Seimas nesutiko svarstyti įstatymo projekto, sudarančio sąlygas teisiniam lyties keitimui

Š.m. liepos 8 dieną Lietuvos Respublikos Seimas svarstė Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektą Nr. XIP-2017(3), kuriuo siekiama supaprastinti civilinių būklės aktų registravimą šalyje (pvz., sudarant galimybę reikalingus dokumentus pateikti internetu). Nepaisant to, kad įstatymo projektas apima daugelį sričių, paketas buvo „gražintas tobulinti“, nes jame įtvirtintos sąlygos sukurti teisinį pagrindą lyties keitimo registravimui. Seimas grąžino įstatymo projektą Teisės ir teisėtvarkos komitetui, siūlydamas jį „sutvarkyti“ pašalinant nuorodas į lyties pakeitimo registravimą.

27-asis įstatymo projekto straipsnis numato, jog „[l]yties pakeitimą civilinės metrikacijos įstaiga registruoja gavusi asmens prašymą ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sveikatos priežiūros įstaigos išduotą pažymą apie lyties pakeitimą.“ Lietuvos Vyriausybė įvairioms tarptautinėms žmogaus teisių institucijoms (pvz., Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetui ir Europos Tarybos Ministrų komitetui) teigė, jog šiuo įstatymo projektu bus įgyvendintas 2007 metais priimtas Europos Žmogaus teisių teismo sprendimas byloje L. prieš Lietuvą. Nacionalinės žmogaus teisių organizacijos – LGBT* teisių gynimo asociacija LGL ir Žmogaus teisių stebėjimo institutas – kritikavo šiuos pasiūlymus kaip neefektyvius užtikrinant greitą, skaidrų ir prieinamą teisinį lyties pakeitimo pripažinimą šalyje.

Nepaisant trūkumų, pasiūlytas įstatymo projektas sukurtų teisinį pagrindą lyties pakeitimo registravimui, tokiu būdų pašalindamas šiuo metu šalyje egzistuojantį teisinė vakuumą (t.y.  norėdami pasikeisti asmens tapatybės dokumentus po atliktos lyties keitimo operacijos, transseksualūs asmenys šiuo metu privalo kreiptis į nacionalinius teismus).  Tačiau net šis kuklus pasiūlymas nebuvo priimtinas daugumai Seimo nariu. Plenarinės sesijos metu parlamentaras Jonas Rimantas Dagys teigė, jog „tokiu būdu siekiama finansuoti lyties keitimo operacijas iš mokesčių mokėtojų pinigų“ (00:47:15), o patį lyties keitimą vadino „nesąmone“ (01:06:58). 27 Seimo nariai balsavo už aptariamą įstatymo projektą, 18 – prieš, o 27 susilaikė. Įstatymo projektas grąžintas Teisės ir teisėtvarkos komitetui tobulinti.

Nacionalinės LGBT* teisių gynimo asociacijos LGL vadovo Vladimiro Simonko teigimu, šiandieniniai įstatymų leidėjų veiksmai labai aiškiai rodo, jog teisinė reforma transseksualių asmenų žmogaus teisių srityje yra blokuojama dėl transfobinių motyvų. „Lietuva nesilaiko savo tarptautinių žmogaus teisių įsipareigojimų, prisiimtų prieš labiausiai pažeidžiamą ir apleistą savo piliečių grupę – trransseksualių asmenų bendruomenės narius. Tai atvira žmogaus teisių žaizda. Norėčiau pakviesti mūsų politikos formuotojus ir sprendimų priėmėjus imtis ryžtingų žingsnių sprendžiant šiuos klausimus.“

Nepaisant to, jog 2001 m. įsigaliojęs Civilinis kodeksas numato teisę medicininiu būdu pakeisti lytį, Lyties pakeitimo įstatymas išlieka nepriimtas. 2007 metais Lietuva pralaimėjo bylą L. prieš Lietuvą Europos Žmogaus teisių teisme. Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjo neveiklumas pažeidė transseksualaus ieškovo teisę į privataus gyvenimo gerbimą ir įpareigojo Lietuvos Vyriausybę sukurti efektyvią teisinio lyties pakeitimo pripažinimo sistemą šalyje per tris mėnesius. Praėjus 7 metams po sprendimo priėmimo, tokia sistema Lietuvoje neegzistuoja.