Pagrindinė priežastis, kodėl mūsų visuomenė neigia lytinės tapatybės įvairovę ir tam tikrus žmogaus teisių aspektus, yra totalitarinio režimo palikimas – tada turėjome tik vieną priimtą, vieną griežtai apibrėžtą lyties suvokimą, vieną seksualinę orientaciją, sako Latvijos Respublikos Saeimos pirmininko pavaduotoja Marija Golubeva.

Taip ji kalba viename „Baltic Pride“ renginių „Pasididžiavimo balsai“. Politikė į Lietuvą atvyko pasidalinti savo istorija ir sunkumais, su kuriais susiduria būdama homoseksualia politike Latvijoje.

Golubeva tvirtina, kad niekada neabejojo savo pasiryžimu kovoti už lygybę, tačiau jautė, kad po to, kai viešai pasisakė apie savo homoseksualumą, jai tapo sunkiau kalbėti apie lygybę, ypač apie LGBT žmonių lygybę, kadangi tai žmonės susiedavo su jos vardu ir homoseksualumu.

Kalbėdama politikė pabrėžia, kad nors dabar esame Europos dalis, vis dėlto dauguma įstatymų nepripažįsta tos pačios lyties asmenų teisės kartu kurti šeimos, būti atsakingiems vienam už kitus, padėti nutikus nelaimei, rūpintis vienas kito vaikais.

Golubeva apgailestauja, kad Europoje vis dar nėra daug valstybių, kuriose būtų įteisinta civilinė partnerystė, kuriose žmonėms leidžiama patiems pasirinkti savo lytinę tapatybę.

„Žmonės sako, kad taip yra dėl konservatyvios visuomenės ir religijos. Tiesą sakant, su tuo nesutinku. Manau, kad pagrindinė priežastis, kodėl mūsų visuomenė neigia lytinės tapatybės įvairovę ir tam tikrus žmogaus teisių aspektus, yra totalitarinio režimo mąstymo palikimas.

Tada turėjome tik vieną priimtą ideologiją ir suvokimo būdą, vieną griežtai apibrėžtą lyties suvokimą, vieną seksualinę orientaciją. Žmonės vis dar bijo – nors bausmės už homoseksualumą jau panaikintos, tačiau baimė vis dar išliko, ji glūdi giliai žmonių širdyse“, – kalba M. Golubeva.

Politikė pabrėžia, kad baimė kalbėti apie LGBT žmonių lygybę bei sunkumus, su kuriais šie žmonės susiduria, dar išlikusi. Pasak M. Golubevos, ypač to bijo tie žmonės, kurie užaugo sovietiniame režime.

„Tvirtai tikiu, kad yra būdas pasiekti vienas kito supratimą ir padaryti Baltijos valstybių gyventojus tolerantiškesniais lytinės tapatybės įvairovei. To galima pasiekti išgydžius totalitarinio režimo traumą.

Turime eiti žingsnis po žingsnio, ramiai ir kantriai, plačiai aiškinant apie esančią įvairovę, žmonių santykius ir to grožį. Tačiau ne visi tai supranta, nes jie išgyveno sunkų laikotarpį – režimų pasikeitimą“, – tvirtina M. Golubeva.

Sulaukia įvairių vertinimų

Latvijos politikė pasakoja, kad ją išrinkus į Seimą sulaukė skirtingų vertinimų, pavyzdžiui, sako ji, Latvijos naujienų portalas rašė: „Homoseksuali Parlamento narė Marija Golubeva nori įteisinti civilinę partnerystę“.

„Tai tiesa, aš tada norėjau įteisinti civilinę partnerystę, to siekiu ir dabar. Tačiau kuo tai susiję su tuo, kad esu homoseksuali?“ – svarsto M. Golubeva.

Pasak Latvijos Seimo narės, vietinis portalas nepasibodėjo apsilankyti ir jos „Instagram“ paskyroje: „Šiame socialiniame tinkle aš paprastai viešinu savo kačių ir sodo nuotraukas, tačiau ten žurnalistai rado tą vieną nuotrauką, kurioje aš pozuoju apsirengus suknele su didesne iškirpte.“

Golubeva pasakoja, kad tai buvo nuotrauka iš Helovino vakarėlio, taigi suknelė buvo 18 a. laikų. Taigi, apgailestauja politikė, naujienų portalas šią nuotrauką pateikė neigiamai, žurnalistai joje matė tik homoseksualią parlamento narę, dėvinčią 18 a. suknelę gilia iškirpte, parlamento narę, norinčią įteisinti civilinę partnerystę.

Golubeva prisimena, kad toks politikės nuotraukos pateikimas supykdė žmones – jie lankėsi socialinio tinklo paskyroje ir, susiradę tą vieną nuotrauką, komentavo baisius dalykus.

„Kai apie tai pasakojau keliems savo draugams, jie nustebo ir klausė: „Nagi, ko tu tikėjaisi, juk žmonės tam dar nepasiruošę…“ Bijau, kad sakydami „tam nepasiruošę“, jie nekalbėjo apie Helovino suknelę, jie kalbėjo apie civilinę partnerystę“, – sako M. Golubeva.

Kvietė švęsti įvairovę

Birželio 7 dieną nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL „Baltic Pride“ 2019 festivalio rėmėjus ir draugus kvietė kartu švęsti įvairovę ir lygybę „Pasididžiavimo balsų“ šventėje Lietuvos rusų dramos teatre.

Renginyje kalbėjo ir savo istorijomis dalijosi LGBT bendruomenės nariai iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos bei Latvijos. Renginio organizatoriai taip pat kvietė stebėti pasirodymo su Europos drag scenas užkariavusiomis divomis La Diva Live (Prancūzija), Sharonne (Ispanija) ir Catherine d’Oex (Šveicarija).