Artėjant metų pabaigai ir naujųjų metų pradžiai, žmonės tradiciškai žvilgčioja atgal, į tai kas įvyko, norėdami įvertinti praėjusius metus bei jų palikimą. Tokia refleksija yra galima iš įvairių perspektyvų, taip pat ir iš LGBT asmenų žmogaus teisių perspektyvos. Šie metai LGBT asmenų žmogaus teisių judėjimui Lietuvoje yra istoriniai – suėjo 20 metų nuo to laiko, kai LR Baudžiamajame kodekse buvo panaikinta teisinė norma, pagal kurią buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė už homoseksualius santykius (de jure dekriminalizuoti homoseksualūs santykiai). Homoseksualumo dekriminalizavimas lėmė ir tai, kad homoseksualūs asmenys po truputį ėmė išeiti viešumą. Tais pačiais metais, kai buvo priimti Baudžiamojo kodekso pakeitimai, įsikūrė ir nacionalinė LGBT teisių organizacija – asociacija Lietuvos gėjų lyga. Šiais metais buvo paminėtas šios organizacijos veiklos dvidešimtmetis.

Paminėjimai, kaip kad jau ir buvo minėta – homoseksualumo dekriminalizavimo ir LGL veiklos dvidešimtmečiai, svarbūs šių metų kontekste, nes jie leidžia mums palyginti ir įvertinti, kas buvo pasiekta per pastaruosius 20 metų. Didžiausią progresą galime matyti nediskriminavimo srityje – įstatymiškai palaipsniui buvo įtvirtintas draudimas diskriminuoti asmenis dėl jų seksualinės orientacijos. Tačiau nors diskriminacija buvo uždrausti de jure, dėl nepakantumo LGBT asmenims diskriminacija ar jos apraiškos faktiškai išlieka. Tai parodė ir ES Pagrindinių teisių agentūros atliktas tyrimas, kurio rezultatai buvo paskelbti gegužės mėnesį. Tyrimas parodė, kad apklausti Lietuvos LGBT bendruomenės nariai jaučiasi diskriminuojami dėl savo seksualinės orientacijos ar lytinio tapatumo – Europos Sąjungos kontekste pagal šį rodiklį Lietuvoje situacija yra prasčiausia – 61 procentas apklaustųjų deklaravo per pastaruosius 12 mėnesių patyrę diskriminaciją ar priekabiavimą dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės (tai didžiausias rodiklis ES). Be to, daugiau nei trečdalis (39 proc.) apklaustųjų per pastaruosius 5 metus patyrė fizinį, seksualinį ar psichologinį smurtą (tai taip pat didžiausiai rodiklis ES). Daugiau nei pusė apklaustųjų (68 proc.) bijo rodytis tam tikrose vietose dėl galimų neapykantos nusikaltimų. Taigi, nepaisant tam tikrų) pasiekimų įstatymų leidybos srityje, realybėje situacija yra ganėtinai prasta.

Baltic Pride 2013

Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje įvyko jau dvejos LGBT asmenų ir juos palaikančiųjų eitynės, kuriomis siekiama mažinti homofobijos (plačiąja prasme) lygį, didinti LGBT bendruomenės narių matomumą visuomenėje bei atkreipti dėmesį į LGBT asmenų žmogaus teises. Šie metai istoriniai – Vilniuje antrą kartą Lietuvos istorijoje įvyko Baltic Pride eitynės „Už lygybę”. Svarbu pabrėžti keletą istoriškai bei tiesiškai reikšmingų aspektų, susijusių su šiųmetėmis Baltic Pride eitynėmis. Šiais metais, skirtingai nei 2010 metais, eitynių faktiškai nebuvo bandoma uždrausti, tačiau kilo esminių ginčų dėl eitynių vietos. Esminiai nesutarimai kilo po to, kai miesto savivaldybės administracija palaimino eitynes, tačiau vienašališkai, motyvuodama saugumo sumetimais, perkėlė jų organizavimo vietą iš Gedimino prospekto į nuošaliau esančią Upės gatvę. Eitynių organizatoriai laimėjo teisinę kovą su miesto savivaldybės administracija, ir taip apgynė visiems piliečiams priklausančią konstitucinę teisę į taikius susirinkimus. Plačiau apie teisinę kovą kviečiame skaityti Strateginio bylinėjimosi proceso dėl teisės surengti Baltic Pride 2013 eitynes „Už lygybę” dokumentinę ataskaitą. Baltic Pride eitynės sulaukė itin didelio žiniasklaidos dėmesio, jose dalyvavo Lietuvos ir užsienio politikai bei ambasadoriai, žymūs Lietuvos pramogų pasaulio veikėjai. Eitynės baigėsi be jokių rimtų incidentų, ir nors Gedimino prospekte eitynių metu protestavo joms nepritariantys piliečiai, tačiau jų skaičius neviršijo eitynės stebėjusių ir jas atvirai palaikiusių žiūrovų skaičiaus.

