Artėjant „Baltic Pride“ 2019 festivaliui Vilniaus miesto širdyje įsikūrusioje Švedijos ambasadoje susitikome su Švedijos ambasadore Lietuvoje Maria Christina Lundqvist. Švedijos ambasadorė sutiko pasidalinti Švedijos lyderystės žmogaus teisių srityje receptu ir pabandė atsakyti į klausimą, kodėl požiūris į žmogaus teisių užtikrinimą Lietuvoje ir Švedijoje yra skirtingas.

Ką apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje žinojote kai buvote paskirta Švedijos ambasadore Lietuvoje?

„Turiu pripažinti, kad apie žmogaus teisių situaciją Lietuvoje žinojau nedaug. Tačiau buvau girdėjusi apie Lietuvoje organizuojamą „Baltic Pride“ festivalį. Vis dėlto, eidama pareigas geriau pažinau pagrindines žmogaus teisių problemas ir iššūkius, su kuriais susiduria žmogaus teisių aktyvistai.“

Švedijoje vyriausybės parama žmogaus teisėms nepriklauso nuo valdančiųjų partijų politinių pažiūrų. Kokia, Jūsų nuomone, yra visapusiškos paramos žmogaus teisėms Švedijoje paslaptis?

„Pagarba žmogaus teisėms yra mūsų visuomenės pagrindas ir tautinės tapatybės dalis. Mūsų visuomenė yra atvira ir įtrauki, tad natūralu, jog siekiame, kad kiekvienas pilietis jaustųsi pilnaverčiu visuomenės nariu. Švedijoje vyrauja ilgametė žmogaus teisių apsaugos tradicija. Dar 1766 metais Švedijoje buvo priimtas pirmasis pasaulyje įstatymas, kuris įtvirtino spaudos laisvę. Tad laisvė, atvirumas ir socialinė įtrauktis yra mūsų tapatybės dalis.

Šių metu pradžioje Švedijoje buvo sudaryta naujos sudėties vyriausybė. Pristatydamas vyriausybės programą Ministras Pirmininkas užtikrino, kad vyriausybė toliau sieks progreso LGBT žmogaus teisių srityje ne tik Švedijoje, bet ir visame pasaulyje.“

Kodėl, Jūsų manymu, situacija Lietuvoje taip skiriasi?

„Manau, kad tam įtakos turėjo skirtinga mūsų šalių istorija ir tradicijos. Švedijoje taika vyrauja jau kelis šimtus metų, o pilietinė visuomenė yra labai stipri. Tuo tarpu Lietuva ilgus dešimtmečius buvo okupuota. Esame geografiškai nenutolę, tačiau mus skiria skirtingos istorinės aplinkybės.“

Gal galėtumėte plačiau papasakoti apie Švedijos ambasados darbą skatinant verslo socialinę atsakomybę ir tvarumą?

Augusto Didžgalvio nuotr.

„Vykdome nemažai veiklų, kurios tiesiogiai susijusios su Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarke 2030 m. Šiuo metu – tai Švedijos vyriausybės prioritetas. Neseniai dalyvavau susitikimuose su Švedijos ministrais ir valstybės sekretoriais. Darnus vystymasis svarbus ne tik vyriausybei, pilietinei visuomenei, bet ir verslo atstovams.

Tad nemažai dėmesio skiriame bendradarbiavimui su Lietuvoje veikiančiomis Švedijos kompanijomis. Švedams svarbu pirkti produktus iš socialiai atsakingų įmonių, kurios neprisideda prie klimato kaitos. Vartotojai taip pat nepirks produkto, kuris pagamintas įdarbinant vaikus.

Taigi sėkmingam verslui ypatingai svarbu būti atsakingam ir skirti dėmesį tvarumui bei darniam vystymuisi. Ambasadoje esame surengę keletą renginių, kurių metu pristatėme Švedijos darbą siekiant įgyvendinti Darnaus vystymosi darbotvarkę. Džiaugiuosi, kad valstybingumo šimtmečio proga Lietuvai galėjome padovanoti ir leidinį šia tema.“

Kas galėtų paskatinti Lietuvoje veikiančias socialiai atsakingas Švedijos kompanijas skirti paramą žmogaus teisių įtvirtinimui Lietuvoje?

