Lietuvoje numatyti ribojimai skleisti informaciją, kuria „skatinama kitokia nei įstatymuose numatyta šeimos samprata“, po oficialaus nacionalinės LGBT* teisių organizacijos LGL skundo Europos Komisijai vėl atsidūrė Europos Sąjungos (ES) institucijų akiratyje, praneša naujienų agentūra „BNS“.
Situacijos Lietuvoje svarstymas įtrauktas į Europos Parlamento (EP) Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ketvirtadienio darbotvarkę. Europos Komisija, kuri yra ES vykdomoji institucija, savo ruožtu pranešė, kad aiškinasi su Vilniumi, ar tokie ribojimai atitinka ES teisę. Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas numato, kad nepilnamečiams yra žalinga ir turi būti ribojama tokia informacija, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
Grupė Europos Parlamento narių kreipėsi į Europos Komisiją, teigdami, kad šis įstatymas draudžia su LGBT* asmenimis susijusią informaciją vietose, kurios prieinamos nepilnamečiams. Politikai taip pat pažymi, kad, remiantis šio įstatymo nuostatomis, televizijos atsisakė transliuoti asociacijos LGL socialinės kampanijos „Keisk“ socialinį video apie LGBT* asmenis.
Europos Komisija atsakė, kad „palaiko ryšius su Lietuvos valdžia, kad išsiaiškintų, ar įstatymas atitinka Audiovizualinių paslaugų direktyvą“, leidžiančia riboti tik tokią informaciją, kuri gali „rimtai pakenkti fiziniam, protiniam ar moraliniam nepilnamečių vystymuisi“.
LGBT* asmenų žodžio ir saviraiškos teisių suvaržymus mūsų šalyje pasmerkė tarptautinės žmogaus teisių organizacijos Amnesty International, Human Rights Watch ir ILGA-Europe bei Lietuvos psichologų sąjunga. Lietuvos psichologų sąjungos specialistų nuomone, asociacijos LGL vaizdo klipe „nėra tokio turinio, kuris mokslo žiniomis būtų įrodytas kaip darantis neigiamą poveikį nepilnamečių emocinei, dvasinei, psichinei raidai bei sveikatai. LPS teigimu, žalą gali daryti ne minėtas vaizdo klipas, o draudimas viešoje erdvėje kalbėti apie LGBT* žmonių patiriamus sunkumus dėl stigmos ir diskriminacijos mūsų visuomenėje, skatinti jų supratimą bei priėmimą.“
Į Europos Komisiją (EK) dėl Lietuvos įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos (ES) teisę nevykdymo asociacija LGL kreipėsi 2014 metų spalio 25 dieną. Oficialiame skunde, parengtame bendradarbiaujant su Europos LGBTI asmenų organizacija ILGA-Europe, akcentuojama, kad Lietuva pažeidžia ES sutartyje, ES pagrindinių teisių chartijoje bei Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje įtvirtintą teisę į žodžio ir saviraiškos laisvę. Ši teisė turi būti užtikrinama kiekvienam individui, nepriklausomai nuo jo tautybės, įsitikinimų, amžiaus, seksualinės orientacijos bei kitų pagrindų, o nepilnamečių apsauga negali būti pretekstu pažeisti šį principą.
ES sutarties 2 straipsnyje teigiama, jog Sąjunga grindžiama tokiomis pamatinėmis vertybėmis kaip pagarba asmens orumui, laisvei, demokratijai ir lygybei. Šios vertybės atspindi bendrą ES valstybių narių įsipareigojimą siekti visų ES piliečių nediskriminavimo. ES pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnis taip pat įtvirtina teisę į saviraiškos laisvę, kuri apima laisvę gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. ES pagrindinių teisių chartija draudžia diskriminaciją dėl lyties, rasės, kalbos, religijos, priklausymo tautinei mažumai, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos šios teisės įgyvendinimo kontekste.
Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva 2010/13/ES įtvirtina valstybių narių pareigą apsaugoti nepilnamečius nuo žalingos informacijos. Kita vertus, minėta direktyva aiškiai nurodo, jog priemonės, kurių imtasi siekiant apsaugoti nepilnamečių fizinį, protinį bei moralinį vystymąsi, turėtų būti atidžiai suderintos su pagrindine žmogaus teise į saviraiškos laisvę, kurią numato ES pagrindinių teisių chartija.
Asociacija LGL tikisi, kad ES institucijų dėmesys ES teisės aktų įgyvendinimo pažeidimams Lietuvoje atkreips atsakingų šalies institucijų ir visuomenės dėmesį į tai, jog pozityvi informacija apie LGBT* asmenis neturi neigiamo poveikio nepilnamečių emocinei, dvasinei, psichinei raidai ir sveikatai bei pamatinių vertybių gyvenime tinkamam formavimuisi. Asociacijos LGL vadovas Vladimiras Simonko pabrėžia, kad kiekvienas Europos Sąjungos pilietis turi teisę į saviraiškos ir žodžio laisvę: „Neatskiriama nuo asmens orumo, ši teisė yra esminis pliuralizmo principais paremtos demokratinės visuomenės pamatas. Visos ES valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, turi pareigą gerbti, ginti ir skatinti saviraiškos ir žodžio laisvę“.