Baltic Pride savaitę – liepos mėnesio antrojoje pusėje – vyko ir daugiau įvairių renginių: fotografijų paroda, atspindinti svarbiausius LGBT bendruomenės momentus, įvykusius per paskutinius 20 metų; kino festivalis „Kitoks kinas”; tarptautinė žmogaus teisių konferencija; kūrybinės dirbtuvės;  literatūros skaitymai ir kt. Nors daugelis šių renginių buvo daugiau bendruomeninės reikšmės, tačiau jų visuomeninė reikšmė taip pat svarbi, nes įvairiuose renginiuose dalyvavo svečiai iš užsienio, užsienio valstybių ambasadoriai Lietuvoje. Tai pritraukė ir žiniasklaidos dėmesį.

Labai svarbu paminėti ir tai, jog Baltic Pride 2013 renginiai, ypač eitynės, buvo įvairiai viešinami. Antrojoje liepos pusėje daugelį Vilniaus miesto viešojo transporto laukimo paviljonų papuošė Baltic Pride 2013 reklamos, kurios iš esmės patikrino vilniečių tolerancijos lygį. Daug tokių paviljonų buvo sugadinta, apipaišyta ir aprašyta necenzūriniais žodžiais, ženklais. Tokiu būdu – sugadinant svetimą turtą – kai kurie vilniečiai išreiškė nepritarimą Baltic Pride renginiams.

Tačiau didžiausią ažiotažą sukėlė Baltic Pride reklaminiai video klipai (juos galite pamatyti čia bei čia), kuriuos buvo planuota rodyti nacionalinės Lietuvos televizijos eteryje. Lietuvos ryto televizijai neužkliuvo reklamų turinys, tuo tarpu LRT televizijos Taryba nusprendė vieną iš reklamų, kurioje matomas vyras, vilkintis marškinėlius su užrašu „Už šeimų įvairovę”, leisti transliuoti su raidė „S“ po 23 valandos. LRT pirmą kartą pritaikė prieštaringai vertinamą Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatą, nustatančią, kad nepilnamečiams neigiamą įtaką daro viešoji informacija, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata”. LRT tarybos sprendimas buvo apskųstas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, kurios ekspertai būtent dėl minėtoje reklamoje ant marškinėlių matomo užrašo „Už šeimų įvairovę” patvirtino tariamą tokios reklamos kenksmingumą nepilnamečiams. Sprendimai priimti LRT televizijos ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atspindi visuomenėje tvyrančias homofobiškas nuotaikas. Be to, tokie sprendimai primena ir Rusijoje šiais metais priimtą liūdnai pagarsėjusią įstatymo pataisą, draudžiančią propaguoti homoseksualumą nepilnamečiams asmenims. Tai vienas iš liūdniausių epizodų šių metų LGBT asmenų žmogaus teisių istorijoje – grubiu būdu buvo apribota piliečių saviraiškos laisvė, teisė skleisti informaciją.

Tos pačios lyties partnerystė

Šiais metais nenutilo ir viešos diskusijos dėl tos pačios lyties asmenų teisinių sąjungų. Vasario mėnesį Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija surengė diskusiją, skirtą aptarti partnerystės instituto galimybes Lietuvoje. Diskusijos dalyviai sutiko, kad partnerystės institutas ne tik tarp vyro ir moters, bet ir tarp tos pačios lyties asmenų Lietuvoje reikalingas, juolab, kad įstatymų leidėjas yra įsipareigojęs priimti atskirą partnerystę reglamentuojantį įstatymą, tačiau tai padaryti smarkiai vėluoja. Po diskusijos Liberalų sąjūdžio frakcija kreipėsi į Seimo valdybą, kad ši sudarytų darbo grupę, kuri, aptarusi visas galimybes, pasiūlytų tinkamiausią partnerystės instituto reglamentavimo variantą, tačiau tokią darbo grupę sudaryti buvo atsisakyta. Spalio mėnesį Teisingumo ministerija paskelbė sieksianti Civilinio kodekso pataisomis reglamentuoti partnerystės institutą. Tačiau toks teisės institutas būtų taikomas tik skirtingos lyties poroms – taip vėl demonstratyviai ignoruojant tai, kad tos pačios lyties poros jau dabar gyvena kartu ir yra priverstos gyventi teisės paraštėse.

