Nematomas šešėlis: smurtas artimoje aplinkoje prieš lesbietes ir translytes moteris

Europos Komisijos užsakymu atliktos Eurobarometro apklausos duomenimis, beveik 43 % Lietuvos moterų yra tapę smurto artimoje aplinkoje aukomis. Nepaisant tyrimų trūkumo, manoma, jog pastaruoju metu šis skaičius auga. Dar mažiau duomenų surinkta apie specifinę grupę – lesbietes ir translytes moteris, patiriančias smurtą artimoje aplinkoje.

Ypač svarbus žingsnis siekiant įveikti smurtą prieš moteris Lietuvoje buvo žengtas 2011 metais, kai buvo priimtas LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Lietuvos teisinėje struktūroje šio įstatymo priėmimas tapo itin svarbiu įvykiu, kadangi 2011 metais Lietuva buvo viena is dviejų Europos Sajungos valstybių, kurioje nebuvo jokių teisinės apsaugos priemonių smurto artimoje aplinkoje aukoms apsaugoti. Šio įstatymo tikslas – apibrėžti įvairias smurto formas (prieš priimant šį įstatymą, smurtas artimoje aplinkoje buvo išskirtas tik LR baudžiamojo kodekso nuostatose), pagreitinti teisinį procesą bei suteikti smurto artimoje aplinkoje aukoms reikalingą pagalbą. Tačiau kyla klausimas, ar šis įstatymas taikomas visiems be išimčių, tame tarpe ir lesbietėms bei translytėms moterims?

Tam, kad atsakytume į šį klausimą, kalbamės su nacionalinės LGBT* teisių organizacijos LGL valdybos pirmininke ir lesbiečių bendruomenės Vilniuje lydere Elena Dapkūnaite.

Elena, ar smurtas artimoje aplinkoje prieš lesbietes ir translytes moteris Lietuvoje yra problema? Ar ji yra matoma?

Smurtas artimoje aplinkoje prieš moteris Lietuvoje vis dar yra tabu, ne vien lesbiečių ir translyčių moterų bendruomenėje. Žmonės paprasčiausiai apie tai nekalba, nesvarbu kokiam socialiniam sluoksniui jie priklausytų. Kaip bebūtų gaila, emocijų slėpimas yra iki šiol mūsų visuomenėje įsišaknijęs Sovietų Sąjungos palikimas. Tačiau kalbant apie smurtą prieš lesbietes ir translytes moteris, ši problema tampa dešimtis kartų sudėtingesne. Net pačiai LGBT* bendruomenei yra sudėtinga suvokti ir pripažinti šią problemą.

Kaip manai, kokios yra smurto artimoje aplinkoje priežastys?

Smurto artimoje aplinkoje priežastys visur yra panašios. Vis dėlto, kalbant apie smurtą artimoje aplinkoje lesbiečių ir translyčių moterų santykiuose, svarbu atkreipti dėmesį, kad gyvename itin priešiškai nusiteikusioje visuomenėje. Dėl šios priežasties tos pačios lyties poros patiria nusivylimą ir nesaugumo jausmą. Daugeliu atvejų susiduriame ir su internalizuota homofobija. Nuolatinis nesaugumo ir nusivylimo jausmas gali paskatinti smurtauti. Kadangi tos pačios lyties asmenų santykiai mūsų visuomenėje nepripažįstami, vienalytės poros žino, kad jų santykiai gali būti paviešinti, partneriai neretai patiria diskriminaciją ir šantažą. Heteroseksualios poros su panašiomis problemomis susiduria retai. Kalbant apie smurtą artimoje aplinkoje, reikia pripažinti faktą, kad Lietuva yra viena homofobiškiausių Europos Sąjungos valstybių. Šios tendencijos tiesiogiai veikia visuomenės požiūrį į tos pačios lyties poras. Tai reiškia, jog neretai artimieji nepripažįsta savo šeimos narių, kurie atskleidžia savo seksualinę orientaciją ar neatitinka visuomenėje galiojančių „vyriškumo“ bei „moteriškumo“ standartų. Įtampa išauga ir tuomet, kai draugai, pažįstami ar kolegos sužino apie asmens seksualinę orientaciją. Lesbietės ir translytės moterys patiria didelį nesaugumo jausmą, tad smurto artimoje aplinkoje tikimybė atitinkamai išauga.

LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatose rašoma: „Artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.“ Ar tai reiškia, kad kartu gyvenančios tos pačios lyties poros yra saugomos šio įstatymo nuostatų?

Teoriškai, taip. Problema tame, kad teorija dažniausiai labai atitolusi nuo praktiškos. Teoriškai įstatymas privalo ginti ir tos pačios lyties porų teises. Net jei civilinė partnerystė mūsų šalyje nėra įteisinta, įstatymas privalo apsaugoti visus žmones, kurie gyvena kartu. Šio įstatymo nuostatose tos pačios lyties poros neminimos. Taigi, nors įstatymas ir yra neutralus lyčių atžvilgiu, jis yra ir labai neapibrėžtas. Tai reiškia, kad jo nuostatos gali būti įvairiai interpretuojamos, o atsižvelgiant į lietuvišką kontekstą, sunku patikėti, jog šis įstatymas pilna apimtimi apsaugotų smurto artimoje aplinkoje aukas tos pačios lyties porų tarpe.

Ar šis įstatymas apsaugo nuo smurto kartu negyvenančias lesbietes ir translytes moteris?

Ne, nes šis įstatymas taikomas tik tais atvejais, kai smurtas vyksta kartu gyvenančių porų namuose. Jei smurtas vyksta ne namuose, aukos interesus gina LR baudžiamasis kodeksas. Tačiau teisėsaugos pareigūnai dažnai vengia taikyti teisines priemones, kai smurtą patiria lesbietės ir translytės moterys. Taip atsitinka dėl abejingumo ir atsainaus požiūrio į šią problemą. Homofobija ir transfobija paplitusi visoje visuomenėje, neišskiriant ir policijos pareigūnų. Taigi valstybės tarnautojai yra linkę neigti šią problemą ir nėra suinteresuoti padėti lesbietėms ir translytėms moterims, net jei tai ir itin neprofesionalu.

Ko reikia, kad ši situacija pasikeistų? Kaip kovoti su smurtu artimoje aplinkoje prieš lesbietes ir translytes moteris Lietuvoje?

Nuo 2011 metų, kai Lietuvoje buvo priimtas LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, su smurto artimoje aplinkoje aukomis dirbantys asmenys yra informuojami ir apie smurto atvejus tos pačios lyties asmenų santykiuose. Vis dėlto, būtina didinti teisėsaugos pareigūnų, sveikatos apsaugos specialistų bei valstybės tarnautojų sąmoningumą šiuo klausimu.

Ar į Lietuvą ateina pokyčiai?

Jei kalbame apie tos pačios lyties porų santykių priėmimą visuomenėje, tuomet taip. Tačiau kai kalbame apie smurtą artimoje aplinkoje LGBT* bendruomenėje, tampa akivaizdu, jog ši problema yra nematoma. Šiuo metu smurto artimoje aplinkoje problemą prieš lesbietes ir translytes moteris sprendžia tik nevyriausybinės LGBT* teisių organizacijos. Siekiant įveikti šią sudėtingą problemą, nevyriausybinių organizacijų turimų išteklių nepakanka. Situaciją apsunkina ir tai, kad šios organizacijos nesulaukia vyriausybės palaikymo. Dėl šių priežasčių, ne tik nevyriausybinių organizacijų, bet ir teisėsaugos institucijų atstovai, socialiniai darbuotojai, psichologai ir švietimo darbuotojai turėtų būti informuoti savo kompetencijos srityse ir būti atviri šiai temai. Šiuo metu Lietuvoje trūksta ne tik smurto artimoje aplinkoje prieš lesbietes ir translytes moteris problemos suvokimo, bet ir bendradarbiavimo teisiniu, instituciniu, socialiniu ir politiniu lygmeniu.

LGL EVS savanorė Alice Michelini

ProjektasBanner BL „Kraujuojanti meilė: Sąmoningumo apie lesbiečių ir translyčių moterų artimoje aplinkoje patiriamą smurtą Europos Sąjungoje didinimas“ skirtas mažinti smurtą prieš lesbietes ir translytes moteris artimoje aplinkoje Europos Sąjungos šalyse. Projekto metu vykdomos veiklos, skirtos sąmoningumo apie smurtą prieš lesbietes ir translytes moteris artimojoje aplinkoje didinimui. Daugiau informacijos apie projektą galite rasti oficialioje projekto svetainėje.