LGBT sąjungininkai – heteroseksualūs žmonės, kurie dirba LGBT bendruomenės labui. Viena tokių – Lietuvos gėjų lygos (LGL) Komunikacijos vadovė Eglė Kuktoraitė. Dirbdama LGL ji susiduria su homofobija ir neapykanta: įmonės atsisako išnuomoti transportą, staiga „pradingsta“ rezervacija kavinėje ar padegamos biuro durys. Labai asmeniškai neapykanta yra palietusi ir ją pačią, kai atsidūrė radikalaus tinklalapio taikiklyje.

Prie LGL Eglė prisijungė prieš penkerius metus. Tuo metu ji nebuvo LGBT žmogaus teisių aktyvistė, tačiau kiek save pamena visuomet buvo jautri neteisybei.

„2012 m. baigiau lietuvių filologijos ir reklamos specialybę Vilniaus Universitete ir Šiaurės Amerikos magistro programą Turino (Italija) universitete. Grįžusi į Lietuvą mėginau įsidarbinti kaip komunikacijos specialistė privačiame sektoriuje. Apie darbo pokalbių metu patirtą seksizmą galėčiau parašyti knygą. Mintis, kad mane kaip darbuotoją renkasi pagal išvaizdą ir reikės dirbti pardavimus skatinantį darbą leido suprasti, kad pirmiausia darbo srityje ieškau prasmės. Tad ėmiau dairytis darbo pasiūlymų nevyriausybiniame sektoriuje“, – savo patirtimi su 15min dalijasi Eglė.

Pakviesta darbo pokalbio LGL pirmą kartą ji pajuto, kad pagaliau atsidūrė tinkamoje vietoje ir beprotiškai nori gauti šį darbą. Tai, pasak pašnekovės, buvo pirmoji darbo vieta, kurioje svarbi buvo tik jos kaip darbuotojos kompetencija.

„Prisijungusi prie LGL pirmą kartą gyvenime pasijutau galinti būti savimi. Aplinkinių požiūris į mano darbovietę man buvo visiškai nesvarbus. Atvirkščiai – džiaugiausi, kad mano pažįstamų ratas „apsivalė“ nuo neracionalią neapykantą jaučiančių žmonių.

Nuo pat vaikystės ryžtingai kovojau už savo galimybę būti savimi, priešinausi aplinkinių norui mane įsprausti į lyčių standartus. Nebuvimas tokiai kaip visi visada turėjo savo kainą, tad natūraliai priėmiau faktą, kad teko iš savo gyvenimo išbraukti keletą žmonių“, – atvirauja Eglė. Ji pripažįsta, kad svarbiausias jai buvo besąlygiškas mamos palaikymas.

Įsidarbinusi LGL Eglė turėjo unikalią galimybę tobulėti kaip komunikacijos specialistė, įgijo praktinės biuro administravimo, raštvedybos, projektų valdymo patirties.

„Kiekviena darbo diena buvo dinamiška ir nenuspėjama. Pirmaisiais darbo metais susipažinau su iššūkiais, su kuriais susiduria LGBT žmonės Lietuvoje. Suvokusi, kokio masto neteisybę mūsų šalyje patiria LGBT žmonės, kaip kiekvieną dieną įvairiausiose srityse paminamas jų orumas, nebeskaičiavau darbo valandų.

Ketverius darbo LGL metus kiekvieną dieną į darbą važiuodavau traukiniu iš Kauno ir atgal. Niekas nesuprato, kaip galima kiekvieną dieną keltis 6 val. ryto, o namus pasiekti 20 val. Darbas tapo visu mano gyvenimu, neturėjau laiko ir energijos nei susitikimams su draugais, nei pramogoms. Kodėl tai dariau? Todėl, kad jaučiausi reikalinga, o mano darbas turėjo prasmę“, – sako ji.

Darbas nevyriausybinėje organizacijoje, anot jos, nėra panašus į darbą, tarkime, kurioje nors ministerijoje. „Dirbame neskaičiuodami darbo valandų ir nesirinkdami darbų. Tad natūraliai žmonės, su kuriais praleidi didžiąją savo laiko dalį, su kuriais dirbi siekdamas tų pačių tikslų, tampa labai artimi. Džiaugiuosi, kad esu vertinama, kad rūpinamės vieni kitais.

Man labai svarbu, kad jaučiu nuoširdžią pagarbą savo vadovui, stengiuosi į jį lygiuotis ir sekti jo pavyzdžiu. Jo pasitikėjimas įgalina ir leidžia pranokti pačią save. Vienas pagrindinių darbo LGL pliusų yra galėjimas pamatyti realų savo darbo rezultatą. Per penkerius darbo LGL metus gerokai pasikeitė tiek visuomenės, tiek žiniasklaidos požiūris LGBT klausimais“, – pastebi pašnekovė. Ji tikisi, kad susiklosčius palankioms politinėms aplinkybėms, jau greitai pamatysime ir realių pokyčių LGBT žmogaus teisių srityje.