Homofobiškos iniciatyvos

Šie metai buvo kaip niekad derlingi kaip grybams po lietaus vis išdygstančioms homofobiškoms ir transfobiškoms įstatymų iniciatyvoms. Visų pirma, apžvelgsime Civilinio kodekso pataisas, kuriomis siekiama visiškai uždrausti Lietuvoje atlikti lyties pakeitimo operacijas. Šias pataisas galima laikyti tam tikru bandymu įgyvendinti Europos Žmogaus teisių teismo sprendimą byloje L. prieš Lietuvą (2007). Šioje byloje teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas numato, jog Lietuvoje gali būti vykdomos lyties keitimo operacijos, tačiau neegzistuoja įstatymas, kuris reglamentuotų tokių operacijų atlikimą. Valstybė delsdama priimti tokį įstatymą, pažeidė pareiškėjo L. teisę į asmenį ir šeimos gyvenimą. Valstybė buvo įpareigota priimti atitinkamą teisės aktą, reglamentuojantį lyties keitimą. Tačiau Lietuvos įstatymo leidėjai ne tik nusprendė apskritai iš Civilinio kodekso pašalinti bet kokias bet kokias užuominas apie lyties keitimo galimybės, bet ir įtvirtinti draudimą atlikti tokias operacijas. Tačiau tokiu būdu apeiti teismo sprendimo nepavyks, nes EŽTT aiškiai nurodė, kad teismo sprendimas bus įvykdytas tik reglamentavus lyties keitimo operacijų tvarką. Įstatymų leidėjai teisinasi jau ne nauju argumentu – visuomenės nepasiruošimu. Be to, teigiama, kad pakeitus lyties požymius, pati lytis nepasikeičia, nes ji yra genetiškai determinuota nuo pat gyvybės prasidėjimo momento.

Šiais metais taip pat buvo pasiūlyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisa, numatanti administracinę atsakomybę už „viešą konstitucinių dorovinių vertybių bei Konstitucijoje įtvirtintų šeimos pagrindų niekinimą, visuomenės dorovei prieštaraujančių renginių organizavimą”. Šios pataisos laikytinos homofobiškų Seimo narių atsaku į šiais metais vykusias Baltic Pride eitynes „Už lygybę” ir yra nukreiptos tiesiogiai prieš LGBT bendruomenę. Priėmus tokias pataisas, kurių formuluotės yra abstrakčios ir nekonkrečios, būtų užkirstas kelias ateityje vyksiančioms Baltic Pride eitynėms organizuoti. Seimas gegužės mėnesį po pateikimo pritarė tokioms įstatymo pataisoms – jų likimas spręsis kitais metais.

Lyg to dar būtų negana buvo pasiūlyta ir Susirinkimų įstatymo pataisa, kuria siekiama pakeisti anksčiau galiojusią teisės normą, kuria savivaldybės administracija negalėjo susirinkimo organizatorių įpareigoti padengti finansines išlaidas, susijusias su susirinkimo organizavimu. Baltic Pride eitynių apsauga kainavo kiek mažiau nei 200 tūkstančių litų – tokia yra tvyrančios Lietuvoje homofobijos kaina. Šia pataisa tą kainą siekiama perkelti ant taikius susirinkimus organizuojančių šalies piliečių pečių, o ne ant tų asmenų, dėl kurių agresijos reikalinga tokia apsauga. Taip pat verta pažymėti, kad tokios įstatymo pataisos galimai prieštarauja LR Konstitucijai, nes finansinė našta būtų rimtas trukdymas piliečiams rinktis į taikius susirinkimus. Galiausiai reikia pabrėžti, kad nors įstatymo pataisos ir nukreiptos tiesiogiai prieš LGBT bendruomenę, tačiau jos keltų grėsmę  visų piliečių konstitucinės teisės į taikius susirinkimus įgyvendinimui.

