ES reikalingos tikslingesnės paramos aukoms paslaugos

Tinkamo masto tikslinga parama aukoms yra labai svarbi siekiant užtikrinti, kad nusikaltimų aukos turėtų galimybę siekti teisingumo dėl patirtų kančių ir kad būtų gerbiamos jų teisės. Penktadienį paskelbtame pirmajame išsamiame visoje Europos Sąjungoje aukoms teikiamų paslaugų vertinime, ES pagrindinių teisių agentūra (FRA) pažymi, kad, nepaisant teigiamų poslinkių, daugelis valstybių narių susiduria su nemenkais iššūkiais.

„Parama aukoms turi būti prieinama prieš baudžiamąjį procesą, per jį ir po jo; tai turi būti ne tik teisinė, bet ir psichologinė bei emocinė parama, – sako FRA direktorius Mortenas Kjaerumas. – Po dešimties mėnesių ES valstybės narės ES aukų direktyvą turi būti perkėlusios į nacionalinę teisę, ir dar teks daug nuveikti.“

Siekiant padėti užtikrinti veiksmingą paramą aukoms visoje ES, ataskaitoje FRA pateikia keletą pasiūlymų, pavyzdžiui, ES valstybės narės turi užtikrinti tikslinių paramos paslaugų teikimą specifinių poreikių turinčioms aukoms, pavyzdžiui, negalią turinčioms aukoms, seksualinio smurto aukoms arba nusikaltimo aukomis tapusiems neteisėtai šalyse esantiems migrantams. ES valstybės narės privalo laikytis Aukų direktyvoje nustatytų įpareigojimų atitinkamai rengti policijos pareigūnus ir teismo darbuotojus, taip pat skirti papildomų išteklių, kurių reikia šioms priemonėms įgyvendinti.

Kitas svarbus aspektas liečia biurokratines kliūtis, kurios turėtų būti pašalintos, kad teisinė pagalba būtų prieinama aukoms, kurios yra baudžiamojo proceso šalimi, lygiai kaip ji šiuo metu prieinama kaltinamiesiems. Siekdamos skatinti aukas pranešti apie nusikaltimus, ES valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visos institucijos ir valstybės tarnybos (įskaitant sveikatos įstaigas), su kuriomis susisiekia aukos, nedelsdamos pateiktų informaciją apie paramą aukoms.

FRA tyrimais nuolat nustatoma, kad reti pranešimai institucijoms apie nusikaltimus yra didelė kliūtis siekiant užtikrinti, kad aukos turėtų visas galimybes naudotis savo teisėmis. Tikslinės praktinės paramos aukoms sistemos yra labai svarbus bet kokios strategijos, kuria siekiama didinti pasitikėjimą institucijomis ir skatinti pranešti apie nusikaltimus, elementas; be to neįmanoma pagerinti nusikaltimų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo. Šiuo atžvilgiu Aukų direktyva, arba Direktyva 2012/29/EB, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai, yra didelis žingsnis pirmyn. Valstybės narės direktyvos straipsnius privalo perkelti iki 2015 m. lapkričio 16 d.

Paramos aukoms tema yra glaudžiai susijusi su kita FRA veikla tokiose srityse, kaip galimybė siekti teisingumo, diskriminacija ir neapykantos nusikaltimai, o ypač su agentūros rengiamų didelio masto apklausų, per kurias apklausiami dažniausiai aukomis tampantys žmonės, rezultatais. Šios veiklos rezultatus galima rasti tokiuose leidiniuose kaip „LGBT report“ („LGBT tyrimo ataskaita“), „Discrimination and hate crime against Jews“ („Žydų tautybės žmonių diskriminacija ir neapykantos nusikaltimai prieš juos“) arba „Violence against women“ („Smurtas prieš moteris“).

Siekdama pateikti informaciją apie šiuo metu nacionaliniu lygmeniu taikomas procedūras ir jų analizę, duomenis šiandienos ataskaitai FRA rinko iš visų 28 valstybių narių. Dokumente atskleidžiama, kad, nepaisant daugelio iššūkių, daugelyje valstybių narių esama tam tikrų teigiamų poslinkių. Daugelis iš jų ataskaitoje yra išvardyti kaip daug žadanti praktika. Pavyzdžiui, kai kuriose ES valstybėse narėse (Belgija, Estija ar Suomija), užtikrinama, kad paramos aukoms organizacijos būtų įsikūrusios pačiuose policijos poskyriuose ar netoli jų, kad būtų lengviau teikti užklausas. Keletas valstybių narių, lėšas paramos aukoms paslaugoms finansuoti renka per fondą, į kurį moka žmonės, nuteisiami už kriminalinį nusikaltimą. Kitose valstybėse narėse (Ispanija, Švedija), sukurtos programėlės, kurios padeda gauti išsamią informaciją apie bylos nagrinėjimą teisme, taip pat apie posėdžių vietą ir informaciją ryšiams.

FRA pateiktoje ataskaitoje Lietuva neminima tarp šalių, kurių pavyzdžiu galima būtų sekti. Pasak FRA, Lietuvoje (kaip ir dar septyniose ES šalyse) bendro pobūdžio pagalbos sistema visoms nusikaltimų aukoms neegzistuoja, apsiribojama tik pagalba konkrečiais atvejais (pvz. kai nusikaltimo auka tampa vaikas ir pan.). Informacija apie tai, kur galima gauti pagalbos Lietuvoje  taip pat sistemiškai teikiama tik kai kurių nusikaltimų aukoms (pvz. smurto artimoje aplinkoje atveju).

FRA ataskaitą „Victims of crime in the EU: the extent and nature of support for victims“ („Nusikaltimų aukos ES. Paramos aukoms mastas ir pobūdis“) anglų kalba galima rasti čia.

FRA pranešimas spaudai