Teisinio lytinės tapatybės pripažinimo ir prieigos prie būtinų sveikatos priežiūros paslaugų nebuvimas Lietuvoje lemia, kad translyčiai jaunuoliai susiduria su įvairialypiais iššūkiais mokslo ir darbo aplinkoje. Neturėdami galimybės pakeisti asmens tapatybės dokumentus, gauti būtinas sveikatos priežiūros paslaugas ir nuolat susidurdami su Lietuvos visuomenėje vyraujančia transfobija, translyčiai jaunuoliai patiria socialinę atskirtį ir dažnai neturi galimybės siekti išsilavinimo ir integruotis į darbo rinką.

Teisiniai iššūkiai

Translyčių asmenų bendruomenės teisinė padėtis apibūdintina kaip kritinė. Kadangi Lietuvos teisinėje sistemoje neegzistuoja teisinės „lytinės tapatybės“ ir „lyties raiškos“ kategorijos, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas faktiškai nedraudžia translyčių asmenų diskriminacijos, o pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas transfobinis smurtas ir užgaulūs komentarai nėra laikomi neapykantos nusikaltimais ir neapykantos kalba. Darytina išvada, jog translyčiai asmenys yra labiausiai pažeidžiama LGBT bendruomenės grupė Lietuvoje, nes jiems nėra prieinamas kitiems bendruomenės nariams galiojantis teisinės apsaugos minimumas.

Lietuvoje translyčiams asmenims nėra galimybės administraciniu keliu pasikeisti asmens tapatybės dokumentus ir gauti reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Nors Civilinio kodekso 2.27 str. numato, kad „[n]esusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma“, lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką reglamentuojantis įstatymas niekada taip ir nebuvo priimtas. 2007 metais Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė sprendimą byloje L. prieš Lietuvą, konstatuodamas, jog teisinio reguliavimo spraga prilygsta teisės į privataus gyvenimo gerbimą pažeidimui. 2014 metų rugsėjo mėnesį Europos Tarybos Ministrų komitetas sprendimo įgyvendinimui pritaikė sustiprintos priežiūros procedūrą. Nepaisant to, kad jau praėjo 19 metų nuo Civilinio kodekso įsigaliojimo, 12 metų nuo sprendimo byloje L. prieš Lietuvą ir 4 metai nuo sustiprintos priežiūros procedūros pradžios, Lietuvos valdžios institucijos vis dar nepriėmė atitinkamo teisinio reguliavimo, užtikrinančio teisės į lytinės tapatybės pripažinimą realizavimą.

Translyčiai asmenys negali gauti jiems reikalingų sveikatos priežiūros paslaugų valstybinės sveikatos priežiūros sistemos rėmuose. Kadangi sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys specialistai atsisako teikti tokias paslaugas arba tokios paslaugos nėra apmokamos privalomojo sveikatos draudimo lėšomis, translyčiai asmenys yra priversti tokių paslaugų ieškoti užsienyje arba apmokėti jas savo lėšomis. Ilgą laiką buvo susiklosčiusi situacija, kai asmens tapatybės dokumentai buvo keičiami tik po užsienyje atliktos lyties keitimo operacijos, kuri, savo ruožtu, reiškė priverstinę sterilizaciją. Pažymėtina, jog Lietuvos teismai translyčiams asmenims neatlygina turtinės žalos dėl su medicininiu lyties keitimu susijusių medicininių išlaidų. Ši situacija iš dalies pasikeitė po 2017 metų balandžio mėnesio, kai nacionaliniai teismai įpareigojo pakeisti asmens tapatybės dokumentus be privalomojo chirurginės operacijos, sąlygojančios sterilizaciją, reikalavimo.

Asmens dokumentų keitimas teisminio proceso būdu

Nuo 2017 metų asmens tapatybės dokumentai be privalomojo chirurginės operacijos reikalavimo teisminiu keliu Nacionalinės LGBT žmogaus teisių organizacijos pagalba buvo pakeisti apie 20 translyčių asmenų. Nors Pasaulio sveikatos organizacija šių metų birželį transseksualumą išbraukė iš psichikos ligų sąrašo, remiantis nacionalinių teismų praktika, materialiosios sąlygos realizuoti teisę į lytinės tapatybės pripažinimą šiuo metu yra psichiatrinė translytiškumo diagnozė (TLK-10 kodas F64.0) ir subjektyvus asmens tapatinimasis su konkrečia lytimi. Vis dėlto pažymėtina, jog šiuo metu asmens tapatybės dokumentai translyčiams asmenims yra keičiami išimtinai teismo keliu. Greita, skaidri ir prieinama administracinė procedūra neegzistuoja. Be to, psichiatrinės diagnozės reikalavimas prieštarauja asmens apsisprendimo teisei ir sąlygoja patologizuojantį teisės į lytinės tapatybės pripažinimą realizavimo proceso pobūdį.

Iššūkiai siekiant išsilavinimo

Kadangi Lytinės tapatybės pripažinimo įstatymo projektas išlieka nepriimtas, teisę į lytinės tapatybės pripažinimą teismo keliu realizavę asmenys susiduria su tam tikrais iššūkiais, siekdami pasikeisti valstybės ir kitų viešojo ir (ar) privataus sektorių subjektų išduotus dokumentus, kuriuose fiksuojami civilinės būklės aktų įrašai. Tokie pakeitimai nėra teisiškai reglamentuoti ir šiuo metu yra įgyvendinami ad hoc būdu. Translyčiai asmenys, norėdami pasikeisti dokumentus ir (ar) pažymėjimus, beveik visuomet turi pateikti atitinkamą teismo sprendimą dėl teisės į lytinės tapatybės pripažinimą realizavimo. Iš esmės tai reiškia, kad translyčiai asmenys yra priversti atskleisti savo translytę tapatybę tretiesiems asmenims, o tai, savo ruožtu, sąlygoja teisės į privataus gyvenimo gerbimą pažeidimus. Kita vertus, konstatuotina, kad daugeliu atveju translyčiams asmenims pavyksta pasikeisti viešųjų ir privačių subjektų administruojamus asmens duomenis. Kai kurie translyčiai asmenys susidūrė su kuriozinėmis situacijomis, siekdami pasikeisti aukštojo mokslo diplomus.