2013 metais Seimo nariai ėmėsi išradinėti naujas prigimtines teises – buvo pasiūlytos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos, kuriomis  būtų įtvirtinta, kad kiekvienas vaikas turi prigimtinę teisę į tėvą ir motiną. Pasak įstatymo iniciatorių, ši teisė kyla iš lyčių skirtingumo bei motinystės bei tėvystės tarpusavio papildomumo. Taip pat siūloma uždrausti valstybei priimti tokius teisės aktus bei suteikti asmenims teises, dėl kurių vaikas netektų galimybės turėti tėvą ir motiną (arba skirtingų lyčių įtėvius). Įstatymo projekto formuluotės abejotinos ir yra dirbtinai sukurtos homofobiškai nusiteikusių įstatymų leidėjų. Tokias pataisas kritiškai vertina ir teisės ekspertai. Nors šios pataisos realiai nepakeistų teisinės padėties tos pačios lyties porų atžvilgiu, tačiau jos taip pat neigiamai gali paveikti vienišus tėvus, kurie atsidurtų įstatymo paraštėse – tokia šeima būtų laikoma kaip pažeidžianti vaiko prigimtinę teisę turėti ir tėvą, ir motiną. Akivaizdu, kad šis įstatymas yra nukreiptas prieš ateityje galimus bandymus įteisinti įvaikinimą tos pačios lyties poroms. Lietuvoje homoseksualiam asmeniui nėra uždrausta įsivaikinti (išimtiniais atvejais leidžiama įsivaikinti nesusituokusiam asmeniui), homoseksualios poros įsivaikinti vaikų negali – įsivaikinti leidžiama tik susituokusiems asmenims. Įstatymo pataisos likimas spręsis kitąmet.

Šiais metais taip pat buvo pasiūlyta papildyti LR Baudžiamąjį kodeksą nuostata, kad seksualinio elgesio ar seksualinės praktikos, įsitikinimų ar pažiūrų kritika ar aptarimas, arba įtikinėjimas pakeisti tokį elgesį, praktiką, įsitikinimus ar pažiūras, nelaikoma tyčiojimusi, niekinimu, neapykantos skatinimu, diskriminavimu ar skatinimu diskriminuoti. Šio įstatymo papildymo projekto aiškinamajame rašte neslepiami homofobiniai motyvai – siekiama, kad pareikšta kritika ar pastaba dėl seksualinės orientacijos nebūtų sutapatinama su kurstymu prieš „netradicinės” seksualinės orientacijos žmonių grupę. Taip pat įstatymo rengėjai motyvuoja pataisas tuo, kad padaugėjo nuteistųjų dėl kurstymo prieš homoseksualios orientacijos asmenis. Pabrėžtina, kad konstruktyvi kritika, pastabos niekada nebuvo kriminalizuotos. Tuo tarpu siūlomas teisinis reguliavimas yra perteklinis, sukuriantis prielaidas asmenims kurstantiems neapykantą ar smurtą išsisukti nuo baudžiamosios atsakomybės.

2013-ųjų gale buvo prikeltos ir LR Konstitucijos pataisos, kurios įtvirtintų nuostatą, kad šeima kyla iš santuokos, tėvystės bei motinystės. Pataisų šalininkai neslepia kovojantys prieš Konstitucinį teismą, kuris 2011 metais, pripažindamas Valstybinę šeimos politikos koncepciją prieštaraujančia pagrindiniam šalies įstatymui, pažymėjo, kad santuoka tėra tik vienas iš šeimos sudarymo būdų ir kad šeimos atsiradimui daugiau reikšmės turi žmonių santykių turinys (meilė, emocinis prieraišumas ir pan.). Kai kurie pataisoms pritariantys Seimo nariai neslepia ir homofobinių motyvų. Tokios pataisos reikštų, kad ir taip teisės pašalėje esančios tos pačios lyties asmenų poros negalėtų būti pripažintos šeimomis ir įgyti teises ir pareigas, kurias įstatymas suteikia skirtingų lyčių sutuoktiniams. Be to, šios pataisos už įstatymo ribų paliktų ir skirtingų lyčių nesusituokusias poras, vienišus tėvus. Šeimos santykiai yra žmogaus privataus gyvenimo dalis, tačiau nors LR Konstitucija ir saugo piliečius nuo savavališko ir neteisėto kišimosi į asmeninį ir šeimos gyvenimą, įstatymų leidėjai pernelyg dažnai savivaliauja ir bando įstatymais įtvirtinti savo įsitikinimais pagrįstą gyvenimo būdą, tokiu būdu kišdamiesi į piliečių privatų gyvenimą.

