Ketvirtadalis lietuvių nesutinka kad gėjai, lesbietės, biseksualūs ir translyčiai asmenys turėtų būti laisvi gyventi taip, kaip nori.
Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL šiandien pranešė pradedanti kampanijas „Neapykanta nėra šeimos vertybė“ bei „Atpažink ir pranešk“. Ateinančiais mėnesiais vyksiantys vieši renginiai bei sąmoningumo skatinimo kampanijos sieks paskatinti pranešti ir suteiks žinių apie neapykantos nusikaltimų prieš LGBT asmenis bei neapykantos kalbos teisinius pagrindus Lietuvoje.
- Kampanija „Neapykanta nėra šeimos vertybė“ siekia didinti bendrą supratimą apie neapykantos nusikaltimus bei neapykantos kalbą kaip reiškinius, jų paplitimą Lietuvoje ir daromą žalą neapykantos aukoms bei visuomenei apskritai, ir skatinti lietuvių empatiją LGBT asmenims.
- Kampanija „Atpažink ir pranešk“ siekia atkreipti dėmesį į visų formų neapykantos nusikaltimus – nuo neapykantos kalbos internete iki priekabiavimo ir smurto, kurti saugią erdvę visų LGBT* spektre egzistuojančių seksualinių orientacijų bei lytinių tapatybių asmenims pranešti apie patirtus neapykantos nusikaltimus, bei kurti pasitikėjimą tarp teisėsaugos ir LGBT asmenų.
Per pastaruosius kelis mėnesius buvo galima pastebėti naujus judėjimus, skatinančius susiskaldymą tarp LGBT žmonių ir kitų Lietuvos piliečių, bei bandančius uždrausti didžiausią ir labiausiai lankomą LGBT renginį šalyje – Baltic Pride 2019. Mes manome, kad jokia kampanija negali tuo pačiu metu remti ir šeimą, ir neapykantą – neapykanta nėra šeimos vertybė.
Šie nauji judėjimai, 2018-ųjų liepos-rugpjūčio mėnesiais sukelti padegimai Vilniuje, bei kai kurių Lietuvos politikų vieši išsireiškimai rodo, kad nepaisant išsamaus ir gana detaliai parengto Baudžiamojo kodekso, draudžiančio neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą dėl asmens seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės, bei neseniai priimtos ES aukų teisių direktyvos, vien dabartinių Lietuvos įstatymų nepakanka užtikrinti nusikaltimo aukų teisėms.
Pilietinės empatijos LGBT teisėms trūkumas taip pat yra nerimą kelianti problema mūsų šalyje. Pagal reprezentatyvų tyrimą, atliktą Lietuvoje „Call It Hate“ projekto metu, tik 1 iš 5 apklaustų asmenų įsikištų, jei LGBT asmuo būtų užpultas ar pastumiamas gatvėje nepažįstamo žmogaus, ir trečdalis respondentų teigė nejaučiantys empatijos LGBT+ poroms, fiziškai užpultoms gatvėje dėl to, kad laikėsi už rankų.
Lietuva yra viena mažiausiai tolerantiškų LGBT teisių atžvilgiu valstybių ES – net ketvirtadalis apklaustųjų nesutiko, kad gėjai, lesbietės, biseksualūs ir trans asmenys turėtų būti laisvi gyventi taip, kaip nori. Ši apklausa buvo vykdoma TNS LT, projekto „Call it Hate“ užsakymu, 2018 m. rugpjūčio 2 – 23 d.; bendras respondentų skaičius – 1,000 žmonių.
„Apklausos metu išryškėjo paradoksali tendencija – dirbantys suaugusieji Lietuvos miestuose yra tolerantiškesni nei jaunimas, o vyresnio amžiaus žmonės kaimo vietovėse yra labiau neutralūs translyčių asmenų atžvilgiu, kadangi jiems trūksta supratimo ir informacijos šia tema – greičiausiai gavę daugiau informacijos apie translyčius asmenis, jie taps mažiau tolerantiški“ – sako apklausos ekspertas Algirdas Davidavičius.
Plačiojoje visuomenėje menkai suprantamas neapykantos nusikaltimų poveikis aukoms – neapykantos incidentai nukentėjusius asmenis dažnai verčia bijoti atsiverti, jie ima kaltina save, praranda pasitikėjimą teisingumu. Taigi, kampanijų „Neapykanta nėra šeimos vertybė“ ir „Atpažink ir pranešk“ metu LGL dirbs su bendruomene ir plačiąja visuomene tam, kad atkreiptų dėmesį į augantį LGBT bendruomenės nepasitikėjimą teisėsauga ir nusikaltimų pranešimo būdais (e-policijos platforma, anoniminiai pranešimai nevyriausybinėms organizacijoms, UNI-Form programėlė, ir t.t.)
Anot LGL vadovo Vladimir Simonko, „nors būtina užkirsti kelią tokiems nusikaltimams, taip pat svarbu užtikrinti, kad aukos turėtų teisę į teisingumą: kad galėtų pranešti kompetentingoms institucijoms, kad nusikaltimai būtų greitai ir efektyviai tiriami, kad kaltininkai sulauktų bausmių, ir kad aukos gautų reikalingą pagalbą“.
