Asmens dokumentų keitimas teisminio proceso būdu translyčiams asmenims – problemos sprendimas ar laikina priemonė?

Nors įpareigojimas reglamentuoti lyties keitimo procedūrą numatytas dar 2001 metais įsigaliojusioje LR civilinio kodekso redakcijoje, Lietuva išlieka viena iš nedaugelio Europos valstybių, kuriose galimybė translyčiams asmenims pasikeisti asmens tapatybės dokumentus ir gauti reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas apskritai nėra reglamentuojama. 2007 metais Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje L. prieš Lietuvą konstatavo, jog neegzistuojanti lyties pakeitimo procedūra Lietuvoje pažeidžia Konvencijoje įtvirtintą teisę į privataus gyvenimo apsaugą. Praėjus daugiau nei dešimtmečiui, šis Strasbūro teismo sprendimas vis dar lieka neįgyvendintas.

2017 metų pavasarį nacionaliniai teismai priėmė du istorinius sprendimus, kuriais civilinės metrikacijos įstaigos įpareigotos translyčiams asmenims išduoti naujus asmens tapatybės dokumentus be privalomojo chirurginės operacijos reikalavimo. Viename iš šių sprendimų teismas konstatavo: „[k]adangi įstatymo leidėjas iki šiol nėra priėmęs įstatymo dėl lyties pakeitimo procedūrų taikymo […], teismas šalina šią įstatymo spragą, […] nustatydamas, kad sąvoka „lyties pakeitimas“ neturi būti siejama vien tik su chirurginiu negrįžtamu biologinės lyties pakeitimu […].“ Nuo 2017 metų asmens tapatybės dokumentai be privalomojo chirurginės operacijos reikalavimo teisminiu keliu Nacionalinės LGBT žmogaus teisių organizacijos pagalba buvo pakeisti ar yra keičiami apie 20 translyčių asmenų.

Tai – puiki proga pasidžiaugti pergalėmis translyčių asmenų žmogaus teisių srityje. Nacionaliniuose teismuose asmens tapatybės dokumentus norinčius pakeisti translyčius asmenis, atstovavusi advokato padėjėja Evelina Dobrovolska bei trys LGL pagalba asmens dokumentus pakeitę ar laukiantys jų pakeitimo translyčių žmonių bendruomenės nariai Sarah, Lukas (vardas pakeistas, autorei žinomas) ir Aleksandra sutiko pasidalinti savo patirtimis siekiant lytinę tapatybę atitinkančių asmens dokumentų.

Nacionaliniuose teismuose asmens tapatybės dokumentus norinčius pakeisti translyčius asmenis, atstovavusi advokato padėjėja Evelina Dobrovolska: „Pagrindinis mūsų tikslas – padėti translyčiams asmenims kol bus priimta ir patvirtinta supaprastinta administracinė asmens tapatybės dokumentų keitimo procedūra“

Kodėl jums svarbu atstovauti translyčių žmonių bendruomenės narius nacionaliniuose teismuose?

Evelina„Translyčių asmenų žmogaus teises užtikrina pagrindiniai tarptautinės teisės aktai, tarp jų – Jungtinių Tautų Visuotinė žmogaus teisių deklaracija ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Lietuvoje lyties keitimas nėra įteisintas, tad translyčių asmenų padėtis išlieka neaiški ir dviprasmiška, nes iki šiol nėra priimtas lyties keitimą reglamentuojantis teisės aktas. Net ir po garsiojo Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo byloje L. prieš Lietuvą Seimas nesiėmė reikiamų veiksmų, kad užtikrintų translyčių asmenų teises. Kalbame ne tik apie chirurginį lyties keitimą, bet ir civilinės būklės aktų taisymą bei psichologinės pagalbos suteikimą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybės, akivaizdu, jog šiuo metu translyčių žmonių bendruomenė susiduria su problemomis, su kuriomis ji nėra pajėgi susitvarkyti pati. Todėl džiaugiuosi galėdama prisidėti prie translyčių asmenų teisių įgyvendinimo bei teisminės praktikos kūrimo, kurie šiuo metu atstoja tai, kas turėtų būti nustatyta teisės aktuose.“

Kaip manote, ar įstatymų leidėjai artimiausiu metu priims translyčių žmonių bendruomenės atžvilgiu palankius sprendimus?

