Apklausa buvo prieinama internetu LGL svetainėje bei platinama socialiniuose tinkluose, pasitelkiant reklamą, rodomą tikslinei grupei. Į tyrimo imtį įtraukti 14 – 19 metų amžiaus moksleiviai, 2021 – 2022 m. lankę vidurinę ar profesinę mokyklą bei save identifikuojantys kaip lesbietę, gėjų, biseksualą, translytį ar turintys kitą lytinę tapatybę, kuri nėra cislytė. Iš viso apklausoje dalyvavo 2002 respondentai, tačiau analizė atlikta remiantis 641 pilnai užpildytomis anketomis dėl suteiktos galimybėms respondentams neatsakyti į jiems nepatogius ar neaktualius klausimus. Apklausos klausimyną sudarė 84 klausimai, suskirstyti pagal temas, apie moksleivius, mokyklą ir jų patirtį mokykloje – t.y., ar joje jaučiasi saugiai, ką mokykloje teko patirti 2021 – 2022 m.
Didžiąją dalį respondentų sudarė 14 – 15 metų moksleiviai, mažiausią – 18 – 19 metų moksleiviai. Bendras respondentų amžiaus vidurkis – 16,5 m. Daugiau nei pusė visų respondentų buvo 8-10 klasių mokiniai. Kalbant apie lytį, daugiausiai respondentų priskyrė save moteriškai lyčiai (38,7 proc.) arba kitoms nenurodytoms lyties kategorijoms (16,8 proc.). 10,7 proc. visų atsakiusiųjų buvo vyrai, o translytės moterys ir vyrai atitinkamai sudarė 1 ir 7 proc. visų apklaustųjų. Nemaža dalis respondentų nepasirinko jokio atsakymo varianto (beveik 30 proc.). 34,6 proc. respondentų save priskyrė biseksualiai seksualinei orientacijai ir queer tapatybei, 17,2 proc. moksleivių save apibrėžė lesbiete ar gėjumi, 8,3 proc. respondentų teigė vis dar ieškantys savęs. Daugiau nei penktadalis respondentų nepasirinko jokio atsakymo.
Atliktos apklausos rezultatai rodo, kad dalis LGBT moksleivių Lietuvos mokyklose jaučiasi nesaugiai, kadangi dažnai girdi neigiamus komentarus, patyčias (34,4 proc.) ar fizinį priekabiavimą (22,4 proc.) dėl savo seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ar lyties raiškos. Į priešiškai nusiteikusias grupes LGBT moksleivių atžvilgiu patenka ne tik moksleiviai, bet kai kuriais atvejais ir mokytojai, kurie neretai, jei neprisideda prie patyčių (11,4 proc. moksleivių atsakė, jog mokyklos darbuotojai, naudoja neigiamus komentarus, nukreiptus į LGBT asmenis), tai atsisako reaguoti į LGBT moksleiviams iškilusias problemas (taip atsakė 57,5 proc. moksleivių). 15,8 proc. mokyklinio amžiaus jaunuolių LGBT palaikančių mokytojų nepastebi, o 17,8 proc. tokių mokytojų žino tik vieną. Tai pastebėdami dalis moksleivių užsidaro, o kiti (jei turi galimybę) pagalbą bando surasti šeimoje ar specialistų kabinete.
Lyginant 2017 ir 2022 metais atliktų apklausų rezultatus galima teigti, kad mokinių skaičius, save identifikuojančių kaip lesbietę, gėjų, biseksualą, translytį ar turinčių kitą ne cyslytę tapatybę, išaugo. Tad pokyčiai mokyklose ir visoje švietimo sistemoje yra itin reikalingi. Turint omenyje ir tai, jog 2017 ir 2022 metais atliktos apklausos rodo, kad dalis mokytojų ignoruoja patyčių atvejus, nukreiptus į LGBT moksleivius, ar net patys prie jų prisideda. Vis dėlto, galima pastebėti teigiamą tendenciją mokytojų ir kitų mokyklos darbuotojų nuostatų kaitoje, nes LGBT mokinius palaikančiųjų ugdymo įstaigų darbuotojų skaičius per penkerius metus šiek tiek padidėjo. Tačiau sumažėjo LGBT moksleivių bendras saugumo jausmas mokyklose (nuo 17,7 proc. 2017 m. iki 15,6 proc. 2022 m.). Moksleiviai mokyklose jaučiasi mažiau saugiai nei 2017 m. dėl tokių priežasčių kaip dažnai girdimi neigiami komentarai, patyčios, o kai kuriais atvejais ir dėl patiriamo fizinio smurto, nukreipto į jų seksualinę orientaciją ir lytinės tapatybės raišką. Sumažėjo tik moksleivių patiriamas nesaugumo jausmas dėl šeimos turtinės ar ekonominės padėties. Tačiau dėl aspektų, paliečiančių tai, kaip moksleivis, elgiasi, kalba ar su kuo save tapatina, nesaugumo jausmas tik padidėjo. Apibendrinant galima teigti, kad LGBT moksleivių padėtis Lietuvos mokyklose per pastaruosius penkerius metus nepagerėjo ir jie su šiomis problemomis dažnu atveju buvo palikti dorotis vieni, be mokyklos bendruomenės įsikišimo.
Pačių moksleivių teigimu, vienas iš efektyviausių būdų kovoti su homofobinėmis patyčiomis galėtų būti edukacija, drąsesnis ir informuotesnis kalbėjimas LGBT temomis, o svarbiausia – šių temų įtraukimas į formalią švietimo programą. Bandant spręsti mokinių saugumo jausmo klausimą, būtų galima sukurti savipagalbos grupes, kelti visos mokyklos bendruomenės sąmoningumo ir supratingumo lygį, į pagalbą pasitelkiant LGBT bendruomenės pilietinės visuomenės organizacijas, dirbančias švietimo srityje.
LGBT moksleivių apklausa ir padėties vertinimas, 2023
Leidinys parengtas ir išleistas įgyvendinant projektą „Nieko apie mus be mūsų: LGBT jaunimo įgalinimas kovoje prieš patyčias“. Projektas yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.
