Translyčių asmenų teisių apžvalga atskleidžia sudėtingą translyčių asmenų padėtį Europoje

Š. m. gegužės 10 dieną tarptautinė organizacija „Transgender Europe“ (TGEU) pristatė 2015 metų translyčių asmenų teisių apžvalgą „Translyčių asmenų teisių Europoje žemėlapis 2015“ (angl. „Trans Rights Europe Map 2015”). Šioje apžvalgoje, kaip ir kasmet, įvertinta translyčių asmenų teisių padėtis 49-iose Europos valstybėse, atsižvelgiant į lygybę ir nediskriminavimą, įstatymus, apibrėžiančius teisinį lyties pakeitimo pripažinimą, teisę į privataus gyvenimo gerbimą, teisę į fizinį asmens kūno integralumą bei galimybę asmenims, persekiojamiems dėl jų lytinės tapatybės, kreiptis prieglobsčio. Translyčių asmenų teisių žemėlapis sudaromas kasmet, atsižvelgiant į pasikeitimus Europos valstybių nacionalinėje teisėje. Atsižvelgiant į apžvalgos rezultatus, konstatuojama, jog translyčių asmenų padėtis Lietuvoje išlieka kritinė.

Organizacijos TGEU pristatytas translyčių asmenų teisių žemėlapis atskleidžia teisinio lyties pakeitimo pripažinimo procedūrų sudėtingumą, pagrindinių translyčių asmenų žmogaus teisių apsaugos trūkumą bei lytinės tapatybės patologizavimo tendencijas. Net 23 Europos valstybių nacionalinėje teisėje įtvirtinti pertekliniai sterilizacijos ir kitų priverstinių medicininių procedūrų reikalavimai. Malta ir Danija išlieka vienintelėmis Europos valstybėmis, kuriose teisinio lyties pakeitimo pripažinimo siekiantiems asmenims nėra taikomi absoliučiai jokie medicininiai reikalavimai.

Europoje taip pat stinga teisės aktų, kuriais translyčiai asmenys būtų apsaugoti nuo diskriminavimo ir neapykantos nusikaltimų dėl asmens lytinės tapatybės. Nors diskriminacijos lytinės tapatybės pagrindu draudimas įtvirtintas jau 22 Europos valstybių nacionalinėje teisėje, vos 13 šalių gina savo translyčius piliečius nuo neapykantos nusikaltimų. Tuo tarpu per pastaruosius septynerius metus 14 Europos šalių iš transfobinių paskatų buvo nužudyti net 94 asmenys.

„Siekiant pagerinti translyčių asmenų padėtį Europoje reikalingi trys dalykai: politinė lyderystė, teisinės reformos ir visuomenės sąmoningumo didinimo priemonės,“ – Tarptautinės dienos prieš homofobiją ir transfobiją (angl. akronimas „IDAHOT“) proga Juodkalnijoje vykstančiame Europos tarpvyriausybiniame forume pabrėžė TGEU vykdančioji direktorė Julia Ehrt.

Tarptautinės dienos prieš homofobiją ir transfobiją temą „LGBT* jaunimas“ įkvėpė realūs įvykiai, kurie vyksta aplink mus. Europos Sąjungos (ES) Pagrindinių teisių agentūros (PTA) duomenimis, translyčiai jaunuoliai yra ypatingai dėl diskriminacijos ir smurto pažeidžiama visuomenės grupė. Net 32 Europos valstybėse su teisiniu lyties pakeitimo pripažinimu susijusios procedūros yra prieinamos tik pilnametystės sulaukusiems asmenims. Be to, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) vis dar rekomenduoja translyčiams jaunuoliams atlikti lyties neatitikimo diagnozės nustatymo procedūrą, kuri tik pagilina translyčių asmenų stigmatizaciją ir atskirtį visuomenėje.

„Translyčiai jaunuoliai turi tuos pačius poreikius ir teises, kaip ir jų bendraamžiai: jie turi teisę augti palaikančioje ir saugioje aplinkoje. Vis dėlto translyčiai jaunuoliai susiduria su išskirtiniais iššūkiais ir patiria socialinę atskirtį, diskriminaciją bei smurtą. Todėl greitos, skaidrios, prieinamos ir laisvu asmens apsisprendimu pagrįstos teisinio lyties pakeitimo pripažinimo procedūros reglamentavimas bei teisinė translyčių asmenų apsauga nuo diskriminacijos, stigmatizacijos ir smurto turi tapti visų Europos valstybių, neišskiriant ir Lietuvos, prioritetu,“ – pabrėžė asociacijos LGL žmogaus teisių politikos koordinatorius Tomas Vytautas Raskevičius.

Asociacija LGL primena, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimų įgyvendinimą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų komitetas 2014 m. rugsėjo 25 dieną pritaikė bylai L. prieš Lietuvą sustiprintos priežiūros procedūrą. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad iki šiol visi bandymai priimti lyties keitimui reikalingus įstatymus Lietuvoje buvo nesėkmingi. LR Civilinis kodeksas įtvirtina teisę pakeisti lytį, tačiau ši nuostata realybėje neveikia, nes LR Seimas jau daugiau kaip 10 metų nepriima tai reglamentuojančio įstatymo. Dėl to Lietuva dar 2007 metais pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme L. prieš Lietuvą. Asociacija LGL viliasi, kad atsakingos Lietuvos valdžios institucijos imsis priemonių užtikrinti operatyvų ir kokybišką naujų teisėkūros iniciatyvų, susijusių su EŽTT sprendimu byloje L. prieš Lietuvą, parengimą ir įgyvendinimą.