„Kad ir kaip būtų gaila, šią situaciją vertinti yra sudėtinga. Nepaisant to, jog Lietuva periodiškai sulaukia pastabų iš tarptautinės bendruomenės už įsipareigojimų žmogaus teisių srityje nesilaikymą, kartais iš politikų lūpų girdime ne apie planus priimti atitinkamą su lyties keitimu susijusį teisės aktą, o apie ketinimus apskritai tokią procedūrą Lietuvoje uždrausti. Vis dėlto, reikia tikėtis, jog blogiausias scenarijus nepasitvirtins ir valdžios atstovai atkreips dėmesį į besitęsiančius žmogaus teisių pažeidimus. Kadangi teisės pasikeisti lytį turinys apima ne tik operaciją, bet ir kitus veiksmus, o apsunkintas civilinės būklės akto keitimas yra ydingas, nepagrįstas ir turėtų būti pakeistas tam tikra administracine procedūra, tikiuosi, jog sprendimų priėmėjai pagaliau sureaguos į šią situaciją ir imsis reikalingų veiksmų jai pakeisti.“

Ko norėtumėte palinkėti translyčių žmonių bendruomenei Lietuvoje?

„Būti matomiems ir girdimiems.“

Kas paliko didžiausią įspūdį teismo salėje ir bendraujant su translyčiais žmonėmis? Ar galite išskirti kokią nors vieną ypatingą bylą?

„Kiekvieną kartą eidama į posėdžius dėl translyčių žmonių asmens dokumentų keitimo stebiuosi mūsų teisėjų empatiškumu. Teisėjai iš tikrųjų stengiasi suprasti kiekvieno pareiškėjo asmeninę situaciją, o formuluodami klausimus juos pateikia etiškai ir pagarbiai. Asmeniškai man tai – vienas iš indikatorių, rodančių, kad galime tikėtis šviesesnės ateities.“

Kokios translyčių žmonių reakcijos sulaukėte atstovaudama juos teisinio proceso metu?

„Į teismą besikreipiantiems asmenims šis veiksmas neretai sukelia sudėtingus jausmus, juos neramina teisminis procesas, o viešas savo lytinės tapatybės atskleidimas kartais sukelia nemalonius pojūčius, todėl neretai pareiškėjai nusprendžia nedalyvauti teismo posėdžiuose, o dokumentai tvarkomi rašytinio proceso būdu. Tai, kad turime palankius teismo sprendimus, o įrašus apie lytį asmens dokumentuose pasikeitę žmonės pagaliau turi galimybę būti savimi ir efektyviai dalyvauti viešajame gyvenime, man yra pati geriausia padėka.“

Kaip įsivaizduojate tolesnį bendradarbiavimą su LGL translyčiams žmonėms keičiant įrašus apie lytį asmens tapatybės dokumentuose?

„Neabejoju, kad ir toliau kartu dirbsime translyčių žmonių labui, kol bus pasiektas pagrindinis tikslas – supaprastinta administracinė procedūra asmens tapatybės dokumentų keitimui ir saugi aplinka kiekvieno asmens savirealizacijai.“

Nyderlanduose gyvenimą kurianti Sarah: „Translyčių asmenų žmogaus teisių padėtis Nyderlanduose ir Lietuvoje kardinaliai skiriasi“

