Ne tokia ir maža rožinė dėmė

Gyvenu ir studijuoju Singapūre jau dvejus metus. Per paskaitas ir bendraudamas su bendrakursiais vis geriau susipažįstu su vietine politine sistema ir aktualijomis. Ir nors Singapūras nuo Lietuvos skiriasi savo geografine padėtimi, kultūra, demokratinėmis ir pilietinėmis tradicijomis, tačiau šios šalys yra panašios savo LGBT bendruomenių padėtimi: žmonių, smerkiančių LGBT, skaičiai beveik vienodi, o labiausiai girdima opozicija lygybei sklinda iš krikščioniškosios dešinės. Stebėdamas viešas diskusijas apie LGBT asmenis Lietuvoje, nusprendžiau sudalyvauti Singapūro LGBT bendruomenės mitinge ir pamatyti, kuo skiriasi ir kuo panašus aktyvizmas bei reakcionizmas čia ir Lietuvoje.

Singapūriečiai dažnai savo šalį vadina maža, raudona dėme („Little Red Dot“) – joje gyvena apie 6 milijonai žmonių, o visos valstybės teritorija yra tik dvigubai didesnė negu Vilniaus miesto. Būtent iš šio pasakymo bei nacionalinių spalvų – raudonos ir baltos – mišinio kilo Singapūro LGBT mitingo pavadinimas „Pink Dot“ (liet. „Rožinė dėmė“). „Pink Dot“ pirmą kartą surengtas 2009 m. ir per septynerius gyvavimo metus susilaukė milžiniško populiarumo – 2015 m. renginyje dalyvavo beveik 30.000 žmonių.

Singapūras dažnai vadinamas pusiau demokratine valstybe ir ne be reikalo: žodžio, susirinkimų laisvės yra suvaržytos, o „Žmonių veiksmo partija“ (angl. „People‘s Action Party“) valdo šalį nuo pat jos įkūrimo. Prieš kiekvienus rinkimus valdžia bando manipuliuoti  rinkėjais, perbraižydama rinkimų apygardų ribas taip, kaip jai naudingiau. Formaliai arba neformaliai valdančiajam elitui priklauso dauguma žiniasklaidos priemonių, dėl to „Žmonių veiksmo partijai“ pritraukti rinkėjus – daug paprasčiau nei opozicijai.

Iš kitos pusės verta pripažinti, kad nurašyti Singapūrą kaip nedemokratinę diktatūrą nėra taip paprasta: rinkimuose piliečiai turi teisę balsuoti už bet kokią partiją, kritika taip pat leidžiama, aišku, tik su tam tikromis išlygomis, kurios neva išdėstytos ypač neapibrėžtame šmeižto įstatyme.

Kaip ir Singapūro politika, taip ir LGBT teisių situacija šioje valstybėje – itin komplikuota. Kolonijinis Baudžiamojo kodekso straipsnis lytinius santykius tarp vyrų laiko nusikaltimu. De jure homoseksualumas šalyje nelegalus, tačiau de fakto teisėsaugos institucijos praktikoje šio straipsnio netaiko. Tai pripažino ir Singapūro premjeras, sakydamas, jog įstatymo palikimas yra kompromisas tarp LGBT ir konservatyvios, religinės Singapūro bendruomenės. Šis kompromisas leidžia diskriminaciją darbovietėse, „terapijas“, kurių tikslas – „keisti“ seksualinę orientaciją. LGBT asmenys nėra apsaugoti įstatymiškai, ką jau bekalbėti apie santuoką, partnerystę ar įsivaikinimą.

Plačiau skaitykite čia.