Naujausioje FRA ataskaitoje į neapykantos nusikaltimus pažvelgta kitu kampu

2013 metais Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūros paskelbtas tyrimas atskleidė, kad 59 proc. tyrime dalyvavusių per paskutinius 12 mėnesių užpuolimą patyrusių LGBT* asmenų buvo įsitikinę, kad smurto aukomis tapo dėl savo seksualinės orientacijos ir/ar lytinės tapatybės.

Neapykantos nusikaltimų dėl asmens seksualinės orientacijos ir/ar lytinės tapatybės nemažėja. Tuo tarpu kai kurių Europos šalių vyriausybės nepriima įstatymų, kuriais būtų siekiama apsaugoti piliečius nuo homofobinių ir transfobinių neapykantos nusikaltimų. Europos Sąjungos lygmeniu taip pat imamasi nepakankamų priemonių siekiant pasipriešinti neapykantos nusikaltimams.

Šiame kontekste naujausia Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūros paskelbta ataskaita yra ypatingai svarbi. Ataskaitoje „Teisingumo neapykantos nusikaltimų aukoms užtikrinimas: specialistų požiūris“ (angl. Ensuring justice for hate crime victims: professional perspectives), apžvelgiamas valstybės institucijų požiūris į neapykantos nusikaltimus.

Anksčiau atliktuose tyrimuose daugiausiai dėmesio buvo skiriama nukentėjusiųjų nuo neapykantos nusikaltimų patirtims, siekiui išsiaiškinti neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kurstymo prieš LGBT* asmenis paplitimą bei priežastis, kurios lemia LGBT* asmenų baimę ir nenorą pranešti apie šiuos nusikaltimus.

Naujausioje Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūros ataskaitoje nurodoma, kad tiesiogiai su šiomis problemomis susiduriantys specialistai pripažįsta, jog homofobiniai ir transfobiniai neapykantos nusikaltimai yra rimta problema. 62 proc. apklaustų specialistų įsitikinę, kad neapykantos nusikaltimai dėl esamos ar tariamos asmens seksualinės orientacijos ir/ar lytinės tapatybės yra labai sudėtinga problema.

Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūros paskelbta atskaita rodo, kad homofobija ir transfobija vis dar yra labai paplitusi teisėsaugos institucijų organizacinėje kultūroje. 44 proc. apklaustų specialistų nurodė, kad yra didelė arba labai didelė tikimybė, jog policijos pareigūnai turės panašias diskriminuojančias nuostatas kaip ir neapykantos nusikaltimų vykdytojai.

Taigi Europos Sąjungos valstybėms narėms turėtų būti teikiama pagalba siekiant užtikrinti, kad teisėsaugos struktūros, teisminės institucijos bei pagalbos aukoms tarnybos kovotų su homofobija bei transfobija tiek organizacijų išorėje, tiek ir viduje. Šiame procese itin svarbios LGBT* teisių organizacijos, o pilietinės visuomenės ir viešųjų institucijų bendradarbiavimas turėtų būti skatinamas visais lygmenimis.