Metų viduryje buvo bandyta įregistruoti iniciatyvinę grupę patariamajam referendumui dėl „homoseksualizmo” propagandos uždraudimo Lietuvoje. Iniciatoriai siekė, kad nepilnamečiams (ir praktiškai visiems piliečiams) būtų apribotas prieinamumas prie bet kokios viešosios informacijos apie homoseksualumą. Tokia iniciatyva priminė Rusijoje šiais metais įsigaliojusį panašų įstatymą. Tokia iniciatyva nuo pat pradžių nebuvo laikytina rimta – Vyriausioji rinkimų komisija be didelio pasipriešinimo tokią iniciatyvą atmetė.

Suteikiantys vilties atsiskleidimai

2013-ieji metai buvo išskirtiniai, nes pirmą kartą Lietuvos istorijoje žiniasklaidos priemonės tiek daug dėmesio skyrė homoseksualumo tematikai – ne tik dėl šiais metais vykusių eitynių ar teisinio bylinėjimosi. Daug prie viešojo diskurso prisidėjo ir drąsūs homoseksualai. Šių metų rugsėjį žiniasklaidos dėmesį pritraukė klaipėdiečio Edgaro atsiskleidimas internetinėje svetainėje Youtube.com. Visuomenės dėmesį pritraukė jautriai papasakota jaunuolio gyvenimo istorija, išbandymai, kuriuos teko patirti, prisipažinus artimiesiems apie savo seksualinę orientaciją. Po mėnesio viešojoje erdvėje pasklido ir kitas vaizdo klipas, kuriame dar vienas homoseksualus vaikinas Marius išdrįso viešai prabilti apie savo seksualinę orientaciją ir savo gyvenimą. Gruodžio viduryje pasirodžiusiame dar viename vaizdo klipe apie savo seksualinę orientaciją atvirai kalba ir homoseksuali mergina Kristina. Tokie vaizdo klipai yra reikšmingi kaip įrodymas, kad homoseksualūs asmenys egzistuoja ir yra mūsų šeimos nariai, draugai ar kaimynai. Atsiskleidimas ir pasidalinimas asmenine patirtimi vienareikšmiškai prisideda prie homofobijos visuomenėje mažinimo. Daugelis žiniasklaidos priemonių daugiau teigiamai nušvietė šiuos atsiskleidimus, be jokių stereotipų pateikdamos žmogiškąją homoseksualių asmenų pusę, atskleisdamos jautrias šių žmonių patirtis.

Pabaigai

2013 metai vienareikšmiškai buvo reikšmingi LGBT teisių istorijoje. Istorinės Baltic Pride eitynės Vilniaus Gedimino prospekte, sunkiai iškovotos teisinėmis priemonėmis, dar ilgai išliks jose dalyvavusiųjų atmintyje. Nors šie metai ir buvo gausūs įvairių homofobiškų įstatymų iniciatyvų, reikia pripažinti, kad jie pagyvino diskusijas viešojoje erdvėje apie LGBT asmenų žmogaus teises, padidino LGBT bendruomenės matomumą ir, reikia tikėtis, racionalūs argumentai padėjo sumažinti homofobijos lygį Lietuvoje. Be jokios abejonės ateinančiais 2014-aisiais metais diskusijos dėl LGBT teisių nenutils – bus baigiami svarstyti esami įstatymų projektai ir LR Konstitucijos pataisos. Jokių abejonių nekelia ir tai, kad atsiras ir naujų iššūkių, iniciatyvų, kuriomis bus ir toliau stengiamasi nustumti LGBT bendruomenę į šešėlį, išstumti ją iš viešojo diskurso, priversti žmones užsidaryti spintose. Tačiau šie metai suteikia vilties, kad atvirumas neišblės, aktyvūs LGBT bendruomenės nariai ir rėmėjai neleis įsigalėti homofobiškam diskursui ir neleis sužlugdyti laisvų žmonių lūkesčių gyventi geresnėje visuomenėje, kurioje santykiai tarp visų žmonių būtų pagrįsti tarpusavio pagarba ir supratimu.

Asociacijos LGL savanoris Tomas Reves

Už pagalbą rengiant straipsnį autorius dėkoja Tomui Vytautui Raskevičiui