi minia garsiai ir aiškiai pasakė: „Mes esame šeima“. Šio renginio sėkmė parodė,
2019 m. birželį Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL pradėjo vykdyti apklausą apie neapykantos kalbos incidentus LGBT žmonių atžvilgiu internete. Apklausa bus vykdoma 2019 m. vasarą. Išpopuliarėjus socialiniams tinklapiams kiekvienas interneto vartotojas įgijo teisę laisvai reikšti savo mintis įvairiais klausimais. Daugelis internetinių portalų komentatorių persikėlė į socialinius tinklapius, kurie suteikė galimybę pasisakyti nesant moderatorių. Populiariausias Lietuvoje
Lietuvos gėjų lygos (LGL) pirmininkas, festivalio „Baltic Pride“ organizatorius Vladimiras Simonko teigia, kad Lietuvoje lesbiečių, gėjų, biseksualų, transseksualų (LGBT) bendruomenės padėtis, lyginant esamą situaciją su kitomis ES valstybėmis, yra skurdi. Pasak LGL pirmininko, vyraujantis skeptiškas požiūris į LGBT bendruomenę šalyje kyla ne tiek dėl visuomenės, kiek dėl į problemą rimtai žiūrėti vengiančių politikų kaltės. V.
Nepriimtina, kad vienos lyties žmonių santykiai išlieka kriminalizuoti daugiau nei 70 šalių, todėl dalyvaudama eisenoje aš tikiuosi parodyti solidarumą su visais, kurie nėra laisvi mylėti tų, kuriuos myli, ir būti tokiais, kokie yra, LRT.lt sako Švedijos užsienio prekybos ir Šiaurės reikalų ministrė Anna Linde. Į Lietuvą A. Linde atvyksta specialiai dėl „Baltic Pride“ eisenos, tai
Pagrindinė priežastis, kodėl mūsų visuomenė neigia lytinės tapatybės įvairovę ir tam tikrus žmogaus teisių aspektus, yra totalitarinio režimo palikimas – tada turėjome tik vieną priimtą, vieną griežtai apibrėžtą lyties suvokimą, vieną seksualinę orientaciją, sako Latvijos Respublikos Saeimos pirmininko pavaduotoja Marija Golubeva. Taip ji kalba viename „Baltic Pride“ renginių „Pasididžiavimo balsai“. Politikė į Lietuvą atvyko pasidalinti
Austrijos atlikėja, „Eurovizijos“ dainų konkurso nugalėtoja, „EuroPride“ Vienoje ambasadorė Conchita Wurst įrašė specialų vaizdo sveikinimą, kuriuo kviečia dalyvauti birželio 8 dieną Vilniuje vyksiančiose „Baltic Pride“ eitynėse „Už lygybę!“. Conchita Wurst vaizdo klipe apgailestauja, kad šią svarbią Lietuvos LGBT bendruomenei dieną negalės būti Vilniuje, mat dalyvaus paskutiniame tradiciniame „Life Ball“ renginyje Vienoje. „Dėkoju už kvietimą. Deja,
Prasidėjo 2-oji Europos lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių, interseksualių asmenų, taip pat nebinarinių ir kitų lyties normų neatitinkančių asmenų apklausa. Be retų žiniasklaidos pranešimų apie lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų diskriminaciją, visoje ES yra surinkta labai mažai palyginamų duomenų apie LGBTI žmonių kasdienę patirtį, susijusią su diskriminacija. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA),
„Baltic Pride“ 2019 – tai didžiausias LGBT bendruomenės renginys, kuriame dalyvauja LGBT bei juos palaikantys asmenys iš Lietuvos, Baltijos šalių, Europos ir viso pasaulio. Šiais metais „Baltic Pride“ Vilniuje vyks jau ketvirtąjį kartą. Birželio 4-9 dienomis festivalio lankytojų laukia įvairūs LGBT tematikos renginiai: tarptautinė LGBTI žmogaus teisių konferencija, teatralizuotas šou „Pasididžiavimo balsai“, paroda, koncertai ir
Š. m. gegužės 20-24 d. Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL komunikacijos vadovė Eglė Kuktoraitė dalyvavo XVII-ajame Pasaulio švietimo ateities kongrese, kuris vyko Majų Rivjeroje (Meksika). Pasaulio švietimo ateities kongreso metu LGL komunikacijos vadovė Eglė Kuktoraitė pristatė gerąją organizacijos patirtį vykdant LGBT moksleivių apklausą apie jų patirtis mokyklose. Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL, bendradarbiaudama su JAV
„Amsterdamas“ ir „Naglis“ – apie šiuos XX a. pabaigoje leistus žurnalus yra girdėję mažai kas, bet Lietuvos seksualinių mažumų istorijoje jie suvaidino svarbų vaidmenį. Dar neišpopuliarėjus internetui, šie pirmieji du gėjams skirti lietuviški žurnalai LGBT bendruomenės nariams buvo kone vienintelis žinių ir informacijos šaltinis, padėjęs suvokti save, priimti savo orientaciją ir rasti bendraminčių. Apie tai,
LGBT sąjungininkai – heteroseksualūs žmonės, kurie dirba LGBT bendruomenės labui. Viena tokių – Lietuvos gėjų lygos (LGL) Komunikacijos vadovė Eglė Kuktoraitė. Dirbdama LGL ji susiduria su homofobija ir neapykanta: įmonės atsisako išnuomoti transportą, staiga „pradingsta“ rezervacija kavinėje ar padegamos biuro durys. Labai asmeniškai neapykanta yra palietusi ir ją pačią, kai atsidūrė radikalaus tinklalapio taikiklyje. Prie