„Švedijos kompanijos aktyviai prisideda prie įvairių socialinių iniciatyvų. Švedijos verslui svarbu skatinti lygias teises darbovietėje ir užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas galėtų realizuoti savo potencialą. Švedijoje prioritetas teikiamas ne labdaros iniciatyvoms, o iniciatyvoms, kurios įgalina žmones būti aktyviais, pilietiškais ir socialiai atsakingais. Labai svarbus ir pilietinės visuomenės bei verslo bendradarbiavimas šioje srityje.“

Švedijos vartotojams parama LGBT žmogaus teisėms yra natūrali, tačiau Lietuvoje plačioji visuomenė yra priešiškai nusiteikusi LGBT žmogaus teisių klausimu. Verslo atstovai susiduria su dilema: ar remti tai, kas daugeliui vartotojų nėra priimtina.

„Iš tiesų, Švedijos visuomenė yra įtrauki. Mes siekiame, kad kiekvienas žmogus turėtų lygias teises. Parama žmogaus teisėms ir orumui nepaisant lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir kitų pagrindų, švedams yra labai svarbi.“

Švedija išlieka žmogaus teisių užtikrinimo kiekvienam piliečiui priešakyje. Kaip manote, kodėl taip svarbu įtvirtinti kiekvieno piliečio teises?

„Pagarba žmogaus teisėms ir socialinė įtrauktis yra kiekvieno švedo DNR. To išmokstame dar mokykloje, tad mums tai natūralu.“

Kokios priemonės Švedijoje įgyvendinamos siekiant pasipriešinti daugialypei diskriminacijai? Gal galėtumėte pasidalinti gerąja Švedijos patirtimi šioje srityje?

„Švedijoje nėra vietos diskriminacijai bet kokiais pagrindais. Mes siekiame, kad kiekvienas žmogus galėtų realizuoti save be jokios diskriminacijos.“

Kokios socialinės problemos šiuo metu sulaukia daugiausiai dėmesio Švedijoje? Kokios strategijos pasitelkiamos siekiant juos spręsti?

„Šiuo metu daugiausiai visuomenės, valdžios ir verslo atstovų dėmesio sulaukia klimato kaitos reiškinys. Kova su klimato kaita svarbi kiekvienam švedui. Tai tapo mūsų kasdienio gyvenimo dalimi. Žmonėms labai svarbus klimatas, maisto produktų kilmė, pagarba gamtai. Taigi nenuostabu, kad Švedijoje vis labiau populiarėja kelionės traukiniu. Atostogų metu vietoj skrydžių pasirenkamos labiau aplinkai palankios transporto priemonės.“

Kovo mėnesį švedų kovos su klimato kaita aktyvistė Greta Thunberg, kurios pavyzdys paskatino protestus visame pasaulyje, buvo nominuota Nobelio taikos premijai. Kaip manote, kas įgalina jaunuolius Švedijoje būti aktyviais piliečiais?

„Būti aktyviais piliečiais švedai skatinami nuo mažumės. Mokykloje vyksta diskusijos, moksleiviai yra gerai informuoti ir mąsto apie savo ateitį. Taigi nieko nuostabaus, kad jaunuoliai Švedijoje jaučiasi esą atsakingi už tai, kokiame pasaulyje gyvensime ateityje.“

Šiemet Švedijos ambasada įsteigė Žmogaus teisių apdovanojimą. Gal galėtumėte papasakoti, kaip ambasadai kilo ši idėja?

Augusto Didžgalvio nuotr.

„Norėjome įamžinti septyniasdešimtąsias Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos priėmimo metines ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Tarptautinę žmogaus teisių dieną paskelbėme kvietimą teikti nominacijas šiam apdovanojimui. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse paskelbėme apdovanojimo laureatę Eveliną Dobrovolską, kuri atstovavo translyčių žmonių, etninių mažumų ir neapykantos nusikaltimus patyrusių asmenų teises teisme.

