Psichikos sveikata yra kiekvieno iš mūsų rūpestis. Psichikos sveikata turi įtakos visoms mūsų gyvenimo sritims: žmogaus gerovei, darbui, galimybei būti aktyviu visuomenės nariu, šeimai ir valstybės ekonomikai. 17 organizacijų visoje Europoje, tarp jų ir tarptautinė LGBTI (lesbiečių, gėjų, biseksualių, transseksualių ir interseksualių asmenų) teisių organizacija „ILGA-Europe“, pasirašė bendrą kreipimąsi, kuriame išreiškė susirūpinimą milijonų Europos piliečių psichine sveikata ir pateikia pasiūlymus, kaip jų gaunamos paslaugos ir parama galėtų būti efektyvesnė ir sulaukti didesnės Europos Sąjungos paramos.
2013 m. pradėti įgyvendinti Psichikos sveikatos ir gerovės bendrieji veiksmai apibrėžia, kad gerai savijautai psichinė sveikata yra tokia pat svarbi kaip ir fizinė sveikata. Bendrą kreipimąsi pasirašiusios organizacijos pabrėžia, kad valstybės narės privalo dėti daugiau pastangų siekiant įgyvendinti Psichikos sveikatos ir gerovės bendrųjų veiksmų apibrėžtus prioritetus.
„Psichikos sveikata yra kompleksinis klausimas. Privalome siekti, kad valstybės narės įgyvendintų Psichikos sveikatos ir gerovės bendrųjų veiksmų priemones ir, kad šis įrankis netaptų tik dar vienu dokumentu. Galima padaryti daugiau siekiant pagerinti psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą ir užtikrinti psichikos sveikatos aspekto integravimą į visas Europos ir nacionalinės valstybių narių politikos sritis,“ – pabrėžė organizacijos „Mental Health Europe“ vadovė Maria Nyman.
„Europos Sąjunga privalo imtis ryžtingesnių veiksmų siekiant įgyvendinti Psichikos sveikatos ir gerovės bendrųjų veiksmų priemones. Pasirašiusieji bendrą kreipimąsi pateikia šias rekomendacijas siekiant efektyviau įgyvendinti Psichikos sveikatos ir gerovės bendrųjų veiksmų priemones.
- Skirti lygiavertį dėmesį fizinei ir psichinei sveikatai;
- Atsižvelgti į įvairiais gyvenimo tarpsniais iškylančius psichikos sveikatos iššūkius: psichikos sveikatą ir nėštumą, psichikos sveikatą ir senėjimą ir t.t.;
- Daugiau dėmesio skirti psichikos sveikatai darbovietėje;
- Tobulinti psichikos sveikatos priežiūrą, taikant holistinį ir individualizuotą, prie paciento poreikių pritaikytą, požiūrį.
Priėmusios Psichikos sveikatos ir gerovės bendruosius veiksmus Europos Sąjungos valstybės jau turi priemonių rinkinį, apibrėžiantį, kaip pagerinti Europos piliečių psichinę sveikatą ir gerovę ir skatinti psichikos sveikatos sistemos bendradarbiavimą su paslaugų gavėjais, jų šeimos nariais ir globėjais. Tad kodėl vis dar nesiryžtama imtis veiksmų siekiant pagerinti milijonų europiečių psichinę sveikatą?
