LGL savanorių įspūdžiai iš mokymų Islandijoje

Šių metų birželio 21 – 29 dienomis LGL savanorių komanda: Sandra, Koletta, Dalius, Marius ir Aliona, dalyvavo Islandijoje organizuojamuose mokymuose „Queer activism“, į kuriuos atvyko atstovų iš Lietuvos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos, Norvegijos ir pačios Islandijos.

Reykir kaime, ankčiau veikusios internatinės mokyklos patalpos priglaudė kiek daugiau nei savaitei įsikūrusią tarptautinę stovyklą, kuri dalijosi sukūrė galimybę dalintis patirtimi švietimo, LGBTQI teisių apsaugos ir kitais klausimais daugiau nei 30-čiai LGBTQI teisių aktyvistų iš įvairių šalių. Mokymuose dalyvavę asmenys atspindėjo daugybę skirtingų po LGBTQI trumpiniu telpančių atstovų, ir daugeliui tai buvo pirma proga gyvai pažinti tuos, apie kuriuos iki tol buvo girdėję tik iš pasakojimų. Tokioje mokymų aplinkoje buvo akivaizdu, kad mūsų visuomenė yra įvairi, tačiau žmonės, atsidūrę jos paribyje, neretai ten ir paliekami, nesistengiant jų pažinti. Kaimyninių šalių pavyzdžiai įrodė, kad šią problemą galima išspręsti. O specializuoti mokymai apie biseksualumą, poliamoriją (angl. Polyamory), socialinių normų sankirtą (angl. Intersectionality), translytiškumą padėjo bendrai visiems kelti klausimus ir ieškoti į juos atsakymų, suprasti, kad lytiškumas ir seksualumas – labai plati ir vis dar neatrasta tema.

Išklausę mokymus apie darbą komandoje, dalyviai ir patys turėjo progą sudaryti grupę ir parengti bendrą užsiėmimą (angl. Workshop). Taip gimė selfie (asmeninukių) kūrimo, kūno kalbos mokymai, pyragų valgymo užsiėmimai ir paskaitos apie socialinių normų kritiką. Supratę, kad užsieniečiams Lietuva vis dar yra balta dėmė žemėlapyje, LGL savanoriai suorganizavo prisatymą apie savo šalį. Buvo apžvelgtos temos nuo ekonominės ir socialinės padėties iki asmeninių atsiskleidimo istorijų ir „Baltic pride 2013“ organizavimo. Lietuvių patirtys stipriai skyrėsi nuo skandinavų, tad neilgas pristatymas padėjo suprasti apie tai, kaip LGBTQI žmonės gyvena Lietuvoje. Tapo akivaizdu, kad tikrai ne visos problemos, kurios aktualios švedams rūpės ir lietuviams, bei atvikščiai. Tačiau tai buvo vienas svarbiausių mokymų atradimų: pamatyti, kad gali būti ir yra kitaip, kad dirbdami žmogaus teisių srityje turime bendradarbiauti su partneriais iš kitų šalių, nes dalijimasis patirtimi padeda išspręsti daug kylančių problemų.

Kiti užsiėmimai ir paskaitos padėjo įgyti įrankių, reikalingų norint aktyviai ir sėkmingai atstovauti LGBT bendruomenę. Žinoma, kooperavimasis ir tinklo mezgimas su kitais žmonėmis taip pat buvo svarbus mokymų elementas. Kad būtų lengviau tai daryti, šalia stovyklos veikė ir tipiškos islandiškos pramogos – šiltoji srovė, kuri sukuria natūraliai karštą vonią po atviru dangumi, taip pat baseinas ir kubilas, kur karštas požeminis vanduo niekada netvėsta. Kasdienis vaizdas pro langus maloniai džiugino – vandenyno įlanka, kalnai, vandenyje – medūzos… Laiką praskaidrino ir kelionė į žirgyną, jodinėjimas žemaūgiais arkliais bei krioklio aplankymas. O vakarais dalyvių laukė įvairūs stalo ir lauko žaidimai, kiekvieno dietai pritaikytas meniu.

Islandija LGL pasitiko baltosiomis naktimis, kur visą parą saulė nenusileidžia žemiau horizonto, o oras, nors gerokai į šiaurę nuo Lietuvos, buvo šiltesnis. Tokios stovyklos patvirtina, kad gyvas bendravimas geriausiai padeda pažinti žmogų, suprasti LGBTQI įvairovę ir motyvuoja toliau likti pasirinktame aktyvizmo kelyje.

Savanoris Marius