Apdovanojimu siekėme paskatinti aktyvią pilietinę visuomenę ir aktyvistus, kurie visoje Lietuvoje dirba žmogaus teisių, nediskriminavimo ir lygių galimybių srityje. Sulaukėme 27 nominacijų ir buvome labai nustebinti, kiek daug prasmingų iniciatyvų yra įgyvendinama Lietuvoje.

Įsteigėme prizą apdovanojimo laureatei – vienos savaitės trukmės keitimosi gerąja patirtimi vizitą į Švediją. Į apdovanojimų ceremoniją pakvietėme visus nominantus bei nominacijų vertinimo komisijos narius. Taigi šiuo apdovanojimu siekėme parodyti, kiek daug svarbių pilietinės visuomenės iniciatyvų įgyvendinama Lietuvoje.“

Ko Lietuva galėtų pasimokyti iš Švedijos žmogaus teisių įtvirtinimo srityje?

„Tikiuosi, kad Lietuvą galime įkvėpti savo patirtimi. Dėl šios priežasties organizuojame įvairius seminarus, kurių metu dalinamės gerąja patirtimi. Džiaugiuosi, kad „Baltic Pride“ eitynėse dalyvaus ne tik Švedijos ambasados, bet ir Švedijos policijos atstovai, kurie turės galimybę pasidalinti gerąja patirtimi kovojant su neapykanta LGBT žmonių atžvilgiu.“

Švedijoje nėra vietos diskriminacijai

• Stokholme vykstančios LGBT bendruomenės eitynės kasmet sutraukia 45 000 dalyvių ir 400 000 žiūrovų.
• 2009 metais Švedijoje priimtas lyčiai neutralios santuokos įstatymas. Tais pačiais metais Švedijos Bažnyčia ėmė sutuokti tos pačios lyties poras.
• 2018 metais Švedija užėmė dešimtą vietą tarptautinės LGBTI organizacijos „ILGA-Europe“ sudarytame LGBTI teisių žemėlapyje.
• Švedija suteikia politinį prieglobstį asmenims, kurie savo gimtojoje šalyje yra persekiojami dėl savo seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės.

LGBT žmogaus teisių progresas Švedijoje

• 1944 Panaikinta baudžiamoji atsakomybė už tos pačios lyties asmenų santykius.
• 1972 Švedija tapo pirmąja pasaulyje šalyje įteisinusia lyties pakeitimo procedūrą.
• 1979 Nacionalinė sveikatos ir gerovės valdyba paskelbė, kad homoseksualumas nėra psichinės sveikatos sutrikimas.
• 1987 Įtvirtintas diskriminacijos seksualinės orientacijos pagrindu draudimas darbo rinkoje.
• 1988 Vienalyčių porų teisės įtvirtintos kohabitacijos įstatymo nuostatose.
• 1995 Įteisinta tos pačios lyties porų civilinė partnerystė.
• 1999 Įsteigta LGBT teisių kontrolieriaus pareigybė.
• 2003 Konstitucijoje įtvirtintas neapykantos kalbos seksualinės orientacijos pagrindu draudimas.
• 2003 Įtvirtinta vienalyčių porų teisė įsivaikinti.
• 2005 Įteisinta galimybė lesbietėms pasinaudoti spermos donorystės paslaugomis.
• 2009 Lygių galimybių įstatyme įtvirtinta apsauga nuo diskriminacijos lyties tapatybės ir lyties raiškos pagrindais.
• 2009 Priimtas lyčiai neutralios santuokos įstatymas.
• 2011 Švedijos Konstitucijoje įtvirtinta apsauga nuo diskriminacijos seksualinės orientacijos pagrindu.
• 2013 Panaikinta privalomos sterilizacijos sąlyga teisinio lytinės tapatybės pripažinimo siekiantiems translyčiams asmenims.
• 2019 Apsauga nuo neapykantos nusikaltimų lytinės tapatybės pagrindu įtvirtinta spaudos laisvės įstatyme.

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Pokytis versle, viešajame sektoriuje, visuomenėje – nauji standartai diskriminacijos mažinimui“. Projektą įgyvendina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, partneriai – viešoji įstaiga Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir asociacija LGL.