SarahDaugelį metų ne Lietuvoje gyvenanti Sarah sako apie asmens dokumentų pakeitimą svarsčiusi jau seniai. „Kadangi gyvenu Nyderlanduose, bet esu Lietuvos pilietė, negalėjau pasinaudoti Nyderlanduose veikiančia greita, skaidria ir prieinama asmens dokumentų keitimo procedūra. Kai pirmą kartą nusiunčiau užklausą LGL, man buvo paaiškinta, kad Lietuvos teisėje nėra reglamentuota lyties keitimo procedūra. Nusivyliau, bet ir toliau palaikiau ryšius su translyčių žmonių interesams atstovaujančia organizacija. Praėjus keliems metams mane informavo, kad translyčių žmonių bendruomenei Lietuvoje sužibo viltis lytį asmens dokumentuose pakeisti kreipiantis į nacionalinius teismus. Nedvejodama pasinaudojau šia galimybe“, – pasakoja Sarah.

„Dėl mano lyties neatitinkančių asmens tapatybės dokumentų nuolat atsidurdavau keisčiausiose situacijose. Šios patirtys nebūtinai būdavo labai malonios. Buvo keista, kad dėl Lietuvos pilietybės negaliu pasinaudoti šalies, kurioje gyvenu, translyčiams asmenims suteikiamomis galimybėmis. Pakeitus asmens tapatybės dokumentus pagaliau galiu gyventi be papildomų klausimų kasdieniame gyvenime. Pagaliau niekas nebekvestionuoja mano tapatybės“, – džiaugiasi pašnekovė.

„Labai tikiuosi, kad Lietuvos įstatymų leidėjai paseks progresyviu šalies teismų pavyzdžiu ir imsis reglamentuoti lyties keitimo procedūrą. Žaviuosi translyčių žmonių bendruomenės drąsa priešintis susidariusiai situacijai ir linkiu toliau vieningai siekti pergalių translyčių asmenų žmogaus teisių srityje. Galbūt dėl stiprėjančio translyčių žmonių atvirumo ir visuomenė pagaliau supras, kad mes nereikalaujame jokių išskirtinių teisių, tik galimybės būti savimi“, – pabrėžia Sarah.

Lytinę tapatybę atitinkančių asmens dokumentų laukiantis Lukas: „Bus keista, kai nebereikės nuolat aiškintis ir nebematysiu nesusipratusių žmonių žvilgsnių“

„Daugeliui translyčių žmonių aktuali galimybė pasikeisti asmens dokumentus. Lytinės tapatybės neatitinkantys asmens dokumentai sukelia įvairių problemų tiek viešajame, tiek asmeniniame gyvenime. Neretai dėl šios priežasties translyčiai žmonės susiduria su įvairomis kliūtimis darbo rinkoje ar susipažinę su naujais žmonėmis“, – pasakoja šiuo metu teisiniame dokumentų keitimo procese dalyvaujantis Lukas.

„Džiaugiuosi, kad LGL ėmėsi lyderystės sprendžiant ilgus metus egzistuojančią problemą. Galbūt įvairiems politikams atrodo, kad jos spręsti nereikia, nes translyčių žmonių Lietuvoje nedaug. Tačiau aš manau, kad kiekvieno Lietuvos piliečio teisės yra vienodai svarbios ir jas būtina užtikrinti. Man taip pat reikšminga, kad vienintelei Lietuvoje veikiančiai LGBT žmogaus teisių organizacijai svarbios ne tik lesbiečių, gėjų ir biseksualių žmonių problemos“, – sako vaikinas.

„Šiuo metu laukiu, kol bus įgyvendintas teismo sprendimas. Iki asmens dokumentų pakeitimo liko jau labai nedaug. Man pasisekė, kad tokia galimybė apskritai yra. Juk prieš kelerius metus translyčiai žmonės apie tai net negalėjo svajoti. Aš ir pats dėl šios situacijos jau buvau pasirengęs vykti į užsienį. Įsivaizduoju, kaip mano gyvenimas pasikeis gavus lytinę tapatybę atitinkančius dokumentus. Kaip bus gera, kai galėsiu drąsiai juos pateikti nesibaimindamas žmonių reakcijos. Vis dėlto, situacija, kai nuolat nepažįstamiesiems turi atskleisti, kad tavo lytis neatitinka nurodytos dokumentuose, labai užgrūdina. Jaučiu, kad bus keista, kai nebereikės nuolat aiškintis ir nebematysiu nesusipratusių žmonių žvilgsnių. Esu tikras, kad gavęs naujus asmens dokumentus galėsiu imtis veiklų, kurių iki šiol nesiryžau imtis, pavyzdžiui, kurti verslą. Manau, kad tai gerokai palengvins bendravimą su klientais“, – viliasi Lukas.

