Vieningai prieš neapykantos nusikaltimus

Homofobinių ir transfobinių nusikaltimų latentiškumas jau kuris laikas išlieka opia problema. Tarp pagrindinių priežasčių minimas nepasitikėjimas policija, abejojimas dėl pareigūnų veiksmų ir baimė dėl jų reakcijos.

Vis tik nacionaliniu ir ES lygmeniu egzistuoja daugybė teisėkūros ir politikos spragų. Dvylika ES valstybių-narių apskritai nėra kriminalizavusios neapykantos nusikaltimų seksualinės orientacijos pagrindu, jau nekalbant apie diskriminaciją dėl lytinės tapatybės. Be to, nėra žengtas pirmas žingsnis siekiant įgyvendinti tarptautinėse sutartyse numatyto diskriminacijos draudimo visais pagrindais. Kita vertus, kai kurios valstybės-narės, nors ir pasižymi modernia įstatymų baze, tačiau jų tinkamai netaiko praktikoje.

Žvelgiant į situaciją, keletas Europos nevyriausybinių organizacijų pastebėjo, kad efektyvios priemonės, skirtos neapykantos nusikaltimams mažinti, yra pasiekiamos ranka, bet trūksta politinės valios. Iš tikrųjų, plačiu mastu egzistuojanti geroji praktika ir patirtis galėtų prisidėti prie didesnių pranešimų apie neapykantos nusikaltimus srautų, tačiau šioje vietoje yra itin svarbus politinis noras.

Galų gale, politinė valia turi būti išreikšta ne tik nacionaliniu, tačiau ir ES lygmeniu. Visų pirma, užtikrinant ES teisės aktų nuostatų perkėlimą į nacionalinį valstybių-narių reglamentavimą. Antra, sukuriant visapusiškus ES standartus ir harmonizuojant kovos su neapykantos nusikaltimais priemones. Tai – vienintelis kelias norint užtikrinti kiekvieno asmens lygybę Europos Sąjungoje.

Siekiant sustiprinti Europos ir nacionalinių lyderių politinę valią, Europos pilietinė visuomenė vienija jėgas ir remia valstybių-narių vyriausybes, kurios imasi efektyvių priemonių neapykantos nusikaltimams mažinti. Tai itin svarbu dėl neapykantos nusikaltimų kompleksiškumo, turint omenyje, kad šių nusikaltimų aukomis dažnai tampama įvairiais pagrindais.

Dėl šių priežasčių ILGA-Europe, ENAR, CEJI ir Amnesty International EIO gruodžio 9 dieną organizavo viešą renginį Briuselio spaudos klube, kuriame dalyvavo Europos parlamento LGBTI bei Anti-rasizmo ir įvairovės grupių atstovai.

ILGA-Europe tinklui priklausančios NVO ir ES šalių narių vyriausybių atstovai taip pat ieškojo bendrų strategijų ir bendradarbiavimo plėtros galimybių duodant atkirtį homofobiniams ir transfobiniams nusikaltimams bendruose mokymuose Briuselyje gruodžio 8 d. Asociacija LGL džiaugiasi, kad Lietuva buvo atstovaujama renginyje tiek vyriausybiniu, tiek NVO lygmeniu.

Norime suvienyti jėgas kovoje su neapykantos nusikaltimais, rasistiniu, ksenofobiniu bei kitais pagrindais. To paties tikimės iš nacionalinių ir Europos lyderių!