2023 m. lapkričio 7 dieną Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL organizavo tarptautinę projekto „Nieko apie mus be mūsų: LGBT jaunimo įgalinimas kovoje prieš patyčias“ konferenciją.

Sveikinimo žodį pirmasis tarė Norvegijos ambasadorius Lietuvoje J. E. Ole Terje Horpestad. Pasak ambasadoriaus, homofobinės patyčios yra rimta problema ne tik Lietuvoje ar Norvegijoje, bet ir visame pasaulyje. Jis teigė, jog patyčių negalima ignoruoti, nes jos sukelia skausmą ir kančias, kurios gali turėti rimtų pasekmių tolimesniam LGBTQ asmenų gyvenimui, pasireikšti depresijos, nerimo ar savęs žalojimo formomis. Visgi Norvegijos ambasadorius Lietuvoje pabrėžė, kad Lietuva jau žengė pirmuosius mažus žingsnelius žmonių lygybės ir žmogaus teisių įgyvendinimo kelyje, nors tobulėti dar tikrai yra kur. Eidamas tokias pareigas jis jaučia didelį įsipareigojimą skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, būtiną pasaulinei kovai su homofobinėmis patyčiomis. „Tik dirbdami kartu, išmokysime savo jaunimą, tėvus ir pedagogus apie pagarbos, empatijos ir priėmimo svarbą“, – teigė Norvegijos ambasadorius Lietuvoje.

Visus susirinkusius pasveikino ir VšĮ „Atviros Lietuvos fondo“ direktorė Sandra Adomavičiūtė. Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL vadovas Vladimiras Simonko dalyviams iškėlė kritinį klausimą: „Ar norime gyventi Lygybės Sąjungoje, kurioje gali būti tas, kas esi ir mylėti tą , ką nori?“ – bei pabrėžė, kad būti lesbiete, gėjumi ar translyčiu nėra jokia ideologija. Jis išreiškė susirūpinimą dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos, kuria remiantis ne kartą cenzūruotos LGBT žmonių tapatybės, o moksleiviams nepateikiama jokia su jų lytiškumu ir žmogaus teisėmis susijusi informacija. Pasak LGL vadovo, būtina imtis veiksmų ir dėl tarptautinio Lietuvos įvaizdžio, kai viešai apie tai pasisakė ne tik atlikėja Lady Gaga, bet ir Jungtinės Tautos, o Europos Parlamentas parengė net kelias rezoliucijas dėl šių teisinių nuostatų. Be to, vis dar neįgyvendintas lieka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas dėl Neringos Dangvydės Macatės pasakų knygos „Gintarinė širdis“ ribojimo, kai tai darydama Lietuva pažeidė autorės teisę į saviraiškos laisvę.

Pirmąjį pranešimą skaičiusi Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto docentė dr. Lina Šumskaitė pristatė 2022 m. spalio – 2023 m. sausio mėn. Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL vykdytos internetinės LGBT moksleivių apklausos apie jų patirtis Lietuvos mokyklose rezultatus. Akcentuotas išaugęs LGBT moksleivių nesaugumo pojūtis dėl savo seksualinės orientacijos. Docentė neslėpė, jog LGBT moksleiviams dažnai tenka girdėti neigiamus komentarus, patirti skirtingo pobūdžio patyčias, neretai ir fizinius veiksmus dėl savo seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ar raiškos. Taip pat pasidalinta nerimą keliančia tendencija, jog skirtingo amžiaus moksleiviai dažniausiai su tokiomis situacijomis turi kovoti patys, be mokyklos bendruomenės narių įsikišimo, mat tarp priešiškai nusiteikusiųjų kai kuriais atvejais yra ne tik mokiniai, bet ir pedagogai ar kiti mokyklos darbuotojai. Maždaug tik kas septintas mokyklinio amžiaus jaunuolis, susidūręs su sunkumais, išdrįsta kreiptis į mokytoją. Kaip teigė docentė dr. Lina Šumskaitė, nepalankus mokyklų mikroklimatas daro neigiamą įtaką LGBT moksleivių norui lankyti mokyklą, jų gebėjimui susikaupti.

Pagrindinius pranešimus skaitė Norvegijos LGBT migrantų organizacijos „Skeiv Verden“ psichologas Anders Løkkeberg, parengęs pranešimą apie darbą su mažumų kilmės LGBTQ jaunuoliais savo šalyje, bei su Islandijos LGBT organizacijomis dirbusi Sólveig Rós Másdóttir, kalbėjusi apie tai, kaip judėti saugumo link nepalankių visuomenės nuostatų LGBT atžvilgiu suintensyvėjimo metu.

Anders Løkkeberg savo pranešimą pradėjo publiką įtraukusiu klausimu apie galimus LGBT+ jaunuolių, priklausančių tautinėms mažumoms, iššūkius Norvegijoje ir visus susimąstyti privertusiu pratimu apie kiekvieno iš mūsų socialines tapatybes. „Liūdna, jei visi būtume priversti turėti tik vieną socialinę tapatybę, ji negali pilnai išpildyti to, kas esi iš tikrųjų“, – teigė Anders. Pasak jo, dažnai migrantams tenka susidurti su keliomis diskriminacijos formomis – pvz., rasizmu ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės. LGBT migrantų organizacijos psichologas pasidalino ir keletu intymių migrantų pasakojimų. Kai kurie iš jų, vedami solidarumo su tautiečiais, nepraneša apie iš pačių migrantų patiriamą psichologinį smurtą ar bijo atskleisti savo seksualinę orientaciją policijai, nors Norvegija teikia prieglobstį seksualinių mažumų pabėgėliams.

Sólveig Rós Másdóttir iš pradžių trumpai papasakojo apie Islandijos Nacionalinę queer asociaciją „Samtökin ‘78“, kurioje jai teko dirbti ir užsiimti mokyklų švietimu LGBTQI temomis. Pasak pranešėjos, Islandija gana anksti pasiekė didelę toleranciją LGBTQ asmenims bei priėmė nemažai įstatymų, įgalinusių šių žmonių lygias teises. Tačiau paskutiniaisiais metais pradėjo įsivyrauti ne tokios džiuginančios visuomenės nuostatos, žmonės nebemato būtinybės aktyviai pasisakyti už LGBTQIA asmenis. Solveig nerimą taip pat kelia išaugęs neapykantos nusikaltimų skaičius, dezinformacija, nukreipta į šią bendruomenę bei sumažėjęs noras įsileisti „Samtökin ‘78“ organizaciją į mokyklas. Tačiau ji tiki, kad susidariusią situaciją padėtų išspręsti didesnis solidarumas ir skirtingų visuomenės grupių bendradarbiavimas.

Taip pat surengtos net trys diskusijos su įvairių institucijų ir organizacijų atstovais. Pirmoji diskusija vyko tarp projekto „Nieko apie mus be mūsų: LGBT jaunimo įgalinimas kovoje prieš patyčias“ komandos narių. Diskutuota apie Lietuvos LGBT moksleivių situacijos gerinimo iššūkius mokyklose.  Antrojoje diskusijoje, moderuotoje Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL teisininkės ir projektų vadovės Monikos Antanaitytės, aptarta Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostata bei apjungtos skirtingų su žmogaus teisėmis dirbančių specialistų nuomonės. Konferenciją vainikavo diskusija apie Lietuvos LGBT moksleivių ir jaunimo poreikius, kurioje savo nuomonėmis pasidalino skirtingų su jaunimu dirbančių organizacijų atstovai.

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Nieko apie mus be mūsų: LGBT jaunimo įgalinimas kovoje prieš patyčias“. Projektas yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.