„Tikiuosi, kad Lietuvos įstatymų leidėjai artimiausiu metu priims translyčių žmonių bendruomenės atžvilgiu palankius sprendimus. Juk teismas jau dabar keičia asmens dokumentus translyčiams žmonėms. Manau, kad teismo procesas tikrai nėra geriausias, bet, deja vienintelis šiuo metu prieinamas problemos sprendimo būdas. Svarbiausia, kad būtų aiškiai apibrėžti kriterijai, kuriuos atitinkantiems translyčiams žmonėms būtų keičiami asmens dokumentai. Taip pat reikėtų organizuoti mokymus medikams, nes daugelis gydytojų neturi reikiamų žinių apie translytiškumą. Translyčių žmonių bendruomenei Lietuvoje norėčiau palinkėti daugiau atvirumo ir drąsos. Visada atsiras žmonių ir organizacijų, kurios jus palaikys. Svarbiausia – nebijoti eiti savo keliu“, – sako pašnekovas.

Asmens tapatybės dokumentus pakeitusi Aleksandra: „Aktyvistu galima būti ir savo aplinkoje“

Aleksandra„Asmens tapatybės dokumentų pakeitimas buvo mano tikslas. Kai supratau, jog esu translytė, ėmiau domėtis galimybe gauti mano lytinę tapatybę atitinkančius dokumentus. Komandinių mano ir LGL pastangų dėka pavyko dokumentus pakeisti. Šis procesas truko maždaug pusę metų. Iki tol manęs vis perklausdavo, ar tai tikrai yra mano asmens dokumentas. Kartą manęs teiravosi, ar dokumento nepavogiau ir iškvietė policiją. Reikėdavo nuolat aiškintis ir įrodinėti, rodyti visus turimus dokumentus ir banko korteles. Galiausiai nebesiryždavau dokumentų rodyti ir paprašyta juos pateikti nueidavau į šalį“, – pasakoja Aleksandra.

„Šiuo metu jaučiuosi drąsiai ir nebesivaržau. Pagarbus ir empatiškas teisėjo bendravimas ir LGL palaikymas suteikė vilties. Deja, bet vilčių neteikia Lietuvos įstatymų leidėjų požiūris į translyčių asmenų žmogaus teisių klausimus. Tikiuosi, kad ateityje mūsų šalyje bus įkurti specializuoti centrai, kuriuose būtų teikiama kompleksinė pagalba translyčiams asmenims. Juk translyčiams žmonėms neretai reikia ne tik teisinės ir medicininės, bet ir psichologinės bei socialinės paramos. Translyčių žmonių bendruomenei Lietuvoje trūksta vieningumo ir bendrų veiklų“, – tikina mergina.

„Translyčiams žmonėms norėčiau palinkėti daugiau vieningumo ir bendruomeniškumo. Nebūtina kiekvienam būti žmogaus teisių aktyvistu. Galima atvirai kalbant apie save būti aktyvistu ir savo aplinkoje. Juk visi esame žmonės ir visų galimybės turėtų būti lygios. Tikiuosi, kad greitai mūsų bendruomenėje atsiras lyderių, kurie paskatins bendruomenę burtis, susitikti ir dalintis savo patirtimis“, – viliasi Aleksandra.

LGL teisinės pagalbos fondui lėšų skyrė organizacijos „Amnesty International Norway“, TGEU ir „Inter-LGBT“.