Eglės dažnai klausia, kodėl jai svarbu dirbti LGBT labui. Jai apmaudu, kad mūsų visuomenėje įsitvirtinęs požiūris, kad savo jėgas galima skirti išskirtinai klausimams, kuriems turi asmeninį interesą.

„Neretai šis įsitikinimas toks stiprus, kad išgirdę, jog esu heteroseksuali, žmonės manimi netiki. LGBT bendruomenės labui dirbu todėl, kad noriu ir galiu, ir todėl, kad mūsų visuomenėje vyraujanti nelygybė ir diskriminacija mane liečia asmeniškai. Aš noriu gyventi tokioje visuomenėje, kur kiekvienas žmogus yra lygiavertis ir gali visapusiškai realizuoti savo teises“, – teigia pašnekovė.

LGBT teisių įtvirtinimo Eglė siekia ir todėl, kad suvokia, kad kaip heteroseksuali moteris yra privilegijuota ir ne visi LGBT žmonės turi galimybių būti aktyvistais. „Kai mūsų visuomenė taps įtrauki, kai gyvensime be diskriminacijos ir neapykantos, kiekvienas iš mūsų, įskaitant ir mane, gyvens geriau“, – įsitikinusi ji.

Asmeniškai Eglė nėra sulaukusi jokių negatyvių replikų. Dažniausiai po jos pareiškimo, kad dirba LGL, ypač gimtajame Kaune, seka iškalbinga tyla.

„Dirbdama LGL nuolat susiduriu su homofobija ir neapykanta: įmonės nesutinka išnuomoti autobusų, staiga „pradingsta“ mūsų rezervacija kavinėje, padegamos mūsų biuro durys“, – kalba Eglė.

Tapo radikalaus tinklalapio taikiniu

Bene asmeniškiausiai su neapykanta ji susidūrė prieš kelerius metus, kai viename radikaliame interneto puslapyje pasirodė straipsnis su jos nuotrauka, kuriame buvo išvadinta „skustagalve pederaste“ ir „košerinės fizionomijos Lietuvos saugotoja nuo gomofobijos“.

„Esu išsiugdžiusi labai didelį atsparumą homofobijai savo atžvilgiu, bet vardan artimųjų ramybės kreipiausi į Žurnalistų etikos inspektorę, kuri įpareigojo puslapio valdytoją pašalinti šią „publikaciją“, – apie nemalonų įvykį pasakojo Eglė.

Darbas LGL jai leido suprasti, kad niekada negalima tylėti, kai pažeidžiamos tavo teisės. Jei ne dėl savęs, tai dėl kitų, kurie neturi galimybių aktyviai ginti savo teises. Tad Eglė yra nuolatinėje kovos už savo ir kitų teises parengtyje.

„Beje, diskriminaciją ir seksizmą esu patyrusi ir LGBT bendruomenės atstovų tarpe. LGBT bendruomenė yra mūsų visuomenės dalis, tad būtų naivu tikėtis, kad jos neaplenkia mūsų visuomenėje vyraujančios tendencijos“, – mano ji.

LGL yra LGBT teisių organizacija, kurioje siekiama visapusiško LGBT asmenų teisių įtvirtinimo Lietuvoje. Šiuo metu išskiriami trys pagrindiniai organizacijos tikslai: siekiama tos pačios lyties porų teisinio pripažinimo, lytinės tapatybės teisinio pripažinimo ir diskriminuojančio pobūdžio Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų, kurios neproporcingai apriboja LGBT bendruomenės išraiškos ir žodžio laisvę, panaikinimo.

Pažeidžiamiausi paaugliai

Vis dėlto tarp LGBT bendruomenės atstovų ypatingai pažeidžiami yra LGBT paaugliai. 2017 metais LGL atlikta apklausa parodė, kad daugiau kaip 50 proc. apklaustų LGBT moksleivių mokyklose jaučiasi nesaugiai dėl savo seksualinės orientacijos. Vos 10 proc. apklaustų LGBT moksleivių baigę mokyklą planuoja likti Lietuvoje.

„Nenuostabu, kad nesaugiai mokymosi aplinkoje besijaučiantys LGBT moksleiviai neretai svarsto apie savižudybę. Jei deklaruojame rūpestį dėl mokyklose vyraujančių patyčių ir demografinės padėties, privalome atsižvelgti į šiuos skaičius“, – ragina Eglė.

Todėl asmeniškai ji sieks, kad LGBT įtraukus švietimas ir homofobinių, bifobinių ir transfobinių patyčių prevencija Lietuvoje taptų prioritetu.

„Diskusijos LGBT klausimais turi būti įtrauktos į kiekvieno mokomojo dalyko programą, mokytojams organizuojami jautrumo LGBT klausimais mokymai, privalo būti užtikrintas sistemiškas duomenų apie patyčias dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės rinkimas valstybiniu mastu bei viešojo sektoriaus finansuojamos paramos LGBT moksleiviams sistemos“, – mano ji ir priduria besidžiaugianti, kad ateinančius kelerius metus turėsime galimybę prisidėti prie šių problemų sprendimo.