9 iš 10 LGBT bendruomenei priklausančių vaikų svajoja apie emigraciją, jie bijo apie save papasakoti ne tik bendraamžiams, bet ir savo šeimai, o nuo jų nusisuka mokytojai. Emocinės pagalbos platformos savanoriai pripažįsta, kad pagalbos šauksmo iš šių vaikų sulaukia ir naktį, o mokyklos aplinka jiems nesaugi.

Apie LGBT bendruomenei priklausančių vaikų situaciją buvo pasakojama Lietuvos gėjų lygos (LGL) surengtame seminare.

2020 metais startavo LGL emocinės paramos platforma LGBT vaikams ir paaugliams, kurioje teikiama emocinė parama vaikams, tėvams ir mokytojams, teikiamos konsultacijos ir emocinė parama, moksleiviams pagalbą teikia apmokyti savanoriai.

Pasak LGL komunikacijos vadovės Eglės Kuktoraitės, dažniausiai sutinkama patyčių forma – patyčios internete. Ši patyčių forma išsiskiria tuo, kad ji pažeidžia asmens asmeninę erdvę, o technologijos yra lengvai pasiekiamos visiems, galimas neribotas keitimasis žinutėmis, tad patyčias internete sunku suvaldyti, tvirtino ji.

Platformos savanorė Lina Linkaitė pažymėjo, kad karantino metu LGBT jaunuoliai patiria dar didesnį emocinį išsekimą ir patyčias. Vis dėlto savanorei didžiausią nuostabą kėlė tai, kad jaunuoliai bijo atsiskleisti ne tik bendraamžiams, bet ir savo tėvams, šeimai.

„Jaunuoliai dažnai lieka vieni. Į mus kreipiasi tie, kurie nori supratimo, palaikymo. Būtent antrojo karantino metu, kai vaikai turi mokytis iš namų, kreipimaisi suaktyvėjo“, – pasakojo L. Linkaitė, pridurdama, kad pagalbos šauksmo savanoriai sulaukia ir pirmą valandą nakties, o emocinė parama reikalinga čia ir dabar.

Pasak jos, patyčių skaičius suintensyvėjo ypač pastaruoju metu.

„Labai keista, kad homofobiškai (…) kalba ir Seimo nariai, kurie turėtų paremti ir kalbėti apie lygybę, vienybė ir pagalbą kiekvienam žmogui, nepaisant jo orientacijos, rasės, tikėjimo. Tai dar labiau skaudina ne tik LGBT jaunuolį, bet ir mane, kaip visuomenės atstovę“, – sakė L. Linkaitė.

Plačiau skaitykite čia.