Asociacija LGL kreipėsi į Europos Komisiją dėl Europos Sąjungos teisės reikalavimų nevykdymo Lietuvoje

2014 metų spalio 25 dieną nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL kreipėsi į Europos Komisiją (EK) dėl Lietuvos įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos (ES) teisę nevykdymo. Oficialiame skunde, parengtame bendradarbiaujant su Europos LGBTI asmenų organizacija „ILGA-Europe“, akcentuojama, kad Lietuva pažeidžia ES sutartyje, ES pagrindinių teisių chartijoje bei Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje įtvirtintą teisę į žodžio ir saviraiškos laisvę. Ši teisė turi būti užtikrinama kiekvienam individui, nepriklausomai nuo jo tautybės, įsitikinimų, amžiaus, lytinės orientacijos bei kitų pagrindų, ir nepilnamečių apsauga negali būti tikslas pažeisti šį principą.

Socialinės kampanijos „KEISK“ vaizdo klipas, kuriuo siekiama paneigti visuomenėje vyraujančius stereotipus apie LGBT* asmenis, nepasiekė Lietuvos televizijų eterio. Dvi komercinės televizijos š.m. rugsėjo 15 dieną gavusios Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT) išvadą, motyvuodamos galimybe pažeisti LR Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, apribojo minėto vaizdo klipo transliaciją nuo 23 iki 6 valandos pažymėjus raide ženklu S (t.y. „skirta tik suaugusiems“).

Š.m. spalio 23 dieną asociacija LGL kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti ŽEIT išvadą. Spalio 27 dieną naujienų agentūra „BNS“ pranešė, kad teismas nusprendė nepriimti asociacijos LGL skundo dėl ŽEIT išvados, jog socialinė reklama apie LGBT* asmenis turi būti ribojama, nes daro neigiamą poveikį nepilnamečiams; nurodęs, kad išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas.

ES sutarties 2 straipsnyje teigiama, jog Sąjunga grindžiama tokiomis pamatinėmis vertybėmis kaip pagarba asmens orumui, laisvei, demokratijai ir lygybei. Šios vertybės atspindi bendrą ES valstybių narių įsipareigojimą siekti visų ES piliečių nediskriminavimo. ES pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnis taip pat įtvirtina teisę į saviraiškos laisvę, kuri apima laisvę gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. ES pagrindinių teisių chartija draudžia diskriminaciją dėl lyties, rasės, kalbos, religijos, priklausymo tautinei mažumai, negalios, amžiaus ar lytinės orientacijos šios teisės įgyvendinimo kontekste.

Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva 2010/13/ES įtvirtina valstybių narių pareigą apsaugoti nepilnamečius nuo žalingos informacijos. Kita vertus, minėta direktyva aiškiai nurodo, jog priemonės, kurių imtasi siekiant apsaugoti nepilnamečių fizinį, protinį bei moralinį vystymąsi, turėtų būti atidžiai suderintos su pagrindine žmogaus teise į saviraiškos laisvę, kurią numato ES pagrindinių teisių chartija.

Nacionalinės LGBT* teisių asociacijos LGL vadovas Vladimiras Simonko tikisi, kad Europos Komisija atkreips dėmesį į ES teisės aktų įgyvendinimo pažeidimus mūsų šalyje. LGL vadovas pabrėžia, kad kiekvienas Europos Sąjungos pilietis turi teisę į saviraiškos ir žodžio laisvę: „Neatskiriama nuo asmens orumo bei pilnatvės, ši teisė yra esminis pliuralizmo principais paremtos demokratinės visuomenės pamatas. Visos ES valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, turi pareigą gerbti, ginti ir skatinti saviraiškos ir žodžio laisvę“.

Apie asociacijos LGL skundą Europos Komisijai rašė naujienų portalai 15min.lt, lrt.lt, diena.lt, kaunodiena.lt.