Tarptautinei LGBTI teisių organizacijai „ILGA-Europe“ paskelbus naujausią 2026 m. Vaivorykštės žemėlapį, Lietuva pagal LGBT žmogaus teisių užtikrinimą jame užėmė 37 vietą iš 49 Europos valstybių. Nors šalies rezultatas minimaliai pagerėjo – nuo 24 proc. iki 24,09 proc. – Lietuva reitinge nukrito viena pozicija žemyn ir toliau išlieka tarp prasčiausiai LGBTI žmogaus teises užtikrinančių Europos Sąjungos valstybių.

Vidutinis Europos Sąjungos valstybių įvertinimas šiemet siekia 52,10 proc., o bendras Europos vidurkis – 42,73 proc. Tuo metu Lietuva ir toliau lieka vadinamojoje „oranžinėje zonoje“ kartu su Lenkija, Rumunija ir Vengrija.

„Šių metų rezultatas aiškiai rodo, kad Lietuva iš esmės stovi vietoje. Nepaisant svarbių teismų sprendimų, sisteminė teisinė apsauga LGBTI žmonėms vis dar nėra užtikrinta“, – teigia Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL vadovas Vladimiras Simonko.

Teismų sprendimai atvėrė kelią, bet politinės valios nėra

2025 m. balandį Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė istorinį sprendimą, kuriuo pripažino, kad Civilinio kodekso nuostata, leidžianti partnerystę tik tarp vyro ir moters, prieštarauja Konstitucijai. Šis sprendimas atvėrė kelią tos pačios lyties poroms registruoti partnerystę teismų keliu.

2025 m. rugpjūtį Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmą kartą oficialiai pripažino tos pačios lyties poros partnerystę. Tačiau praktinis šio sprendimo įgyvendinimas išlieka ribotas – Teisingumo ministerija apskundė šį sprendimą ir priėmė politinį sprendimą teikti apeliacijas visose partnerystės bylose.

Dėl šios priežasties „ILGA-Europe“ vertinime Lietuva beveik nepagerino savo rezultato. Organizacijos metodologijoje pabrėžiama, kad žmogaus teisės negali būti užtikrinamos vien individualių teisminių procesų pagrindu, ypač kai valstybė aktyviai ginčija tokių sprendimų įgyvendinimą.

Lietuva išlieka vienintele Baltijos šalimi, kuri nėra priėmusi partnerystės įstatymo, užtikrinančio aiškų ir veiksmingą tos pačios lyties šeimų teisinį pripažinimą.

Siūlomas referendumas kelia grėsmę šeimų lygybei

Savo apžvalgoje „ILGA-Europe“ taip pat atkreipia dėmesį į planuojamą referendumą dėl Konstitucijos pakeitimo, kuriuo siekiama įtvirtinti nuostatą, kad „šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės“. Organizacijos vertinimu, toks siūlymas prieštarauja naujausiai Lietuvos teismų praktikai ir gali dar labiau apsunkinti žmogaus teisių situaciją šalyje.

„Lithuanian Pride“ 2026 eitynės: visos šeimos svarbios

Būtent šiame politiniame kontekste šių metų „Lithuanian Pride“ festivalis įgauna ypatingą reikšmę. 2026 m. birželio 2–6 dienomis Vilniuje vyksiantis festivalis taps ne tik solidarumo, bet ir pilietinio pasipriešinimo platforma stiprėjančiomsiniciatyvoms siaurinti šeimos sampratą bei riboti žmogaus teises.

Birželio 6 dieną vyksiančios eitynės „Už lygybę!“ šiemet siunčia aiškią žinutę politikams – „Visos šeimos svarbios“. Organizatoriai pabrėžia, kad eitynėse bus priminta apie vis dar nepriimtą partnerystės įstatymą ir bandymus politinėmis priemonėmis paneigti Lietuvos teismų jau pripažintas tos pačios lyties šeimų teises.

„Eitynėse priminsime politikams, kad teismai jau registruoja tos pačios lyties asmenų partnerystes, tačiau partnerystės įstatymas lieka nepriimtas. Politikai ne tik nerodo lyderystės siekiant išspręsti šiuos mūsų bendruomenei aktualius klausimus, bet ir imasi veiksmų siekiant atšaukti Lietuvos teismų įtvirtintą vienalyčių šeimų pripažinimą. Apmaudu, tačiau Lietuva vis dar atsilieka nuo kitų Baltijos šalių“, – sako Vladimiras Simonko.

Organizatoriai informuoja, kad šiemet eitynių dalyviai nuo 12:00 val. rinksis prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir žygiuos Gedimino prospektu link Kalnų parko, kur vakare vyks nemokamas koncertas.

Birželio 5 dieną Vilniaus miesto savivaldybėje taip pat vyks tarptautinė konferencija „Vaivorykštės šeimos: link teisinės, socialinės ir institucinės lygybės“, subursianti ekspertus, politikos formuotojus ir žmogaus teisių gynėjus iš Baltijos ir Šiaurės šalių bei Ukrainos. Konferencijoje bus diskutuojama apie konkrečius tos pačios lyties šeimų patiriamus iššūkius – nuo teisinio nepripažinimo iki paslaugų prieinamumo švietimo ir sveikatos apsaugos srityse.

Baltijos šalys juda skirtingu tempu

Šių metų Vaivorykštės žemėlapyje pirmą kartą istorijoje pirmąją vietą užėmė Ispanija, aplenkusi dešimtmetį pirmavusią Maltą. Tuo metu Estija po 2024 m. įsigaliojusio tos pačios lyties santuokos įteisinimo pasiekė 46,37 proc. rezultatą – beveik dvigubai aukštesnį nei Lietuva. Latvija taip pat pagerino savo poziciją po civilinių sąjungų įstatymo priėmimo.

„Lietuvos problema šiandien yra ne tik pažangos stoka, bet ir politinės valios trūkumas. Kitos regiono valstybės rodo, kad realūs pokyčiai yra įmanomi, kai žmogaus teisės tampa prioritetu“, – pažymi Vladimiras Simonko.

„Simbolinės pergalės yra svarbios, tačiau jos negali pakeisti realiai veikiančių įstatymų. Kol žmogaus teisės Lietuvoje priklausys nuo ilgų ir brangių teisminių procesų, tol negalėsime kalbėti apie tikrą lygybę“, – priduria jis.

Apie Vaivorykštės žemėlapį

„ILGA-Europe“ Vaivorykštės žemėlapis – tai kasmetinis 49 Europos valstybių vertinimas pagal šalyse galiojančius įstatymus ir politiką, susijusią su LGBTI žmonių teisėmis. Valstybės vertinamos pagal 76 kriterijus septyniose srityse: lygybė ir nediskriminavimas, šeimos teisė, neapykantos nusikaltimai ir kalba, lytinės tapatybės pripažinimas, interlyčių asmenų teisės, pilietinės visuomenės erdvė ir prieglobsčio teisės.

2026 m. pirmąją vietą reitinge užėmė Ispanija, po jos rikiuojasi Malta, Islandija, Belgija ir Danija. Paskutines vietas dalijasi Armėnija, Baltarusija, Turkija, Azerbaidžanas ir Rusija.

Pastaba. „ILGA-Europe“ vaivorykštės žemėlapis per nuorodą https://rainbowmap.ilga-europe.org bus prieinamas šiandien nuo 09:00 val. Lietuvos laiku.