Lietuva turi išduoti leidimą gyventi užsieniečiui, kuris kitoje valstybėje susituokė su tos pačios lyties Lietuvos piliečiu, taip iš dalies pripažindama užsienyje sudarytas homoseksualių žmonių santuokas. Tokį sprendimą paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Tačiau, ką realiai reiškia šis sprendimas – ar, be to, kad suteikia leidimą gyventi Lietuvoje, tai gali tapti postūmiu didesniems pokyčiams homoseksualių žmonių santuokos Lietuvoje klausimu? Ar sprendimą galima vadinti proveržiu?

Revoliucija neįvyko

Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas mano, kad šis KT sprendimas įnešė aiškumo. Anot jo, svarbu tai, kad šeima, remiantis Konstitucija, yra neutrali lyties pagrindu. „Iš tiesų tai gali būti tos pačios lyties asmenų sąjunga, ypač, jeigu ji teisėtai sudaryta santuokos užsienyje pagrindu arba registruotos partnerystės užsienyje pagrindu. Europiniu mastu čia nėra jokios revoliucijos. Yra europinė žmogaus teisių samprata ir nemanyčiau, kad Konstitucija nustato kokią nors kitokią, nei europinę žmogaus teisių sampratą“, – komentuoja D.Žalimas.

Anot pašnekovo, kiekvieno žmogaus orumas turi būti gerbiamas, kiekvienos šeimos gyvenimas taip pat. „Kiekvieno žmogaus pasirinkimas su kuo šeimą kurti. Skirtingai nuo santuokos šeimos samprata yra neutrali lyties pagrindu. Tai iš tiesų Konstitucinis Teismas tiesiog išaiškino Konstituciją. Galbūt iki to momento kažkam ji nebuvo tokia aiški“, – svarsto jis.

D.Žalimas, komentuodamas KT sprendimą, nesiryžta jo vadinti revoliuciniu – tai tiesiog pagarba žmogiškajam orumui. „Dar kartą pabrėžčiau, gal net tai labiausiai reikėtų ir akcentuoti, kad KT pabrėžė, jog Lietuva yra demokratinė valstybė. Demokratija nėra vien tik daugumos diktatūra. O tai reiškia, kad demokratinė šalis yra tokia, kuri gerbia kiekvieno žmogaus orumą. Todėl, nepaisant daugumos neigiamų nuostatų, mes privalome toleruoti ir tokias šeimas, kurios sudarytos tos pačios lyties asmenų“, – sako KT pirmininkas. Kitas svarbus dalykas, pabrėžtas KT tiek šiuo sprendimu, tiek anksčiau, anot jo, yra tai, kad Konstitucija gina kiekvieną asmenį, kiekvieno žmogaus orumą.

Tik leidimas gyventi Lietuvoje

Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė sako, kad KT išaiškinimas šioje byloje taikytinas tik migracijos procedūroms, Teismas nepasisakė apie civilinių santykių reglamentavimą.

Remiantis įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ užsieniečiai gali atvykti į Lietuvą gyventi su savo sutuoktiniais (arba registruotais partneriais), ir šiuo pagrindu gauti leidimus gyventi Lietuvoje. „Konstitucinis Teismas išaiškino, kad sutuoktiniais (atitinkamai, ir registruotais partneriais) migracijos procedūrose laikomi asmenys, nepriklausomai nuo jų seksualinės orientacijos. Taigi jeigu užsienyje santuoka (ar registruota partnerystė) tarp tos pačios lyties asmenų sudaryta teisėtai, šie sutuoktiniai (partneriai) gali gauti leidimus gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu.

Leidimas gyventi suteikia užsieniečiui teisę gyventi Lietuvoje. Visos kitos teisės užsieniečiams Lietuvoje suteikiamos pagal kitus įstatymus (Civilinį kodeksą ir pan.)“, – paaiškina E.Gudzinskaitė.

Migracijos departamentas nerenka statistikos apie konkrečiai tos pačios lyties sutuoktiniams išduotus leidimus gyventi, tačiau, apklausę darbuotojus, esą galima teigti, kad po KT išaiškinimo tos pačios lyties sutuoktiniams (ar partneriams) buvo išduoti maždaug penki leidimai laikinai gyventi Lietuvoje ir trys Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelės (iš viso aštuoni atvejai). „Neturime duomenų, kad šie užsieniečiai būtų neteisingai supratę leidimo gyventi paskirtį ir juo suteikiamas teises“, – tikina ji.

Vadina signalu įstatymų leidėjams

Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko mano, kad KT nutarimą pagrįstai galima vadinti žmogaus teisių gynimo pergale Lietuvoje.

„Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL dar 1996 metais užsibrėžė tikslą į Lietuvos Konstituciją įtraukti diskriminacijos seksualinės orientacijos pagrindu draudimą. Savo nutarimu KT pasiuntė stiprų signalą mūsų įstatymų leidėjams ir LGBT bendruomenei. Štai Rumunijoje tos pačios lyties asmenų poros masiškai kreipiasi į teismą dėl neegzistuojančios galimybės įteisinti partnerystę. Tikimės, kad ir mūsų bendruomenė bus drąsi ir aktyviai reikalaus savo teisių teismuose. Šios bylos turėtų strateginės reikšmės“, – teigia LGL vadovas.

Pasak jo, savo nutarime KT išaiškino Konstituciją ir aiškiai pasakė, kad tos pačios lyties poros yra šeima. „Belieka apgailestauti, kad įstatymų leidėjai renkasi ignoruoti šį Teismo sprendimą ir neteikia jokių pasiūlymų dėl tos pačios lyties santykių įteisinimo. Taigi yra vienintelis būdas paskatinti įstatymų leidėjus: kreipiantis į teismą ir tokiu būdu formuojant teisinę praktiką. Panašu, kad Lietuvoje kartojasi Estijos situacija, kai 2014 metais buvo priimtas deklaratyvus civilinės partnerystės įstatymas, bet jo nesekė jokie lydimieji teisės aktai“, – komentuoja V.Simonko.

Anot LGL vadovo, atėjo laikas pozityviems pokyčiams ir nereikia jų bijoti. LGL vykdo du Europos Komisijos remiamus projektus sąmoningumui apie vienalyčių porų pripažinimo būtinybę didinti ir stateginio bylinėjimosi reikšmę. Tad tos pačios lyties porų santykių nepripažinimo klausimas Lietuvoje, anot V.Simonko, kitus dvejus metus bus aktyviai keliamas. „Jei norime greitesnių pokyčių, bendruomenė turi prie jų pilietiškai prisidėti“, – įsitikinęs jis.

Šiais metais Vilniuje vykusių „Baltic Pride“ eitynių šūkis buvo „Mes esame šeima“. Jam pritarė 10 000 eitynių dalyvių.

„Tikimės, kad ir įstatymų leidėjai vadovausis KT išaiškinimu. Savo sprendime Konstitucinis Teismas taip pat išaiškino, kad Konstitucija saugo nuo diskriminacijos lytinės tapatybės pagrindu. KT nutarimas praplečia 29-ąjame Konstitucijos straipsnyje įtvirtintą nediskriminavimo principą lytinės tapatybės pagrindu. Apmaudu, tačiau rengdama Lietuvos lygių galimybių įstatymo pataisas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nepasinaudojo KT nutarimo suteikiamomis galimybėmis plačiau taikyti Konstitucines nuostatas. Vertinant KT sausio 11 d. nutarime atsispindintį platesnį Konstitucijos 29 str. aiškinimą, Lygių galimybių įstatyme lytinė tapatybė turėtų būti įtvirtinta kaip vienas iš pagrindų, kuriais diskriminuoti asmenį yra draudžiama“, – atkreipia dėmesį V.Simonko.

Nepalaiko šeimos sąvokos keitimo

Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas sako, kad KT sprendimas nereiškia, jog tokios santuokos automatiškai turi būti pripažintos ir jas sudarant Lietuvoje. Tai, pasak jo, visuomenės ir jos renkamų atstovų apsisprendimo klausimas.

„Minimas teisinis precedentas sukuria atitinkamą praktiką ir po tokio Konstitucinio Teismo sprendimo vienos lyties asmenų užsienyje sudarytos santuokos valstybės institucijų turi būti pripažįstamos. Tai atveria teisines galimybes tokią santuoka užsienyje sudaryti ir Lietuvos piliečiams, tačiau tai neįpareigoja Seimo ar Vyriausybės keisti teisės aktus, legalizuoti vienos lyties asmenų santuokas Lietuvoje ar imtis kokių nors kitų teisinių žingsnių, kurie minimi klausimuose“, – teigia S.Malinauskas.

Anot jo, ministras pirmininkas daug kartų skirtingomis progomis yra minėjęs, kad palaiko vienos lyties asmenų partnerystės įteisinimą, tačiau nepalaiko šeimos teisinės sąvokos keitimo ir vienos lyties asmenų santuokų įteisinimo Lietuvoje. Seimui šią kadenciją taip pat ne kartą teko svarstyti susijusius klausimus ir daugumos parlamentarų pozicija aiški pažvelgus į balsavimus.

Panašios pozicijos laikosi ir valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Žiniasklaidai jis yra minėjęs, kad pasisako už civilinių santykių įteisinimą, tačiau nepalaiko tos pačios lyties asmenų santuokų.

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Pokytis versle, viešajame sektoriuje, visuomenėje – nauji standartai diskriminacijos mažinimui“. Projektą įgyvendina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, partneriai – viešoji įstaiga Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir asociacija LGL.