Diskriminacija darbo santykių srityje

Diskriminacija darbo santykių srityje yra viena opiausių problemų, su kuriomis susiduria translyčiai asmenys. Ji pasireiškia itin specifinėmis, t. y. būtent šiai socialinei grupei, būdingomis formomis. Tuo atveju, kai translyčių asmenų tapatybės dokumentuose ar akademiniuose sertifikatuose (pavyzdžiui, universiteto diplomuose) nurodyta lytis nesutampa su šių asmenų lyties reprezentacija, itin dažnai atsisakoma priimti į darbą dėl esą „netinkamos“ ar „nepageidaujamos“ išvaizdos. Problemų šaltiniu gali tapti ir darbo vietoje skirtingų lyčių pagrindu segreguoti persirengimo, vonios ar poilsio kambariai bei reikalavimas vilkėti išimtinai vyrams ar moterims pritaikytas darbo uniformas.

Net ir atlikus lyties keitimo procedūrą, į transseksualius asmenis darbovietėje gali būti kreipiamasi naudojant su ankstesniąja lytimi sietinus įvardžius ar epitetus, tokiu būdu sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką. Be to, su lyties pakeitimo procedūra gali būti susiję ir tam tikri su tinkamo pensinio amžiaus nustatymu sietini iššūkiai. Iki 2026 metų Lietuvoje egzistuoja skirtingas vyrų ir moterų išėjimo į pensiją amžius, todėl nėra aišku ar, pavyzdžiui, socialinės apsaugos sistema patenkintų „iš vyro į moterį“ transseksualaus asmens prašymą į pensiją išeiti anksčiau. Visi šie konkretūs pavyzdžiai iliustruoja, jog translyčių asmenų diskriminacija darbo santykių srityje yra realus ir žalingas reiškinys, iš esmės ribojantis šių asmenų galimybę savo potencialu prisidėti prie ekonominės ir socialinės gerovės kūrimo.

2016 metais asociacija LGL atliko translyčių asmenų padėties Lietuvos darbo rinkoje tyrimą. Pokalbiai su translyčių asmenų bendruomenės nariais atskleidė, jog šie asmenis susiduria su įvairiomis diskriminacijos apraiškomis tiek darbe, tiek darbo paieškų metu. Kita vertus, apie šiuos atvejus nėra pranešama kompetentingoms valdžios institucijoms, nes translyčiai asmenys nemano, kad tai galėtų ką nors pakeisti.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktas tyrimas

2019 metų vasarą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba išleido translyčių asmenų padėties Lietuvoje apžvalgą. Tarnybos atliktas tyrimas rodo, kad translyčiai asmenys darbo aplinkoje susiduria su daugybe praktinių problemų.

Translyčiai asmenys diskriminaciją dažniausiai patiria prieš realizuodami teisę į lytinės tapatybės pripažinimą, ypač tuomet, kai jų išvaizda ir lytinė raiška skiriasi nuo gimimo metu priskirtos lyties. Rengiant nacionalinę apžvalgą paaiškėjo, kad translyčiai asmenys diskriminaciją jaučia ir pasikeitę asmens tapatybės dokumentus. Tai susiję ne tik su žmonių nuostatomis, bet ir galimybėmis įgyvendinti darbuotojo teises.

„Kai nuėjau pasikeisti pasą, man sakė, kad reikės laukti mėnesį. Praėjo mažiau nei savaitė ir man skambina iš darbo, sako, negalim pervesti atostoginių, kas nutiko? Ir aš jau nebežinau, kaip pasakyti“, – situaciją iliustruoja tyrime dalyvavęs translytis asmuo. Taip nutinka dėl to, kad įrašai registruose pasikeičia iš karto, o naujų tapatybės dokumentų išdavimas užtrunka iki mėnesio.

Projektas „Kryptis: įsidarbinimas“: įsidarbinti translyčiams jaunuoliams padėsiantys IT kursai

Įgyvendinant Nacionalinės LGBT organizacijos LGL projektą „Kryptis: įsidarbinimas“ bus atskleidžiamas translyčių asmenų potencialas pritaikant eksperimentinį jaunimo edukacijos modelį, pagrįstą progresyvia pedagogika. Projektas prisidės skatinant įvairovę, įtrauktį į darbo rinką ir nediskriminavimą dėl rasės, etninės kilmės, lyties ir lyties tapatybės, seksualinės orientacijos ir negalios.

Projektu siekiama padėti 18-30 metų amžiaus LGBT ir kitų pažeidžiamų visuomenės grupių jaunuoliams sėkmingai įsidarbinti. Viena pagrindinių projekto veiklų – informacinių technologijų kursai, padėsiantys sėkmingai įsidarbinti informacinių technologijų sektoriuje.

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Pokytis versle, viešajame sektoriuje, visuomenėje – nauji standartai diskriminacijos mažinimui“. Projektą įgyvendina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, partneriai – viešoji įstaiga Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir asociacija LGL.